Sprogdinimas, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), buvo įvykdytas po praeitą mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) netikėtai paskelbto pranešimo, kad jis įsako išvesti iš Sirijos visus ten esančius amerikiečių karius, nes ekstremistai jau yra „didžiąja dalimi įveikti“.
„Du JAV kariai, vienas Gynybos departamento civilis (darbuotojas) ir vienas departamentui padedantis kontraktininkas žuvo, o dar trys kariai buvo sužeisti vykdydami vietos misiją Manbidže“, – sakoma JAV kariuomenės Centrinio štabo pranešime.
„Pirminiai pranešimai rodo, kad žmonių žuvo dėl sprogimo; incidentas tiriamas“, – pridūrė kariškiai ir pridūrė, kad aukų vardai bus viešai paskelbti tik informavus jų šeimas.
Nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) anksčiau nurodė, kad per išpuolį viename restorane Manbidžo mieste, esančiame netoli sienos su Turkija, žuvo du amerikiečiai kariai, devyni civiliai sirai ir penki JAV remiamų pajėgų kovotojai.
Vienos kurdų naujienų agentūros paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti prie Manbidžo centre esančios maitinimo įstaigos pažirusios nuolaužos ir nuo sprogimo pajuodęs fasadas.
Kaip rodo Pentagono statistika, trečiadienio sprogdinimas pagal žuvusių amerikiečių skaičių yra didžiausias išpuolis prieš Sirijoje su IS kovojančius JAV karius nuo pat jų dislokavimo 2014 metais.
Gynybos departamentas anksčiau yra paskelbęs tik apie dviejų amerikiečių žūtį Sirijoje per du atskirus incidentus.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi SOHR, informacijos gaunanti iš šaltinių tinklo Sirijoje, nurodė, kad ši mirtininko ataka Manbidže yra pirmoji per pastaruosius 10 mėnesių.
„Saugumo zona“
Sakydamas kalbą Vašingtone susirinkusiems JAV ambasadoriams viceprezidentas Mike'as Pence'as nekomentavo pastarosios atakos, tik sakė, kad Jungtinės Valstijos užtikrins IS sutriuškinimą.
„Liksime regione ir toliau kovosime, kad užtikrintume, jog ISIS (IS) nebepakeltų savo šlykščios galvos“, – pabrėžė jis.
Išpuolis buvo įvykdytas Sirijos kurdams, veikiantiems vietovėse aplink Manbidžą, atmetus Turkijos planus dalyvauti prižiūrint „saugiąją zoną“, turinčią apimti kurdų kontroliuojamus rajonus palei abiejų šalių sieną.
Turkija ne kartą grasino atakuoti Vašingtono remiamus Sirijos kurdus, Ankaros laikomus „teroristais“, veikiančiais jos pietinėje pašonėje.
Vašingtonas, smarkiai priklausomas nuo kurdų pagalbos per savo kampaniją prieš IS Sirijoje, D.Trumpui paskelbus planus išvesti kontingentą stengėsi suteikti kovotojams saugumo garantijų.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį sakė, kad Ankara D.Trumpo siūlymu įkurs šiaurės Sirijoje „saugumo zoną“.
Tačiau įtakingas Sirijos kurdų politinis lyderis Aldaras Khalilas sakė, kad bet koks turkų dislokavimas kurdų teritorijose būtų „nepriimtinas“.
Pasak jo, kurdai sutiktų, kad Jungtinės Tautos dislokuotų savo pajėgas palei skiriamąją liniją tarp kurdų pajėgų ir turkų karių.
Tačiau „kitokie pasirinkimai nepriimtini, nes jie pažeidžia Sirijos ir mūsų autonominio regiono suverenitetą“, – naujienų agentūrai AFP sakė A.Khalilas.
Kurdiškieji Liaudies apsaugos daliniai (YPG) buvo svarbūs JAV sąjungininkai kovojant su „Islamo valstybe“.
Jie patyrė skaudžių nuostolių per jau besibaigiančią kampaniją. Šiuo metu džihadistai kontroliuoja tik apie 15 kv. km ploto nuolat mažėjantį anklavą.
Tačiau „Islamo valstybės“ kovotojai toliau prisiima atsakomybę už išpuolius šalyje ir užsienyje.
Ankara sveikino Vašingtono planus išvesti iš Sirijos apie 2 000 karių turintį savo kontingentą, bet kurdų kovotojų ateitis kurstė įtampą tarp abiejų NATO narių.
Pirmadienį R.T.Erdoganas ir D.Trumpas kalbėdamiesi telefonu bandė glaistyti nesutarimus, JAV lyderiui pagrasinus „suniokoti“ Turkijos ekonomiką, jeigu Ankara užpuls kurdų pajėgas Sirijoje. JAV lyderis per šį pokalbį pasiūlė įkurti „saugumo zoną“.
„Jokio išorinio kišimosi“
R.T.Erdoganas sakė, kad jis ir D.Trumpas per „gana teigiamą“ pokalbį aptarė „30 km pločio saugumo zoną palei Sirijos... įkurtą mūsų“.
Su IS kovojančių YPG vadovaujamų pajėgų pranešime sakoma, kad jos teiks „būtiną pagalbą saugiosios zonos įkūrimui“, jeigu kovotojams bus suteikta tarptautinių garantijų, kad bus užkirstas kelias „bet kokiam išoriniam kišimuisi“, aiškiai turint omenyje Turkiją.
Turkijos kariuomenė pastaraisiais metais buvo surengusi Sirijoje dvi dideles operacijas.
Per vėliausią iš jų turkų kariai ir jų sąjungininkai sirų sukilėliais pernai užėmė kurdų kontroliuotą šiaurės vakarinį Afrino anklavą.
Kritikai kaltino Turkijos pajėgas ir jų pagalbininkus karine okupacija ir Sirijos suvereniteto pažeidimu.
Nors Ankara kalbėdama apie „saugumo zoną“ turi omenyje YPG pajėgų išstūmimą, kol kas neaišku, kaip šį modelį įsivaizduoja JAV prezidentas ir kas, jo nuomone, turėtų patruliuoti toje teritorijoje, sakė analitikas Mutlu Civiroglu.
Analitikai „laukia paaiškinimo iš Vašingtono, kad suprastų, ką iš tikrųjų turėjo galvoje prezidentas“, – AFP nurodė M.Civiroglu.
Planuojamas JAV pajėgų išvedimas privertė kurdus skubiai ieškotis naujų sąjungininkų Damasko vyriausybėje, seniai atmetančio kurdų autonomijos idėją.
Sirijos režimas, nuo 2015 metų remiamas Rusijos karinėmis priemonėmis, suintensyvino puolimą prieš džihadistus ir sukilėlius. Dabar Damasko pajėgos kontroliuoja beveik du trečdalius šalies teritorijos.
Džihadistų kontroliuojamas šiaurės vakarinis anklavas ir turkų pajėgų bei jų sąjungininkų valdomos teritorijos Damasko vyriausybės pajėgoms nėra prieinamas, kaip ir didžioji dalis kurdų regiono.
Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad vyriausybė turi susigrąžinti šalies šiaurės kontrolę.
