Svarbiausios naujienos
- ES lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai
- JK žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos pasistūmėjo 5 km link Lysyčansko
- Ukrainą pasiekė amerikietiškos raketų sistemos „Himars“
- Kyjivas kontroliuoja beveik 45 proc. Donecko srities teritorijos, 55 proc. yra užėmę Rusijos kariai, padėtis – sudėtinga
- Ukraina vėl atakavo Rusijos pozicijas Gyvačių saloje
Svarbiausias trečiadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos okupantai apšaudė Charkivo sritį, žuvo du žmonės
00:25
Dėl Rusijos okupantų apšaudymo Charkivo srityje žuvo du žmonės, dar dešimt buvo sužeista, pranešė Charkivo srities karinė administracija.
„Birželio 23 d. dėl Rusijos okupantų apšaudymo Charkivo srityje buvo sužeisti ir žuvo civiliai gyventojai. Čuhujivo mieste sužeisti šeši žmonės, tarp jų du vaikai – šešerių ir devynerių metų. Bolšaja Babkos kaime, Čuhujivo rajone, buvo sužeistas vienas žmogus. Bohoduchivo rajono Zoločivo mieste taip pat buvo sužeistas vienas civilis“, – sakoma pranešime.
Karinė administracija taip pat pranešė, kad dėl okupantų apšaudymo buvo sužeisti du Iziumo rajono Andrijivkos kaimo gyventojai, o du žmonės žuvo Iziumo rajono Balaklajos mieste.
U.von der Leyen: prieš pereidamos į kitą etapą kandidatės į ES turi atlikti namų darbus
00:18
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys kandidatės turi atlikti „namų darbus“ prieš pereidamos į kitą stojimo proceso etapą, rašo CNN.
„Prieš pereidamos į kitą stojimo proceso etapą visos šalys turi atlikti namų darbus, tačiau esu įsitikinusi, kad jos visos kuo greičiau imsis veiksmų ir dirbs kaip įmanoma intensyviau, kad įgyvendintų būtinas reformas“, – kalbėdama per trumpą spaudos konferenciją kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu po ES sprendimo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą, sakė ji.
Ji pridūrė, kad šiandienos sprendimas stiprina Ukrainą ir Moldovą, taip pat Gruziją, kuriai ES yra pasirengusi suteikti kandidatės statusą, kai tik bus išspręsti likę prioritetai, „Rusijos agresijos akivaizdoje ir stiprina Europos Sąjungą, nes dar kartą parodo pasauliui, kad Europos Sąjunga yra vieninga ir stipri išorės grėsmių akivaizdoje“.
„Tai labai stipri žinia, kuri siunčiama. Tai vienybės ir ryžto politine prasme žinia“, – pridūrė Ch.Michelis.
JAV pareigūnai: Rusija įgyja pranašumą Rytų Ukrainoje, nes mokosi iš ankstesnių klaidų
23:52
Rusijos pajėgos įgyja pranašumą Rytų Ukrainoje, nes mokosi iš klaidų, padarytų ankstesniuose invazijos į šalį etapuose, įskaitant geresnį oro ir sausumos atakų koordinavimą ir logistikos bei tiekimo linijų tobulinimą, CNN sakė du JAV pareigūnai, tiesiogiai susipažinę su JAV žvalgybos vertinimais.
Plačiau skaitykite čia.
V.Zelenskis: ES kandidatės statuso laukėme 120 dienų ir 30 metų
23:50
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą pavadino „pergale“.
Vaizdo įraše, paskelbtame instagrame iškart po pranešimo, jis sakė:
„Ką tik gavome kandidatės statusą. Tai pergalė, kurios laukėme 120 dienų ir 30 metų. Po to nugalėsime priešą ir pailsėsime. O gal pirmiausia atstatysime Ukrainą ir pailsėsime po to“, - kalbėjo jis.
V.Zelenskis pridūrė: „O gal net laimėsime, atstatysime, įstosime į ES ir tada pailsėsime. O gal ir negausime poilsio. Nors vaikai su tuo nesutiktų. Bet mes tikrai laimėsime.“
E.Macronas sako, kad šiandien priimtas sprendimas yra „stiprus signalas Rusijai“
23:43
Kalbėdamas spaudos konferencijoje kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad šiandienos sprendimas suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą yra „stiprus signalas Rusijai“.
„Šiandien siunčiama labai aiški žinia, kurią ką tik pamatėme su prezidentu Zelenskiu. Tai labai stipri žinia, atitinkanti tai, ką mūsų Europa nuo pat pirmos konflikto dienos žinojo, kad reikia daryti. Tai yra: reaguoti greitai, istoriškai ir vieningai. Taikant sankcijas, dvi dienos po karo pradžios ir šešis kartus nuo to laiko. Teikdama makroekonominę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai. O dabar – šiuo politiniu gestu, – sakė E.Macronas. - Ši stipri ir vieninga Europa susidorojo su užduotimi.“
„Kalbant plačiau, šiandien tai Europos perspektyva, kurią pripažįstame Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. O tai yra labai stiprus signalas Rusijai ir mūsų minėtame geopolitiniame kontekste, ir pasirinkime, kad Ukrainai ir Moldovai būtų suteiktas šis kandidatės į Europos Sąjungą statusas“, – pridūrė jis.
„Mes tai skolingi Ukrainos žmonėms, kurie kovoja, kad apgintų mūsų vertybes, savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Taip pat buvome skolingi Moldovai dėl jos politinės padėties, destabilizacijos bandymų, kuriuos ji patiria, ir dosnumo, kurį ji parodė ką tik minėtomis aplinkybėmis“, – sakė jis.
