Charkivo srityje tebėra okupuotos 28 Ukrainos gyvenvietės, tęsiasi kovos

„Kasdien kovojame su teroristais. Tie, kurie žudo civilius gyventojus, sprogdina miestus, griauna ukrainiečių gyvenimus ir likimus.

Šiandien įvyko dar viena raketų ataka. Dėl jos Dnipro mieste žuvo du žmonės. Įskaitant nėščią moterį. Trys nukentėjusieji paguldyti į ligoninę. Mes niekada neatleisime. Atpildas bus teisingas ir neišvengiamas“, – savo „Telegram“ kanale parašė V.Zelenskis, reaguodamas į vieną iš naujausių Rusijos išpuolių, kurio metu, dėl nukritusios raketos nuolaužų kilus gaisrui degalinėje, žuvo du žmonės. 

Propagandinė Rusijos žiniasklaida ir šalies nepaprastųjų situacijų ministerija antradienį pranešė, kad Sankt Peterburge esančiame sandėlyje kilo didelis gaisras. 

Ministerija skelbė, kad gaisras kilo 6 tūkst. kv. m plote, aukų pavyko išvengti. 

Kiek vėliau informuota, kad gaisras išplito ir apima 12 tūkst. kv. m plotą. 

„RIA Novosti“ paskelbė gaisro vaizdo įrašą. 

Naujasis Didžiosios Britanijos premjeras Rishi Sunakas pirmą kartą paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir patikino, kad parama Ukrainai yra „tokia pat stipri, kaip ir anksčiau“, sakoma Dauningo gatvės pranešime. 

Pranešime sakoma, kad V.Zelenskis gali tikėtis, jog R.Sunako vyriausybė „ir toliau bus solidari“. 

„Abu lyderiai sutarė, kad reikia toliau daryti spaudimą Putino barbariškam režimui taikant nuolatines ekonomines sankcijas“, – rašoma jame.

Savo tviteryje V.Zelenskis apibūdino pokalbį kaip puikų ir sakė, kad abu sutarė „rašyti naują skyrių“ savo šalių santykiuose. 

Ukrainos prezidentas pasveikino R.Sunaką su jo paskyrimu ir palinkėjo laimingo Dyvalio [viena pagrindinių tradicinių indų švenčių]. Premjeras padėkojo jam ir sakė tikintis, kad jie netrukus susitiks asmeniškai.

Rusija pranešė JAV apie artėjančias kasmetines pratybas, kuriose dalyvaus jos strateginės branduolinės pajėgos, antradienį paskelbė Pentagonas. 

Pratybų GROM metu vykdomi tiesioginiai raketų paleidimai ir dislokuojamos strateginės priemonės. Pentagonas pabrėžė, kad tai yra įprastos kasmetinės pratybos ir JAV jas stebės. 

„Rusija laikosi savo ginklų kontrolės įsipareigojimų ir skaidrumo įsipareigojimų teikti šiuos pranešimus“, – sakė Pentagono atstovas spaudai generolas Patas Ryderis.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

Praėjusią savaitę Pentagonas sakė, kad laukia šių pratybų, tačiau tuo metu Maskva oficialiai apie tai Vašingtonui dar nebuvo pranešusi.

Praėjusią savaitę JAV ir NATO pradėjo kasmetines branduolines pratybas, žinomas kaip „Steadfast Noon“, kurios kasmet rengiamos jau daugiau kaip dešimtmetį. 

Dnipro mieste nukritus Rusijos raketos nuolaužoms kilo gaisras degalinėje. Pranešama, kad žuvo du žmonės. 

Ukrainos prezidento patarėjas Andrijus Jermakas pranešė, kad per šį išpuolį žuvo automobilyje buvusi nėščia moteris. 

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko nurodo, kad antroji auka - automobilių plovyklos operatorius.

Trys žmonės buvo paguldyti į ligoninę. 

Rusija kaltina Ukrainą planuojant panaudoti vadinamąją nešvarią bombą, o Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai šį kaltinimą atmeta kaip melagingą operaciją, kuria Maskva gali pasinaudoti kaip pretekstu Kremliaus karui su kaimyne eskaluoti. Apie tai, kas toji „nešvari bomba“, rašo CNN. 

Nešvari bomba – tai ginklas, kuriame derinami įprastiniai sprogmenys, pavyzdžiui, dinamitas, ir radioaktyviosios medžiagos, pavyzdžiui, uranas. Ji dažnai vadinama ne valstybių, o teroristų ginklu, nes yra skirta baimei ir panikai skleisti, o ne kariniam taikiniui sunaikinti.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Rusijos kaltinimus griežtai paneigė Ukraina, Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija, Europos Sąjunga ir NATO, kurios savo ruožtu apkaltino Maskvą mėginant surengti savo netikrą operaciją. Spalio 24 d. Baltieji rūmai pareiškė, kad „stebi, kaip tik gali“, bet kokį galimą pasirengimą panaudoti nešvariąją bombą Ukrainoje, tačiau nemato nieko, kas rodytų, kad toks ginklas netrukus bus panaudotas.

