Organizacijos vadovas Salilas Shetty tokį raginimą pareiškė per susitikimą su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini Briuselyje. Tuo metu lauke susirinkę protestuotojai laikė didžiulius plakatus, kuriuose buvo įrašyti sulaikytų aktyvistų vardai.
„Manome, kad ir „Amnesty International“ (vietos padalinio) pirmininko, ir direktoriaus areštas reiškia žmogaus teisių krizės Turkijoje ... pasikeitimą, – po susitikimo su F.Mogherini sakė S.Shetty. – ES turi aiškiai pasakyti, kad tikrai peržengta raudona linija ir kad (Ankarai) reikia perkrauti santykius su ES.“
F.Mogherini ir ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas vėliau antradienį Briuselyje susitinka su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu ir ES reikalų ministru Omeru Celiku. Susitikimas rengiamas aštrėjant ginčui dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir griežtų priemonių, taikomų po nesėkmingo praėjusių metų perversmo.
S.Shetty sakė paprašęs susitikimo su F.Mogherini ir perdavęs „Amnesty International“ žinią, kad ES nebeturėtų toleruoti Ankaros veiksmų.
S.Shetty: „Tai visiškai nepriimtina. Turkijos žmonių, Europos labui Turkiją reikia priversti vėl laikytis taisyklių ir dabar laikas tai padaryti.“
Perversmas „tapo pretekstu įkalinti visus, kas užduoda klausimą, pradeda debatus“, – per protestą prie ES būstinės žurnalistams sakė S.Shetty.
„Tai visiškai nepriimtina. Turkijos žmonių, Europos labui Turkiją reikia priversti vėl laikytis taisyklių ir dabar laikas tai padaryti“, – sakė jis.
Santykiai su Turkija, ypač – Berlyno ir Ankaros santykiai, pastaraisiais mėnesiais smarkiai pablogėjo. Dėl to buvo raginama visiškai sustabdyti derybas dėl Turkijos stojimo į ES.
Oficialias derybas dėl narystės Turkija pradėjo 2005-aisiais, po daug metų trukusio ES narių, nepatikliai žiūrinčių į tokios didelės musulmoniškos valstybės priėmimą, vilkinimo.
Pažanga buvo lėta, bet pernai derybos praktiškai sustojo – Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pradėjus griežtą masinį vajų prieš oponentus.
Situaciją dar labiau komplikavo 2016 metų pradžioje pasiektas susitarimas sustabdyti migrantų ir pabėgėlių srautą per Turkiją į Graikiją ir kitas Europos šalis.
Mainais ES pažadėjo paspartinti derybas dėl stojimo, įvesti bevizį režimą Turkijos piliečiams ir padidinti pagalbą.
Mainais ES pažadėjo paspartinti derybas dėl stojimo, įvesti bevizį režimą Turkijos piliečiams ir padidinti pagalbą.
Vokietija priėmė beveik milijoną pabėgėlių, daugiausiai bėgusių nuo karo Sirijoje, tad buvo vis labiau nuogąstaujama, kad visiškas santykių su Turkija žlugimas galėtų sugriauti susitarimą ir sukelti naują migrantų krizę.
S.Shetty sakė, kad Turkijos vaidmuo padedant migrantams buvo „visada vertinamas“, bet tai taip pat sudarė sąlygas Ankarai „laikyti ES įkaite“.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rugsėjo mėnesį laukia rinkimai ir migrantų klausimą daugelis laiko viena opiausių jos laukiančių temų.