JAV siunčia papildomą 450 mln. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
23:31
Ketvirtadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos siunčia papildomą karinę pagalbą Ukrainai. Į 450 mln. dolerių vertės siuntą įeina papildomos raketų sistemos, skirtos naudoti prieš Rusijos invazines pajėgas, skelbia „The Guardian“.
„Šiame pakete yra ginklų ir įrangos, įskaitant naujas didelio judrumo artilerijos raketų sistemas“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.
Tarp kitos karinės įrangos yra dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų, taip pat patruliniai kateriai.
Raketų sistemos, žinomos kaip „HIMARS“, yra Ukrainos pageidavimų sąrašo viršuje, nes ji bando atremti per šalies rytus besiveržiančias Rusijos pajėgas, turinčias didelį sunkiosios artilerijos pranašumą.
Jau pristatyti pirmieji keturi raketų sistemos vienetai, pradedama mokymo programa, reikalinga Ukrainos kariams, kad jie galėtų naudotis sudėtinga ir labai tikslia ginkluote.
Su naujausiomis siuntomis JAV indėlis į Ukrainos kariuomenę kol kas sieks 6,1 mlrd. dolerių, sakė J.Kirby.
Norvegija stiprina bendradarbiavimą su ES, kad užtikrintų papildomą dujų tiekimą
22:45
Europos Sąjunga (ES) ir Norvegija susitarė bendradarbiauti, kad iš didžiausios Vakarų Europos gamintojos būtų tiekiama daugiau dujų 27 ES šalims, iš kurių beveik pusei šiuo metu sumažintas rusiškų dujų tiekimas, rašo „The Guardian“.
Po ES klimato politikos vadovo Franso Timmermanso ir Norvegijos energetikos ministro Terje Aaslando susitikimo Briuselyje Norvegija ir Europos Komisija „sustiprins bendradarbiavimą, kad užtikrintų papildomą trumpalaikį ir ilgalaikį dujų tiekimą iš Norvegijos“, sakoma jų pareiškime.
Agentūra „Reuters“ pažymi, kad ES iš Norvegijos importuoja maždaug penktadalį dujų, palyginti su 40 proc. dujų, kurias ji gaudavo iš Rusijos iki paskutinės Maskvos invazijos į Ukrainą. Rusija mažina dujų tiekimą šalims, atsisakančioms mokėti jai rubliais.
P.Kyrylenka: Donecko srityje nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kuriame būtų saugu
22:36
Donecko regiono gubernatorius ketvirtadienį pareiškė, kad intensyvėjant Rusijos ir Ukrainos karių kovoms nė vienas miestas nėra saugus gyventojams.
„Donecko srityje nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kuriame būtų saugu“, – agentūrai „AFP“ sakė Pavlo Kyrylenka, remdamasis naujausiais žvalgybos duomenimis.
„Gyventojams labai pavojinga būti bet kurioje regiono vietoje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje dabartinį kovų mastą aplink Lysyčansko ir Sjevjerodonecko miestus.
P.Kyrylenka pridūrė, kad prioritetas yra neleisti Rusijos pajėgoms žengti į Slovjanską ir Kramatoską, esančius už maždaug 80 km toliau į vakarus. Jis sakė, kad pastarajame mieste liko apie 45 000 žmonių – maždaug trečdalis prieškario gyventojų.
Jis taip pat sakė, kad vyksta civilių gyventojų evakuacija, o trečiadienį iš vietovės išvežtas 251 žmogus. Jo teigimu, maisto produktų tiekimas tęsiamas visame Donecko regione, nepaisant elektros energijos tiekimo sutrikimų ir nutrūkusio vandens bei dujų tiekimo.
V.Zelenskis: ES vadovų sprendimas suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą yra „unikalus ir istorinis“
22:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą.
Cituodamas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio tviterio žinutę, kurioje jis paskelbė apie šį sprendimą, V.Zelenskis sakė, kad tai „unikalus ir istorinis momentas“ Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiuose.
Ukraina EŽTT iškėlė bylą prieš Rusiją
21:59
Ketvirtadienį Ukraina simboliškai pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme oficialiai iškėlė bylą prieš Rusiją, siekdama nutraukti „masinius ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus“, kuriuos Maskvos pajėgos vykdė per karą Ukrainoje, praneša „Reuters“.
Atsižvelgiant į tai, kad birželio 7 d. Rusijos parlamentas patvirtino du įstatymo projektus, kuriais nutraukiama teismo jurisdikcija Rusijoje, ši byla iš esmės neturi jokių šansų pasiekti sėkmingo rezultato.
Ukrainos teisingumo ministerijos pareiškime teigiama, kad Rusijos invazija į Ukrainą buvo neteisėta pagal Europos žmogaus teisių konvenciją.
„Teismo bus prašoma pripažinti, kad Rusija yra kalta dėl šiurkščiausių, rimčiausių ir ilgalaikių Konvencijos pažeidimų, kurie kada nors buvo pateikti Teismui, ir priteisti teisingą satisfakciją tokiu pat beprecedenčiu mastu“, – sakoma jame.
Pareiškimas apima pirmąjį karo laikotarpį nuo vasario 24 d. iki balandžio 7 d., kai Rusija faktiškai išvedė savo sausumos pajėgas iš Kyjivo ir kitų šiaurinių miestų apylinkių. Vėlesniuose dokumentuose bus aptariami vėlesni įvykiai, sakė ministerija.
Maskva atmetė Ukrainos ir Vakarų vyriausybių kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų karo metu.
Kovo mėn. aukščiausiasis Jungtinių Tautų ginčų tarp valstybių teismas nurodė Rusijai nutraukti karines operacijas, teigdamas, kad yra labai susirūpinęs dėl Maskvos jėgos naudojimo.