Ar nešvari bomba yra branduolinis ginklas?

Ne. Nešvarios bombos sprogimą sukelia įprastiniai sprogmenys. Branduolinio ginklo sprogimą sukelia branduolinė reakcija, pavyzdžiui, atominės bombos, kurias JAV numetė ant Japonijos per Antrąjį pasaulinį karą.

Ar nešvarioje bomboje esanti branduolinė medžiaga mirtina?

Norint pagaminti nešvarią bombą, galinčią skleisti mirtinas radiacijos dozes, reikėtų didelio kiekio švino ar plieno ekranų, kad medžiaga konstrukcijos metu nepražudytų jos kūrėjų.

Tačiau naudojant tokią apsauginę medžiagą bomba taptų didelių gabaritų ir ją būtų sunku perkelti ar dislokuoti, tikriausiai reikėtų sunkiosios įrangos ir nuotolinio valdymo įrankių, be to, tai apribotų radiacijos sklidimo mastą.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Charkivo srityje tebėra okupuotos 28 Ukrainos gyvenvietės, tęsiasi kovos dėl jų išlaisvinimo, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. 

Charkivo srities karinė administracija nurodė, kad minėtos gyvenvietės yra Kupjansko rajone. 

„Vykdome aktyvias kovines operacijas. Tačiau ir oras, ir priešas koreguoja situaciją – niekas savanoriškai nepalieka mūsų teritorijos, todėl kariams tenka kovoti dėl kiekvieno žemės metro labai sunkiuose mūšiuose“, – pažymėjo Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jis pridūrė, kad šiandien nebuvo užfiksuota jokių atakų Charkive, o apšaudė gyvenvietes šiauriau, palei sieną, ir gyvenvietes šiaurės rytuose, esančias palei fronto liniją.

Kaip pastebi portalas „Ukrainska Pravda“, prieš 5 dienas tokių gyvenviečių buvo 32. 

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad šalyje viešintis Vokietijos prezidentas F.W.Steinmeieris pažadėjo netrukus perduoti dar dvi daugkartinio paleidimo raketų sistemas MARS II ir keturias haubicas „Panzerhaubitze 2000“.

Kaip rašo UNIAN, tai jis pasakė spaudos konferencijos su V.Zelenskiu metu.

JAV Atstovų Rūmų narių grupė, vadovaujama progresyviųjų frakcijos lyderės Pramilos Jayapal, atšaukė pirmadienį paskelbtą raginimą J.Bidenui siekti susitarimo su Rusija dėl karo Ukrainoje. 

„Laiškas buvo parengtas prieš kelis mėnesius, bet, deja, darbuotojai jį paskelbė nepatikrinę. Kaip frakcijos pirmininkė prisiimu atsakomybę už tai. Dėl pasirinkto laiko kai kas mūsų pranešimą supainiojo su neseniai paskelbtu respublikonų lyderio McCarthy pareiškimu, kuriame grasinama nutraukti pagalbą Ukrainai, jei valdžią perims respublikonai. Dėl šių pareiškimų panašumo susidarė apgailėtinas įspūdis, kad demokratai, kurie tvirtai ir vieningai palaikė ir balsavo už visus karinės, strateginės ir ekonominės pagalbos Ukrainos žmonėms paketus, kažkaip susivienijo su respublikonais, kurie siekia nutraukti Amerikos paramą Prezidentui Zelenskiui ir Ukrainos pajėgoms“, – rašoma pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Anksčiau išplatintame laiške 30 Atstovų Rūmų narių iš J.Bideno Demokratų partijos laiške rašė nepritariantys Rusijos „siaubingai ir neteisėtai invazijai į Ukrainą“, ir sutinkantys su Baltaisiais rūmais, kad susitarimas priklauso nuo Kyjivo.

„Tačiau kaip įstatymų leidėjai, atsakingi už JAV mokesčių mokėtojų dešimčių milijardų dolerių eikvojimą karinei pagalbai šiame konflikte, manome, kad toks dalyvavimas kare taip pat nulemia Jungtinių Valstijų atsakomybę rimtai aiškintis visus įmanomus kelius“, – buvo rašoma jame. 

Ukrainos strateginių komunikacijų centras „StratCom“ skelbia, kad antradienį šalies programišiai įsilaužė į vieną Rusijos Novosibirsko palydovinės televizijos paslaugų teikėjų sistemą ir vietoje įprasto turinio buvo rodomas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kreipimasis į agresoriaus kariuomenę su pasiūlymu pasiduoti ir priešintis smurtinei ir totalinei mobilizacijai.

