Dauguma atvejų susiję su smurtu ir įžeidinėjimais, ką organizacija įvardija kaip „šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus“.
Už priverstinio iškeldinimo slypi spaudimas vietos pareigūnams įgyvendinti ekonomikos tikslus ir asmeniniai interesai.
Priverstinis iškeldinimas sukėlė visuomenės nepasitenkinimą ir protestus šalyje.
Visą žemę Kinijoje kontroliuoja valstybė, o įstatymai leidžia vietos valdžiai vykdyti miesto plėtros projektus.
„Amnesty International“ Europos ir Vidurio Azijos programų direktorė Nicola Duckworth BBC teigė, kad sklypai konfiskuojami ir išparduodami todėl, kad vietos valdžios tokiu būdu siekia sumokėti skolas, kurios susidarė per ekonomikos nuosmukio laikotarpį.
„Kinijos komunistų partija remia pareigūnus, kurie bet kokia kaina siekia ekonomikos augimo, o žemės naudojimas kelių, gamyklų, gyvenamųjų kompleksų plėtrai yra tiesiausias kelias į tai“, – kalbėjo N.Dakvort.
Pasak „Amnesty International“, ši sistema yra palanki teisių pažeidimams, o iškeldintiems asmenims neteikiama jokių konsultacijų, už būstą sumokama tik maža vertės dalis.
