Barackas Obama
Dabartinis JAV prezidentas pasakodamas apie save teigė, kad pirmuose keturiuose darbuose uždirbdavo minimalų ar kiek didesnį nei minimalų atlyginimą. Jis pardavinėjo „Baskin-Robins“ ledus, dirbo dažytoju ir padavėju.
Skirtingai nei kai kurie prezidentai (Bushų ar Kennedy dinastijos) B.Obama kilo iš neturtingos šeimos. Ir jis toks ne vienintelis. Už minimalią algą karjeros pradžioje dirbti teko ne vienam JAV prezidentui.
Billas Clintonas
B.Clintonas įstojo į Džordžtauno universitetą, kur buvo išlaikomas tėvų. Jos patėviui priklausė „Buick“ automobilių salonas, o mama dirbo slauge.
Savo biografijoje šis JAV prezidentas prisimena, kad imti pinigus iš tėvų nebuvo maloniausias užsiėmimas, todėl jam labai palengvėjo gavus pirmąjį darbą. Už 3,5 tūkst. dolerių (25,6 tūkst. dolerių šiuo metu) B.Clintonas dirbo klerku JAV Senato Užsienio reikalų komitete.
„Nors niekam to nesu sakęs, tačiau buvo laikas, kai aš rimtai galvojau mesti Džordžtauno universitetą ir vykti mokytis kur nors arčiau namų, kur studijos būtų gerokai pigesnės“, – savo autobiografijoje rašo B.Clintonas.
George'as Bushas
Šiam JAV prezidentui pasisekė, nes jis kilo iš finansiškai sėkmingos dinastijos ir pats šeimos finansinę padėtį sustiprino dar labiau. G.Bushas yra sakęs, kad nepaisant tėvų siūlomos paramos jis visada norėjo savo laimę nusikalti pats.
Antrojo pasaulinio karo metu jis tarnavo JAV kariuomenėje, o po to baigė Jeilio universitetą. G.Bushas su šeima persikėlė į Teksasą, kur tikėjosi pradėti naftos verslą. Jis įsidarbino biuro darbuotoju naftos gavyba užsiimančioje įmonėje. Alga taip pat nebuvo labai maža – 375 doleriai per mėnesį (3,7 tūkst. dolerių šiuo metu).
Nepaisant gerų sąlygų, šio darbo G.Buchas ilgai nedirbo. 1950 m. jis su draugu įsteigė savo naftos bendrovę. Vėliau ji susijungė su „Zapata Petroleum“ ir G.Buchas tapo vienu iš jos bendraturčių.
Ronaldas Reaganas
Šis JAV lyderis dirbti pradėjo mokydamasis mokykloje. Vyresnėse klasėse jis dirbo gelbėtoju gimtajame Diksono miestelyje. Teigiama, kad išgelbėjo 77 gyvybes.
Šis JAV prezidentas įstojo į „Eureka“ kolegiją Ilinojaus valstijoje, kur gavo stipendiją kaip amerikietiško futbolo žaidėjas. Pinigų nepakako, todėl R.Reaganas prisidurdavo plaudamas indus.
1932 m. jis pradėjo dirbti sporto žurnalistu vietinėje radijo stotyje Davenporte. Radijo stotis jam mokėdavo 10 dolerių už vienų rungtynių komentavimą. Šių dienų pinigais tai būtų 174 doleriai.
Viskas pasikeitė, kai R.Reaganas nusprendė siekti savo jaunystės svajonės, išvyko į Holivudą ir ten padarė sėkmingą aktoriaus karjerą, o galiausiai tapo JAV prezidentu.
Richardas Nixonas
Šiam JAV prezidentui puikiai žinoma, ką reiškia skurdas. R.Nixono tėvų finansinė bėdos prasidėjo 1922 m. žlugus citrinmedžių auginimo verslui. Nepaisant R.Nixono tėvus užgulusių finansinių bėdų, atkaklus darbas padėjo jiems išbristi iš skolų ir vargo.
Kitas šeimos verslas – Kalifornijos valstijos Viterio miestelyje atidaryta degalinė buvo kur kas sėkmingesnis. Šioje degalinėje dirbo visa šeima.
1930 m. R.Nixonas įstojo į Viterio kolegiją, o vėliau laimėjo Diuko universiteto stipendiją.
Herbertas Hooveris
Dar būdamas paauglys šis JAV prezidentas kartu su draugais pradėjo verslą – ėmėsi taisyti siuvimo mašinas. Verslas greitai žlugo, tačiau išmoktos pamokos liko visam gyvenimui.
1891 m. H.Hooveris įstojo į Stanfordo universitetą. Nors tuo metu mokslas buvo nemokamas, tačiau studentai turėjo susimokėti už būstą, maistą, knygas. Būsimasis JAV prezidentas ėmėsi skalbinių verslo – už nedidelį mokestį išplaudavo bendramokslių rūbus ir patalynę.
Baigęs universitetą H.Hooveris dirbo Kalifornijoje esančiose šachtose. Dirbdamas 70 valandų per savaitę jis per dieną uždirbdavo 2 dolerius (šiuo metu tai būtų 56 doleriai).