Ukrainos policija nurodo, kad Bachmute iš gaisro išgelbėtas 8 metų berniukas, kurio tėvai žuvo per Rusijos apšaudymą. 

Bohdano mama laukėsi, nurodo policija. Atakos metu berniukas buvo pas kaimynus, tačiau sužinojęs, kad žuvo tėvai ir dar negimęs broliukas arba sesuo, vaikas dviračiu nuvažiavo į įvykio vietą, kurioje buvo kilęs gaisras. 

Norvegijos žvalgybos tarnyba PST antradienį paskelbė areštavusi įtariamą rusų šnipą, apsimetusį brazilų mokslininku.

Įtariamasis buvo sulaikytas pirmadienį ryte, kai vyko į darbą Trumsės universitete Norvegijos šiaurėje, pranešė visuomeninis transliuotojas NRK.

„Manome, kad jis slapta dirba Rusijos valdžiai“, – transliuotojui TV2 sakė PST direktoriaus pavaduotoja Hedvig Moe.

PST, kuri sakė koordinuojanti veiksmus su sąjungininkių žvalgybos tarnybomis, nori, kad įtariamasis būtų deportuotas iš Norvegijos, o kol kas nurodyta jį sulaikyti mėnesiui.

Shutterstock.com nuotr./Trumsė, Norvegija, asociatyvi nuotr.

Įtariamas šnipas dirbo Trumsės universitete, Norvegijos Arkties politikos ir hibridinių grėsmių klausimais, nurodė PST.

Šis asmuo sulaikytas po virtinės Rusijos piliečių areštų dėl dronų skraidinimo virš Norvegijos teritorijos, taip pažeidžiant po Maskvos invazijos į Ukrainą įvestą draudimą.

Dar keli rusai Norvegijoje buvo sulaikyti dėl kaltinimų nelegaliai fotografavus tam tikrus objektus.

Norvegija yra NATO narė. Arktyje ji turi 198 km sieną su Rusija.

Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad iš anksto neskelbto vizito metu Vokietijos prezidentui Frankui-Walteriui Steinmeieriui teko skubėti į slėptuvę, kai Černihivo srityje, Koriukovkoje, dėl Rusijos atakos buvo paskelbtas oro pavojus. 

Pranešama, kad apie pavojų paskelbta Vokietijos prezidentui kalbantis su Koriukovkos meru Ratanu Achmetovu. Antskrydis truko šiek tiek daugiau kaip valandą. 

Plačiau skaitykite ČIA. 

Karą pradėjusi Rusija toliau žarstosi absurdiškais kaltinimais Ukrainai. Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus padėjėjas Aleksejus Pavlovas melagingai pareiškė, kad Ukraina turi būti „desatanizuota“, esą Kyjivo valdžia privertė piliečius atsisakyti stačiatikiškų vertybių. 

Ukraina pakvietė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertus apsilankyti dviejuose objektuose, kurie, kaip teigia Rusijos vyriausybė, yra susiję su vadinamosios „nešvarios bombos“ sukūrimo planu. 

Ukrainos valstybinė branduolinio reguliavimo inspekcija antradienį pareiškime patvirtino, kad pakvietė TATENOS ekspertus „atlikti patikrinimą“ Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Branduolinių tyrimų institute Kyjive bei Rytų kasybos ir perdirbimo gamykloje Žovti Vodyje Dnipropetrovsko srityje. 

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį surengtame pranešime žurnalistams įvardijo šiuos du objektus kaip susijusius su įtariama schema. 

Rusijos režimo lyderis V.Putinas pareiškė, kad šalis turi paspartinti sprendimų dėl karinės kampanijos Ukrainoje priėmimą.

Kalbėdamas pirmajame naujos koordinacinės tarybos, vadovausiančios Rusijos vyriausybės darbui šalies viduje, posėdyje, V.Putinas teigė, kad būtina labiau koordinuoti vyriausybės struktūrų ir regionų veiklą, pranešė „Reuters“.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad „netrukus bus gerų naujienų“, ir paskelbė jaustuką su Laisvės statula. A.Jermakas nepatikslino, apie ką kalbama.

Pietų Ukrainos Mykolajivo miesto žmonės jau šešis mėnesius neturi švaraus geriamojo vandens. BBC tyrimas parodė, kad Rusijos kariai balandžio mėnesį tyčia sunaikino vamzdyną, kuriuo šiam miestui tiekiamas geriamasis vanduo.

Palydovinės nuotraukos ir kiti įrodymai rodo, kad į Rusijos kontroliuojamą miestą vedantis vamzdynas buvo sunaikintas tyčia. Civilių gyvenimui gyvybiškai svarbių išteklių naikinimas laikomas tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimu.

