Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, pranešė diplomatai. Jos bus taikomos svarbiems režimo pajamų šaltiniams – kalio trąšų eksportui, tabako pramonei, naftos ir jos produktų eksportui bei finansų sektoriui, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai. Šios sankcijos turėtų būti patvirtintos artimiausiomis dienomis.
Sutarta taikyti sankcijas ir 86 papildomiems asmenims ir juridiniams subjektams Baltarusijoje. Sankcijų taikiniams, tarp kurių – ir A.Lukašenkos sūnus bei marti, bus draudžiama išduoti ES vizas, o Bendrijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, Baltarusijos ekspertas Laurynas Jonavičius 15min teigė dar norintis palaukti tikslesnių ir oficialių žinių apie tai, kokiems kaimyninės šalies ekonomikos sektoriams ES taikys sankcijas. Tačiau analitikas jau dabar sako, kad vien tokie Bendrijos užmojai parodė, jog blokas vis dar gali veikti kartu ir efektyviai.
L.Jonavičiaus teigimu, apie sankcijų efektyvumą reiktų kalbėti įvardijus tikslus, kuriuos norima pasiekti.
„Iš Europos pusės tikslai suformuluoti taip: paleisti politinius kalinius, nutraukti represijas ir eiti į dialogą, taip pat – surengti rinkimus.
Tikslai logiški, normalūs. Bet, žvelgiant iš režimo pusės, juos netgi pakankamai nesunku įgyvendinti. Gerai, nutrauks prievartą, gerai, paleis kalinius, ką jau yra šimtus kartų padaręs. Eis į dialogą? Lukašenka sako, kad jau eina į dialogą, tik jam dialogas yra konstitucinė reforma“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Tokią manevro laisvę ekspertas vadina problema, nes tikslai nėra konkrečiai apibrėžti: „Mums gal taip ir atrodo, bet Lukašenka tikslus interpretuos visiškai kitaip.“
Pasak Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuoto analitiko Maksimo Miltos, sveikinta, kad tiek ES, tiek JAV plečia sankcijas Baltarusijai.
„Sveikintina, kad tarp 78 pavardžių ES sąraše yra ne tik silovikai (jėgos struktūrų darbuotojai – red.), teisėjai, atsakingi už nieko bendro su teisinės valstybės principais neturinčių nuosprendžių priėmimą, bet ir universitetų rektoriai, kurių įsakymais studentai buvo išmetami už pilietinę poziciją.
Sveikintina, kad sąrašuose atsiduria ir verslininkai, kurie yra artimi Baltarusijos režimui. Tačiau tai dar nėra sektorinės sankcijos, kurios parodys, kokio masto poveikį ES yra pasiryžusi daryti Baltarusijos režimo atžvilgiu“, – 15min teigė M.Milta.
Analitiko teigimu, „kokybiškai pereiti į naują poveikio būdą“ galima tik skyrus sektorines sankcijas, jos turėtų būti taikomos naftos, finansinių paslaugų, trąšų pramonės, cheminių produktų, medienos pramonės sektoriams, taip pat ginklų eksportui.
„Šis sprendimas priimtas dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje eskalavimo ir brutalių veiksmų prieš pilietinę visuomenę, demokratinę opoziciją ir žurnalistus“, – sakoma ES oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime.
„Sankcijų tikslas – spausti Baltarusijos politinę vadovybę, siekiant inicijuoti realų ir įtraukų nacionalinį dialogą su dar platesniu visuomenės atstovų ratu ir užkirsti kelią tolesniam susidorojimui“, – sakoma pareiškime.
Papildžius sankcijų taikinių sąrašą, ES varžomosios priemonės bus taikomos iš viso 166 asmenims ir 15 juridinių subjektų
Bendrininkus privers pagalvoti
Ar išplėstomis sankcijomis ES tikslai bus pasiekti? Anot L.Jonavičiaus, artimiausiu metu, ko gero, ne, bet A.Lukašenkai esą bus brangiau mušti žmones, nesikalbėti su opozicija: „Kaštai išaugs, bet jis tikrai nepasakys, kad jam jau dabar labai baisu.“
„Dar vienas dalykas – sektorinių sankcijų atveju tikslas galėtų būti, nors jis viešai ir neskelbiamas, skaldyti tuos, kurie palaiko režimą iš vidaus.
Atimi finansavimą, galimybę dirbti ir užsidirbti – tai reiškia, kad tie, kurie pelnėsi iš situacijos, pradeda galvoti, ar dar verta eiti išvien su režimu, nes aš kenčiu tiesiogiai ir nebegaunu dividendų, kurių visada tikėdavausi“, – 15min tvirtino L.Jonavičius.
Mini jis ir kontrargumentą – būsimas ne tik režimo, bet ir visos visuomenės kančias. Be to, paaštrės Baltarusijos noras „išsigelbėti“ Rusijos pagalba ir padidės priklausomybė nuo Maskvos.
„Vis dėlto svarbiausia žinia, susijusi su sektorinėmis sankcijomis, yra tokia, kad ES gali veikti, o ne vien apgailestauti.
Toks žingsnis vis dar išlaiko ES kaip žaidėją tarptautinėje arenoje. Jei nebūtų nieko padaryta, tik tikslinės sankcijomis, niekas su Bendrija nebesiskaitytų, nes būtų aišku, kad ji nieko nedaro. Tad tai, kas ryškėja, yra gera žinia“, – svarstė L.Jonavičius.
Tiesa, jei nors viena didelė valstybė nedalyvauja sankcionuojamos šalies blokadoje, spaudimas jai iškart sumažėja. O Baltarusija gali atsiremti ne tik į Rusiją, bet ir į kitas milžines.
„Taip, sankcijų teorija sako, kad kuo daugiau jas taikančių pusių, tuo jos efektyvesnės. Bet būna atsarginių išėjimų, ir šiuo atveju tai ne vien Rusija, bet ir Kinija, Indija. Šios šalys sankcijų netaiko ir netaikys.
Problema tikrai yra, bet nieko nedaryti būtų visiška gėda“, – 15min tvirtino L.Jonavičius.
Pasak M.Miltos, sankcijos savaime negali nuversti režimo, bet gali sudaryti tokį išorinį spaudimą, dėl kurio režimo išsilaikymas taps pernelyg brangus.
„Svarbus ne tik sankcijų mastas, bet ir nuoseklumas. Iš istorijos matome, kad, pavyzdžiui, apartheido režimas Pietų Afrikos Respublikoje galiausiai griuvo dėl to, sankcijų buvo laikomasi labai nuosekliai, jos apėmė visas gyvenimo ir ekonomikos sritis, jos paskatino režimo transformaciją.
Baltarusijos atveju kalbame apie tai, kad sankcijų sudaromas išorinis finansinis poveikis turi būti ne mažesnis negu spaudimas, kurį režimas patiria iš vidaus. Sankcijų praplėtimas gali būti papildytas nauju impulsu iš pačios visuomenės“, – sakė asocijuotas RESC analitikas.
Pernai rugpjūtį paskelbus, kad prezidentu didele balsų neva buvo perrinktas A.Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai protestai, kuriuos režimas malšino represijomis.
Žmogaus teisių gynėjų centras „Viasna“ skelbia, kad šiuo metu Baltarusijoje yra 501 politinis kalinys.
