Pasak jų, neturėta jokių duomenų, kurie būtų galėję perspėti apie rengiamą ataką, o iki šių įvykių likus kelioms valandoms gatvės prie diplomatinės atstovybės atrodė ramios.
Šis naujas pasakojamas kertasi su pirminiais pranešimais, kuriuos JAV valstybės departamentas buvo pateikęs praėjus kelioms valandoms po rugsėjo 11 dieną įvykdytų išpuolių. Juose buvo sakoma, kad ši ataka kilo „spontaniškai“, protestuojant prieš vieną Amerikoje sukurtą kurstantį antiislamišką filmą.
„Nebuvo jokių veiksmų imtis skatinančių duomenų apie kokią nors planuojamą arba neišvengiamą ataką“
„Nebuvo jokių veiksmų imtis skatinančių duomenų apie kokią nors planuojamą arba neišvengiamą ataką“, – sakė vienas aukštas Valstybės departamento pareigūnas, išsamiai nupasakojęs šio didelio masto išpuolio prieš diplomatinį kompleksą ir kitą netoliese esantį pastatą įvykių eigą.
JAV ambasadorius Chrisas Stevensas, kuris žuvo per šią ataką, viešėjo konsulate, nes tą dieną buvo minimos 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių prieš Jungtines Valstijas metinės, o jis dalyvavo keliuose susitikimuose. Prie komplekso vartų kartu su savo paskutiniu svečiu – vienu Turkijos diplomatu – jis priėjo apie 20 val. 30 min. vietos laiku.
„Jie atsisveikino ir išėjo į gatves. Viskas buvo ramu – 20 val. 30 min. nebuvo nieko neįprasta; visą dieną nebuvo įvykę nieko neįprasta“, – sakė kitas pareigūnas.
Paklaustas, kodėl Valstybės departamento pareigūnai iš pradžių teigė, kad Bengazyje vyko protestas prieš mėgėjišką filmą „Musulmonų nekaltumas“, pirmasis pareigūnas atsakė, jog šį klausimą reikėtų užduoti „kitiems. Tai nebuvo mūsų išvada“.
Kalbėdamas prieš trečiadienį vyksiantį pirmąjį viešą Kongreso posėdį dėl numanomų konsulato apsaugos trūkumų, pareigūnas teigė, jog sunku pasakyti, koks saugumo lygis būtų padėjęs atremti tokią ataką.
„Aukų skaičius ir ginkluotų žmonių skaičius neturėjo precedento. Anksčiau tokių išpuolių nėra buvę Libijoje, Tripolyje, Bengazyje arba kitur – per mūsų darbo tenai laikotarpį“, – pareigūnas sakė žurnalistams.
„Būtų labai, labai sunku rasti tokios atakos precedentą pastarųjų laikų diplomatinėje istorijoje“
„Būtų labai, labai sunku rasti tokios atakos precedentą pastarųjų laikų diplomatinėje istorijoje“, – pridūrė jis.
JAV prezidento demokrato Baracko Obamos administracija buvo kritikuojama respublikonų dėl prieštaringų pranešimų apie šį išpuolį, taip pat dėl numanomų diplomatinių atstovybių apsaugos trūkumų.
Telefoninėje konferencijoje su žurnalistais dalyvavę du Valstybės departamento pareigūnai sakė, kad įnirtingas puolimas rytiniame Bengazio mieste prasidėjo rugsėjo 11-ąją apie 21 val. 40 min. vietos (10 val. 40 min. Lietuvos) laiku – tuojau po to, kai Ch.Stevensas nuėjo miegoti.
Ch.Stevensas ir trys kiti JAV atstovybės darbuotojai žuvo, kai dešimtys iki dantų ginkluotų užpuolikų pirmiausiai įsiveržė į konsulatą, o vėliau buvo ilgokai apsiautę kitą diplomatinės atstovybė rezidenciją, esančią už maždaug dviejų kilometrų.
Pirmiausiai ramybę konsulato prieigose sudrumstė šaudymas ir sprogimai, o apsaugos kamerų rodomą vaizdą stebintys darbuotojai pamatė „daug ginkluotų vyrų, plūstančių į kompleksą“, pasakojo pirmasis pareigūnas.
Pagrindiniame komplekse buvo penki JAV diplomatinio saugumo agentai, iš kurių du atvyko kartu su Ch.Stevensu iš Tripolio, o trys dirbo Bengazyje. Jame taip pat buvo keturi vietos apsaugininkai, atsiųsti Vasario 17-osios kovotojų brigados, kuriai Libijos valdžia yra patikėjusi užtikrinti diplomatinių atstovybių apsaugą.
Pirmiausiai ramybę konsulato prieigose sudrumstė šaudymas ir sprogimai, o apsaugos kamerų rodomą vaizdą stebintys darbuotojai pamatė „daug ginkluotų vyrų, plūstančių į kompleksą“
Ginkluoti užpuolikai iš lauko aplaistė vieno konsulato pastato sienas dyzelinu ir jį padegė, o po to įsiveržė į pagrindinę rezidenciją, aplaistė degalais baldus ir sukėlė gaisrą, nuo kurio pakilo tirštų aitrių dūmų debesys.
Vienas ginkluotas amerikietis apsaugininkas perspėjo Ch.Stevensą, ir jie kartu su JAV informacijos vadybininku Seanu Smithu pasitraukė į įtvirtintą slėptuvę, kurioje buvo vaistų ir vandens atsargų. Ši slėptuvė buvo įrengta pagrindinės rezidencijos gyvenamųjų apartamentų drabužinėje.
Tačiau netrukus trys vyrai pradėjo dusti nuo pasklidusių dūmų ir, perėję į vonios kambarį su grotuotu langu, nusprendė mėginti pro jį išsiveržti, nors komplekso kieme švilpė trasuojančios kulkos ir sproginėjo granatos.
Mėgindami pabėgti, trys amerikiečiai išsiskyrė. S.Smithas žuvo per gaisrą, o jo kūnas buvo rastas per desperatiškas JAV apsaugininkų paieškas.
Tuo tarpu Ch.Stevensas kažkokiu būdu buvo nuvežtas į ligoninę, o vėliau tą pačią naktį jo kūnas buvo grąžintas JAV diplomatiniams pareigūnams.
Galiausiai pagrindinis kompleksas buvo evakuotas, o likę apsaugininkai šarvuotu automobiliu išsiveržė per chaoso apimtas gatves į netoliese esančią kitą rezidenciją, kuri apie 4 val. buvo apšaudyta iš minosvaidžių.
„(Ugnis) buvo taikli, o kai kurie minosvaidžio sviediniai krito ant rezidencijos stogo. Jie iškart užmušė du ten buvusius saugumo agentus ir sunkiai sužalojo vieną iš agentų, kuris atvyko iš (konsulato) komplekso“, – pasakojo pirmasis JAV pareigūnas.
Vėliau atvyko pastiprinimas iš Tripolio, o papildoma rezidencija buvo evakuota. Visi darbuotojai, žuvusiųjų palaikai ir sužeistieji per du reisus buvo išskraidinti į Libijos sostinę.