Vamzdynas buvo sugadintas pažeidžiamiausioje vietoje – ten, kur jis eina žemės paviršiumi.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Mykolajivas

Šaltinis Mykolajive BBC sakė, kad po balandžio 12 d. įvykusio gedimo vamzdynas nesandarus buvo apie aštuonias valandas ir prarado apie 40 mln. litrų vandens, po to vandens tiekimas į vamzdyną nutrūko.

Mykolajivo srities karinės civilinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas BBC patvirtino, kad teritoriją, kur sugadintas vamzdynas, kontroliuoja Rusija. Pasak jo, buvo parengti vamzdyno remonto planai, tačiau jų nepavyko įgyvendinti dėl regione vykstančių karo veiksmų. BBC pasitelktas ekspertas, išanalizavęs nuotraukas, pareiškė, kad vamzdynas buvo specialiai susprogdintas, o ne nukentėjo dėl netyčia į jį pataikiusio sprogmens.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija vis dažniau kėsinasi į Ukrainos energetikos ir vandens infrastruktūrą, todėl visoje šalyje trūksta elektros energijos.

Vasaros pabaigoje, Ukrainos kariams dar tik besiruošiant kontrapuolimui, lietuvių karo instruktorių misija „Gyvačių sala“ lankė savo apmokytus karius, 24-osios brigados 5-ąjį batalioną, Chersono pafrontėje – su parama ir pažadu nepalikti jų vienų iki pergalės.

Kokie sunkumai instruktorius užklupo kelionėje? Kas Ukrainoje jiems priminė Afganistaną? Kokiomis emocijomis ir sąlygomis gyvena Ukrainos kariai? Visa tai – 15min vaizdo pasakojime. 

VIDEO: Lietuvių karo instruktorių kelionė į Ukrainą: brolybė ir motyvacija Chersono pafrontėje

Lietuvių karo instruktorių kelionė į Ukrainą: brolybė ir motyvacija Chersono pafrontėje

Laurynas Milašauskas ir Ieva Čepaitė

Ruošdamiesi neišvengiamam pasitraukimui iš Chersono srities, rusai ieško priežasties pasitraukimą vadinti civilių ir jų kariškių gyvybių išgelbėjimu. Tokią nuomonę išsakė politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

„Kremlius dabar sprendžia svarbiausią užduotį. Jie, žinoma, supranta, kad Rusija patirs strateginį pralaimėjimą. Tačiau dabar Putinas nerimauja dėl neišvengiamo Chersono išvadavimo ir pasidavimo.

Jis supranta, kad kariniu požiūriu pasidavimas yra neišvengiama, bet politiniu požiūriu tai neįmanoma.. Nes pralaimėjimas prie Chersono šokiruos pergale įtikėjusius rusų žmones ir bunkerį. Reikia kažkaip sujungti tai, kas nesuderinama“, – sako A.Piontkovskis.

Politologo teigimu, Maskvoje brandinamas veiksmų planas dėl Chersono. Visų pirma jie galvoja apie tai, kaip paaiškinti išvykimą iš srities savo piliečiams.

„Jie gins Chersoną iki paskutinio, dabar ten pumpuoja minias „mobikų“, kurie pagal jų planą turėtų dalyvauti gatvių mūšiuose... Bet vargu ar Ukrainos kariuomenė pakartos gatvių mūšius, vietoje to toliau smogs HIMARS sistemomis.

Manau, kad jų planas toks – išstumti iš informacinės erdvės tokį nereikšmingą įvykį, kaip Chersono atidavimas. Pakeisti jį daug „svarbesniu reiškiniu“ – „siaubingais Ukrainos kariškių nusikaltimais“, susprogdinant Kachovskajos HE arba bombą. Arba abu vienu metu.

Tada bus galima pranešti apie „geros valios gestą“ ir „fronto pergrupavimą", paskelbiant pralaimėjimą Chersone kaip civilių ir rusų karių gyvybių išgelbėjimą“, – mano jis.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasveikino Rishi Sunaką tapus naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku.

Jis taip pat pridūrė, kad Kyjivas yra pasirengęs stiprinti savo ryšius su Londonu, kuris yra vienas iš pagrindinių Ukrainos sąjungininkų.

„Sveikiname Rishi Sunaką pradėjus eiti Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas!“ – socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad tikisi, jog R.Sunakas „sėkmingai įveiks visus iššūkius, su kuriais susiduria britų visuomenė ir visas pasaulis“.

„Aš esu pasiruošęs toliau kartu stiprinti Ukrainos ir Jungtinės Karalystės strateginę partnerystę“, – teigė Ukrainos lyderis. 

JAV kairiojo sparno įstatymų leidėjai pirmadienį paragino prezidentą Joe Bideną siekti suderėto susitarimo su Rusija dėl karo Ukrainoje pabaigos, be kitų dalykų, aiškinantis abiem šalims priimtiną saugumo tvarką.

30 Atstovų Rūmų narių iš J.Bideno Demokratų partijos laiške rašė nepritariantys Rusijos „siaubingai ir neteisėtai invazijai į Ukrainą“, ir sutinkantys su Baltaisiais rūmais, kad susitarimas priklauso nuo Kyjivo.

„Tačiau kaip įstatymų leidėjai, atsakingi už JAV mokesčių mokėtojų dešimčių milijardų dolerių eikvojimą karinei pagalbai šiame konflikte, manome, kad toks dalyvavimas kare taip pat nulemia Jungtinių Valstijų atsakomybę rimtai aiškintis visus įmanomus kelius“, – nurodė Atstovų Rūmų narių grupė, vadovaujama progresyviųjų frakcijos lyderės Pramilos Jayapal.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

Grupė paragino tiesiogiai bendrauti su Rusija ieškant sprendimo, „priimtino Ukrainos žmonėms“.

„Tokia struktūra, matyt, apimtų paskatas nutraukti karo veiksmus, įskaitant tam tikrą sankcijų sušvelninimą, ir suburtų tarptautinę bendriją siekiant nustatyti saugumo garantijas laisvai ir nepriklausomai Ukrainai, priimtinas visoms šalims, ypač ukrainiečiams“, – rašoma jų laiške.

„Alternatyva diplomatijai yra užsitęsęs karas“, – sakoma jame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš tai, kai vasario 24 dieną pradėjo invaziją į Ukrainą, pareikalavo garantijų, kad ši buvusi sovietinė respublika niekada neįstos į NATO.

JAV pareigūnai skeptiškai vertino galimybę, kad V.Putinui iš tikrųjų rūpėjo NATO, ir akcentavo, kad Ukraina neturėjo daug šansų įstoti į Aljansą. Vis dėlto amerikiečiai iki pat invazijos dalyvavo aukšto lygio derybose su Rusija.

Paklaustas apie įstatymų leidėjų laišką, Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as sakė: „Niekas nenori šio karo pabaigos labiau už mūsų kolegas ukrainiečius.“

„Nežinome, kada jis liausis, pirmiausia todėl, jog nematėme jokių rusų užuominų, kad jie yra pasirengę įsitraukti į tą diplomatiją ir dialogą“, – reporteriams sakė jis.

„Teikiame savo partneriams ukrainiečiams tai, ko jiems reikia mūšio lauke, kad jų pozicijos būtų kuo stipresnės, kai atsiras derybų stalas“, – pridūrė N.Price'as.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre atskirai sakė: „Kalbėjome labai aiškiai: nieko apie Ukrainą nedalyvaujant Ukrainai.“

JAV gegužės mėnesį patvirtino 40 mlrd. dolerių (40,6 mlrd. eurų) pagalbą Ukrainai ir vadovauja Vakarų pastangoms tiekti ginklus bei palaikyti rusų karo veiksmų niokojamą ekonomiką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris nenoromis buvo užsiminęs apie galimybę atsisakyti siekio įstoti į NATO, kad būtų išvengta karo, dabar žada įveikti rusų įsibrovėlius ir atkovoti jų okupuotas žemes.

Rusijos oligarchas Jevgenijus Prigožinas, vadovaujantis privačiai karinei samdinių grupei „Wagner“, asmeniškai pasakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jo kariuomenės vadai netinkamai vadovauja karui Ukrainoje, teigė JAV pareigūnai. Apie tai rašo įtakingas JAV leidinys „The Washington Post“. Galimybė J.Prigožinui privačioje aplinkoje išsakyti griežtą kritiką V.Putinui dėl karo eigos rodo, kaip didėja jo įtaka Rusijos kariuomenei patiriant pralaimėjimus.

Pasak dviejų gerai informuotų JAV pareigūnų, susipažinusių su šiuo klausimu, artimas asmuo, kuris neseniai Rusijos prezidentui V.Putinui išsakė savo kritišką nuomonę apie tai, kaip kariuomenės vadai vadovauja invazijai į Ukrainą, buvo J.Prigožinas, Rusijos samdinių grupės, kuri atlieka itin svarbų Maskvai vaidmenį kare Ukrainoje, įkūrėjas ir finansuotojas.

J.Prigožino kritika pakartojo tai, ką jis viešai kalbėjo jau kelias savaites, sakė pareigūnai, kalbėję anonimiškai, kad galėtų aptarti slaptą žvalgybinę informaciją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Čečėnijos respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pavadino Rusijos kariuomenės atsaką į, jo nuomone, Rusijos teritorijos apšaudymą „silpnu“ ir paragino nušluoti Ukrainos miestus nuo žemės paviršiaus. Tai jis pareiškė savo „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.

„Mes atsakome silpnai. Jei sviedinys patenka mūsų kryptimi, į mūsų regioną, turime nušluoti miestus nuo žemės paviršiaus“, – sakė R.Kadyrovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

Jis taip pat kelis kartus primygtinai pabrėžė, kad Rusijos karių įsiveržimas į Ukrainą turėtų būti vadinamas karu, o ne „specialiąja operacija“, nes koviniai veiksmai jau vyksta „mūsų žemėje“.

Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas sakė, kad prieš kelias dienas dalis Kadyrovo okupantų persikėlė į kairįjį Dnipro krantą regione.

Šie kariai apsigyveno viename iš pastatų ir energingai publikavo asmenukes iš ten.

„Ir šiąnakt jie ten buvo sunaikinti. Dėl to, kad viešai pranešė apie savo buvimo vietą. O Ukrainos kariams tereikėjo “išspręsti„ šį klausimą“, – sakė S.Chlanas.

Jo žiniomis, pataikius į „kadyrovcų“ susibūrimo vietą, 40 jų žuvo, dar 60 buvo sužeisti. 

Anksčiau buvo informacijos, kad pirmadienio vakarą Ukrainos gynėjai smogė R.Kadyrovo kovotojų bazei Chersono srityje.

Prie Rusijos federalinės saugumo tarnybospastato okupuotame Melitopolyje, Zaporižios srityje, sprogo automobilis. Apie tai savo „Telegram“ kanale antradienį pranešė meras Ivanas Fiodorovas.

„Melitopolio kolaborantai nesėkmingai rūkė prie Rusijos FSB filialo, įsikūrusio Melitopolio gauleiterio [okupuotos Zaporižios srities dalies vadovo Jevheno] Balickio pastate“, – rašė I.Fiodorovas.

Pranešama, kad automobilis sprogo netoli patalpų, kuriose transliuoja Rusijos žiniasklaida.

Informacija apie žuvusiuosius ir sužeistuosius tikslinama.

„Būtent turėtų atrodyti kolaborantų ir propagandistų kabinetų šildymas. Toliau bus dar karščiau!“ – rašė I.Fiodorovas, paskelbęs nuotraukų iš įvykio vietos.

Preliminariais duomenimis, per sprogimą buvo sužeisti penki žmonės, pranešė laikraštis „Izvestija“. Tą pačią informaciją pateikė ir Rusijos visuomeninių rūmų narys Aleksandras Malkevičius. Pasak jo, tarp aukų buvo holdingo „ZaMedia“ darbuotojų ir civilių gyventojų.

VIDEO: Okupuotame Melitopolyje, netoli patalpų, kuriose transliuoja Rusijos žiniasklaida, sprogo automobilis

Okupuotame Melitopolyje, netoli patalpų, kuriose transliuoja Rusijos žiniasklaida, sprogo automobilis

Reuters

Karo ekspertas Olegas Ždanovas sakė, kad dabar situacija Chersone ir srityje yra gana sunki.

„Rusija didina karių skaičių dešiniajame krante. Tai ne katilas, o ugnies maišas: kai tik įmanoma, Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogia į priemones, kuriomis Rusijos Federacija bando aprūpinti ir sustiprinti kariuomenę.

Tačiau jos vis daugėja: ten jau perkelti mobilizuoti žmonės“, – sakė O.Ždanovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad nemenkų nuostolių patiria ir Ukrainos kariuomenė.

„Jei dar turime karių rezervą, yra didžiulės problemos su technika ir ginkluote. Daug pažadų iš tarptautinių partnerių, bet pačios technikos nelabai. Aviacijoje paritetą pasiekėme pietuose, nes buvo sunaikintos priešo oro gynybos sistemos, artilerijoje tam tikrose srityse – tai Charkivo ir Pietų Buzo kryptys“, – sakė ekspertas.

O.Ždanovas tvirtina, kad Rusijos Federacijos pranašumas technikos srityje išliko.

„Jie turi daugiau technikos nei mes, jie turi daugiau personalo priekinėje linijoje. Labai sunku atlikti puolimo veiksmus, gynybiniai veiksmai yra daug lengvesni“, – pridūrė ekspertas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi.

„Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo (Maršalo) plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O.Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

O.Scholzas sakė, kad Ukrainos atkūrimas yra „iššūkis ištisoms kartoms“, tačiau jis taip pat suteikia galimybę modernizuoti jos infrastruktūrą.

Jo teigimu, ši užduotis „pareikalaus visos tarptautinės bendruomenės sutelktų jėgų, tačiau, jei ją atliksime teisingai, tai bus galimybė ateinančioms kartoms“.

Tame pačiame renginyje kalbėjusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pavadino karo nuniokotos šalies sugriovimų mastą „pribloškiančiu“, o Pasaulio bankas žalą įvertino 350 mlrd. eurų.

„Tai tikrai daugiau nei viena šalis ar sąjunga gali suteikti viena pati, – sakė ji. – Mums reikia visų rankų.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu taip pat kreipėsi į Vokietijos vyriausybės surengtos vienos dienos konferencijos dalyvius.

Jis tarptautinių rėmėjų prašė padengti jo šalies 38 mlrd. JAV dolerių (38,5 mlrd. eurų) 2023 metų biudžeto skylę, sakydamas, kad tokia pagalba būtina, jei Ukraina nori atsistoti ant kojų.

„Būtent šioje konferencijoje turime priimti sprendimą dėl paramos kitų metų Ukrainos biudžeto deficitui padengti“, – sakė jis.

„Ukrainai tai labai didelė pinigų suma“, – sakė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

Per per praėjusią parą buvo likviduota apie 480 okupantų, o šiuo metu priešo kariuomenės nuostoliai viršija 68 400 žmonių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 24.02 iki 25.10 apytiksliai siekė apie 68 420 (+480 per pastarąją dieną) karių“, – rašoma pranešime.

Generalinio štabo duomenimis, sunaikinta ir priešo technika: 2611 tankų, 5321 šarvuota kovos mašina, 1674 artilerijos sistemos, 271 lėktuvas,  sraigtasparnių – 248.

Generalinis štabas pažymi, kad duomenys apie bendrus priešo nuostolius tikslinami.

Ukrainos rytinės Donecko srities Bachmuto mieste žuvo septyni civiliai ir trys buvo sužeisti, antradienį pranešė regiono gubernatorius.

Dviejose šio regiono vietose, kur jau kelis mėnesius vyksta intensyvūs mūšiai su Rusijos kariuomene, taip pat aptikti trys anksčiau nužudytų civilių kūnai, platformoje „Telegram“ pranešė gubernatorius Pavlo Kyrylenka.

Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad Rusijos pajėgos vykdo puolimą Donecko srityje, Bachmuto ir Avdijivkos miestų link.

Pirmadienį Ukrainos kariai pranešė, kad atrėmė Rusijos puolimą aplink 10 gyvenviečių rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, taip pat ir netoli Bachmuto miesto.

Rugsėjį Ukrainos kariuomenė per kontrpuolimus šiaurės rytuose ir pietuose išlaisvino tūkstančius kvadratinių kilometrų teritorijų.

Dabar mūšiai vyksta rytuose ir pietuose link Chersono.

Donecko sritis yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia aneksavęs ir kuriuose įvesta karo padėtis. Tarptautinė bendruomenė šią aneksiją laiko neteisėta.

Rusijos kariai įrengia gynybos linijas kairiajame Dnipro krante, Chersono srityje, dėl aktyvaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimo į priekį, teigiama rytinėje Generalinio štabo suvestinėje.

Hornostaivkos vietovėje rusai minuoja pakrantę, palikdami nedidelius praėjimus, kad galėtų traukti savo karius iš dešiniojo kranto.

Vykdomos priemonės vietos gyventojams „evakuoti“ iš laikinai okupuoto Chersono. Visų bankų bei okupacinės administracijos įranga ir personalas buvo išvežti iš dešiniosios miesto dalies į Heničesko ir Skadovsko gyvenvietes.

Be to, rusai pavogė interneto tiekėjų įrangą. Operatyvinių tarnybų atstovams ir medicinos personalui taikoma „evakuacija“.

Nutrauktas mokyklų okupantų finansavimas ir vaikų aprūpinimas maitinimu mokyklose. Padaugėjo vietos gyventojų apiplėšimų atvejų, praneša kariuomenės generalinis štabas.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovas.

Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin.

„Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Praėjusią savaitę prezidentui taip pat teko atšaukti kelionę į Ukrainą paskutinę minutę dėl saugumo sumetimų ir sulaukė Vokietijos opozicijos kritikos.

„Nekantriai laukiu susitikimo su (Ukrainos) prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive“, – sakė F.-W.Steinmeieris, rodo jo atstovės spaudai atsiųstas patvirtinimas.

Prieš susitikimą su V.Zelenskiu F.-W.Steinmeieris aplankys vieną miestą šalies šiaurėje, netoli Baltarusijos sienos. Ukrainos kariai išlaisvino jį iš Rusijos karių kontrolės, tačiau jo infrastruktūra liko sunaikinta.

F.-W.Steinmeieris pažadėjo suteikti paramą tos savivaldybės energetikos infrastruktūrai.

„Mano žinia ukrainiečiams: galite pasikliauti Vokietija“, – sakė jis.

Balandį F.-W.Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W.Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Frankas-Walteris Steinmeieris

Pirmadienio vakarą Ukrainos gynėjai smogė Ramzano Kadyrovo kovotojų bazei Chersono regione.

Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Kaip praneša ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN, per smūgį buvo sužeista daugiau kaip 60 okupantų, o dar apie 40 žmonių žuvo.

Popiežius Pranciškus pirmadienį Vatikane susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir aptarė karą Ukrainoje.

85 metų Pranciškus dėl skaudančio kelio ramsčiavosi lazdele, tačiau atrodė linksmas, kai bendravo su E.Macronu ir pozavo nuotraukoms su Prancūzijos vadovu ir jo žmona Brigitte.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Jie aptarė „konfliktą Ukrainoje, ypatingą dėmesį skirdami humanitarinei padėčiai“, sakoma Vatikano pareiškime.

Taip pat „atsižvelgta buvo į Kaukazo regioną, Vidurio Rytus ir Afriką“, teigiama jame.

E.Macroną per puošnius popiežiaus rūmų koridorius lydėjo šveicarų gvardiečiai. Tai buvo jo trečiasis vizitas Vatikane nuo tada, kai jis tapo prezidentu.

Jis padovanojo Pranciškui vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalo „Į amžinąją taiką“ 1796 metų pirmojo leidimo prancūzų kalba kopiją.

E.Macronas buvo atvykęs ir į Romą, kur dalyvavo katalikiškos labdaros organizacijos „Sant'Egidio“ surengtame tarpkonfesiniame viršūnių susitikime taikos tema.

Anksčiau jis buvo susitikęs su Pranciškumi Vatikane 2018-ųjų birželį, taip pat mažiau nei prieš metus, 2021-ųjų lapkritį.

Kelionės į Romą metu Prancūzijos prezidentas sekmadienio vakarą surengė neformalų susitikimą su naująja Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje apžvalgoje teigia, kad privačios „Wagner“ kariuomenės įkūrėjas ir vadovas Jevgenijus Prigožinas toliau stiprina savo pozicijas ir kuria karinę struktūrą, lygiagrečią Rusijos ginkluotosioms pajėgoms. Tai, pasak analitikų, gali pradėti kelti grėsmę Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžiai – bent jau informacinėje erdvėje.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Ataskaitoje pažymima, kad Kremlius antrą dieną iš eilės suintensyvino informacinę operaciją, siekdamas apkaltinti Ukrainą, kad ši ruošiasi surengti netikrą išpuolį, panaudodama „nešvarią bombą“.

Ukrainos karinės žvalgybos valdybos vadovas generolas majoras Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusijos teroristinių smūgių prieš svarbią Ukrainos infrastruktūrą poveikis mažėja. Jis taip pat sako, kad rugsėjo 30 d. Rusijos prezidentui aneksavus keturias Ukrainos sritis, Kremliuje įsižiebė skilimas, kuris, pasak K.Budanovo, Ukrainai išlaisvinus daugiau teritorijų, tikriausiai dar labiau sustiprės.

Situacija fronte

Analitikai sako, kad Rusijos pajėgos tikriausiai rengiasi ginti Chersono miestą ir nėra visiškai pasitraukusios iš aukštutinės Chersono srities.

Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Ukrainos pajėgos užėmė Karmazynivką, Miasožarivką ir Nevskę Luhansko srityje ir Novosadovę Donecko srityje.

Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas paskelbė, kad spalio 23 d. pasienyje su Ukraina baigtos statyti dvi sustiprintos gynybos linijos – greičiausiai tai veiksmas, skirtas Rusijos vidaus auditorijai, nes Ukrainos invazijos į Rusiją pavojaus nėra.

„Wagner“ vadovas J.Prigožinas pripažino, kad karinės grupės sausumos operacijos aplink Bachmutą vyksta lėtai, nes Rusijos pajėgos toliau praranda pozicijas netoli miesto.

Spalio 23-24 d. Ukrainos pajėgos toliau taikėsi į Rusijos pajėgas prie Zaporižios srities fronto linijos, o spalio 22 d. smogė Rusijos pajėgų ir technikos koncentracijai netoli Enerhodaro.

Skubios Rusijos mobilizacijos pastangos siekiant išspręsti personalo trūkumo problemą fronto linijose sumažino Rusijos pajėgų generavimo personalą ir sumažino Rusijos gebėjimą veiksmingai mokyti ir dislokuoti naują personalą bei aprūpinti šalies pramonę darbuotojais.

Okupacinės administracijos pareigūnai Chersono mieste išjungė ryšių sistemas, siekdami apriboti civilių pranešimus apie Rusijos pozicijas Ukrainos pajėgoms prieš numatomą Ukrainos puolimą.