Į Baltarusiją atvysta pirmieji traukiniai – laukiama tūkstančių rusų karių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi sako, kad fronte padėtis iš esmės per dieną nepasikeitė.

„Per pastarąją dieną padėtis fronte iš esmės nepasikeitė. Pagrindiniai karštieji Donbaso taškai yra Soledaras ir Bachmutas, kur tebesitęsia labai smarkios kovos. Okupantai prieš mūsų pajėgas metė visus, kuriuos galėjo, įskaitant 2 tūkst. nuteistųjų – jie yra tarp ten esančių samdinių. Ir tai yra kaliniai, kuriems už sunkius nusikaltimus skirtos ilgos bausmės. Jie laikomi fronte ne tik pinigais, bet ir amnestijos pažadu.

Taip Rusijos valstybė remia terorą – ieško žudikų kalėjimuose ir žada jiems laisvę, jei jie vėl žudys. Ar kas nors pasaulyje vis dar abejoja, ar Rusija turėtų būti oficialiai pripažinta teroristine valstybe? Vargu“, – sako Ukrainos prezidentas.

Sekmadienį Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai išplatino bendrą pareiškimą, raginantį ES, drauge su tarptautiniais partneriais, padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą. Šis tribunolas tirtų agresijos nusikaltimą, užpildytų šiuo metu egzistuojantį teisinį vakuumą ir užtikrintų Rusijos atskaitomybę prieš Ukrainą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, rusai pradėjo vadinamųjų „valstybinių“ institucijų evakuaciją iš okupuotos Chersono srities dalies į okupuotą Krymą.

„Okupantai stiprina filtravimo priemones Chersono srityje ir pradėjo vadinamųjų „valstybinių“ įstaigų evakuaciją.

Turimais duomenimis, iš Chersono į laikinai okupuotą Krymo autonominės respublikos teritoriją išvežami bankų ir pensijų fondų darbuotojai ir turtas“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu buvusi draugė bylinėjasi su Lietuva dėl panaikinto leidimo gyventi, jo nesantuokinė dukra yra įgijusi Lietuvos pilietybę, sekmadienį paskelbė LRT tyrimų skyrius.

Pasak LRT, nesantuokinių S.Šoigu vaikų motinai Jelenai Kaminskas, buvusiai Šebunovai, šią vasarą  Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau moteris jį skundžia.

Valstybės saugumo departamentas LRT informavo pateikęs išvadą, kad J.Kaminskas buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. 

Pasak LRT Tyrimų skyriaus, J.Šebunova jau nuo 2017 metų turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Jai ištekėjus už lietuvio verslininko Adolfo Kaminsko, šis pripažino dukra nesantuokinę J.Šebunovos ir S.Šoigu dukrą, mergaitė 2019-aisiais tapo Lietuvos piliete.

Pats A. Kaminskas, remiantis oficialiu Rusijos registru, šį pavasarį gavo Rusijos pasą, o šį rugpjūtį Kaminskai deklaravo išvykimą iš Lietuvos į Rusiją. 

Rusijos gynybos ministro S.Šoigu nesantuokinius ryšius ir juose gimusius vaikus 2019 metais atskleidė tiriamosios žurnalistikos tinklalapis „The Insider“. Jo duomenimis, J.Kaminskas turtas 2019 metais siekė mažiausiai pusantro milijardo rublių.

Iranas paskelbė, kad netiekė Rusijos Federacijai dronų kamikadzių.

Šį pareiškimą Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahyanas padarė per pokalbį telefonu su ES vyriausiuoju užsienio politikos atstovu Josepu Borrelliu, praneša CNN.

Irano užsienio reikalų ministro teigimu, jo šalis primygtinai laikosi „neutralumo pozicijos Rusijos sukelto karo atžvilgiu“.

Ukrainos premjeras Denisas Šmyhalis pareiškė, kad Ukrainai pavyko išlaikyti energetinį stabilumą po praėjusią savaitę Rusijos įvykdytų išpuolių, nukreiptų prieš pagrindines Ukrainos infrastruktūros dalis.

Savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ D. Šmyhalis teigė, kad per pirmąsias tris savaitės dienas Rusija surengė iki 130 raketų ir bepiločių lėktuvų smūgių civiliniams ir energetikos objektams, ypač sostinėje Kyjive.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Kyjivas

Jis sakė, kad techninės priežiūros darbuotojams pavyko atkurti elektros energijos tiekimą maždaug 4 000 gyvenviečių, o žmonės visoje Ukrainoje savanoriškai sumažino elektros energijos suvartojimą vidutiniškai 10 proc., todėl buvo lengviau išvengti elektros energijos tiekimo sutrikimų.

„Agresorius siekė įbauginti ukrainiečius ir paralyžiuoti valstybės energetiką. Jis nepasiekė savo tikslo“, – sakė D.Šmyhalis.

Prancūzija sekmadienį pažadėjo oro gynybos sistemų, skirtų apsaugoti Ukrainos miestus nuo dronų atakų, taip pat išplėsti ukrainiečių karių mokymų programą.

Šalis siekia paneigti nuomonę, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė nepakankamai remia Ukrainos kariuomenę kovoje su Rusijos invazija.

Iki 2 000 Ukrainos karių Prancūzijoje bus prijungti prie karinių dalinių ir jie kelias savaites rotuodami dalyvaus koviniuose mokymuose, labiau specializuotose logistikos ir kitų poreikių pratybose, taip pat bus apmokyti naudotis Prancūzijos tiekiama įranga, „Le Parisien“ duotame interviu sakė gynybos ministras Sebastienas Lecornu.

„Pažymime faktą, kad karas, deja, tęsis, – laikraštis citavo ministrą. – Nauja karių karta taip pat turi būti apmokyta, kad atlaikytų iki galo.“

Prancūzija anksčiau apmokė Ukrainos artilerijos karius naudoti jos tiekiamas savaeiges haubicas „Caesar“.

Išplėstiniai mokymai, kuriuos dabar siūlo Paryžius, pasak ministro, yra labai svarbus žingsnis.

„Mes keičiame apimtis“, – pabrėžė S.Lecornu.

Jis pridūrė, kad oro gynybos raketų baterijos „Crotale“, kurias Prancūzija ruošiasi siųsti į Ukrainą, „bus ypač naudingos kovojant su bepiločiais orlaiviais ir bombardavimu iš oro“.

S. Lecornu teigimu, Prancūzija turi 12 baterijų. Jis nepatikslino, kiek jų bus siunčiama į Ukrainą, bet teigė, jog „bus svarbu suteikti jiems pajėgumų apginti savo dangų“.

Siekiama, kad Kyjivas galėtų raketas dislokuoti per du mėnesius – į šį laikotarpį įskaitant ukrainiečių karių parengimą.

Prancūzija jau yra išsiuntusi 18 „Caesar“ vienetų ir svarsto dėl dar šešių.

Šalis taip pat įsteigė 100 mln. eurų fondą, „kuriuo ukrainiečiai gali pasinaudoti pirkdami tai, ko nori, su sąlyga, kad tiekėjo šalis yra Prancūzija“, pasakojo S.Lecornu.

Pasak jo, tarp pirmųjų Ukrainos užsakymų naudojantis fondu gavėjų yra prancūzų įmonė, tieksianti pontoninius tiltus.

Europos Sąjungos narė Prancūzija, siekdama aprūpinti Ukrainą ginkluotės atsargomis, taip pat atkreipė dėmesį į pačios šalies gynybos poreikius.

S.Lecornu sakė, kad „Crotale“ baterijos, skirtos Ukrainai, keičiamos modernesne „Mamba“ oro gynybos sistema, kuri, kaip tikimasi, sudarys saugumo skydo dalį 2024 metais, kai Paryžius rengia olimpines žaidynes.

Šalis taip pat įsakė papildyti savo „Caesar“ pabūklų atsargas, siekiant pakeisti siunčiamus į Ukrainą, teigė ministras.

Prancūzijos gynybos biudžetas 2023 metams pakils iki aukščiausio lygio nuo pat Antrojo pasaulinio karo – sieks 44 mlrd. eurų, sakė jis. Palyginimui, 2017 metais, E. Macronui laimėjus pirmąją kadenciją, biudžetą sudarė 32,3 mlrd. eurų. 

Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Baltarusijoje bus dislokuota kiek mažiau nei 9 000 Rusijos karių, kurie dalyvaus „regioninėje pajėgų grupėje“, skirtoje Baltarusijos sienoms saugoti, praneša „Reuters“.

Praėjusią savaitę Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo kariai bus dislokuoti kartu su Rusijos pajėgomis prie Ukrainos sienos kaip „bendros grupės“ dalis, remdamasis, anot jo, Ukrainos ir Vakarų keliama grėsme.

„Į Baltarusiją pradėjo atvykti pirmieji kariniai traukiniai su Rusijos kariais“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Gynybos ministerijos Tarptautinio karinio bendradarbiavimo departamento vadovas Valerijus Revenko.

Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad nuo karo pradžios žuvo 423 vaikai, sužeista dar 810 vaikų.

Europos Sąjungai (ES) artėjant prie susitarimo dėl didelės karinės misijos, pagal kurią keliose valstybėse narėse bus apmokyta 15 tūkst. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija svarsto šalies dalyvavimo joje būdus.

„ES baigiasi pirmasis diskusijų etapas dėl ES Karinio mokymo misijos Ukrainai įkūrimo (EUMAM). Lietuva yra pasirengusi prisidėti tiek suteikiant erdvę mokymams, tiek siunčiant instruktorius“, – nurodoma BNS šią savaitę atsiųstame ministerijos komentare.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Apšaudytas Kyjivas

„Turime koordinuoti misijos veiklą su kitomis paramos mokymais Ukrainai iniciatyvomis, tame tarpe ir NATO. Labai svarbi ES misijos „equip“ dalis, kurios pagalba bus aprūpinama Ukrainos kariuomenė reikiama ginkluote, taikant vienodas sąlygas tiek Europos, tiek ir ne Europos gamintojams“, – priduriama jame.

Užsienio žiniasklaida šią savaitę pranešė, jog dėl misijos buvo sutarta per Briuselyje vykusį ES šalių narių ambasadorių susitikimą.

Pasak vieno iš ambasadorių, dabar šis susitarimas bus pateiktas kitą pirmadienį Liuksemburge susitiksiantiems ES užsienio reikalų ministrams.

Tokios ES misijos idėją rugpjūtį iškėlė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Naujienų agentūra AFP nurodė, kad misijai skirtame darbiniame dokumente rašoma, jog pagal ją „daug Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių turės būti apmokyti įvairių karinių funkcijų“.

Pasak dviejų diplomatų, Lenkija ir Vokietija jau paskelbė esančios pasirengusios dalyvauti misijoje.

EUMAM būtų finansuojama ES Europos taikos priemonės lėšomis.

Iš to fondo jau panaudota apie 2,5 mlrd. eurų Ukrainos vykdomų karinių ginklų ir įrangos pirkimų iš ES šalių finansavimui.

Rusų okupuotame rytiniame Ukrainos Donecko mieste sekmadienį driokstelėjo sprogimas.

Prokremliški pareigūnai apkaltino ukrainiečius dėl raketų atakos, per kurią nukentėjo mero biuras Donecko mieste.

Atskirai Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos raketos pataikė į miestą šalia Zaporižios atominės elektrinės ir sužeidė šešis žmones.

Apie šiuos incidentus pranešta Ukrainai tęsiant kontrpuolimą ir atsikovojant vis daugiau teritorijų. Savaitės pradžioje Kremlius, keršydamas už tai ir už praėjusį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jam svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą.

Separatistų kontroliuojamame Donecke per raketų ataką smarkiai nukentėjo savivaldybės pastatas. Aplink pastatą, kuriam išdužo langai ir iš dalies sugriuvo lubos, sukosi dūmų kamuoliai. Netoliese stovėję automobiliai sudegė.

Apie aukas kol kas nepranešama.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas platformoje „Telegram“ pranešė, kad „laikinai okupuotame Donecke driokstelėjo sprogimas, o vietos administracijos pastate liepsnoja gaisras. Štai prie ko atveda „rūkymas prie dujų balionų“. Vietiniai sako, kad ten buvo kitas sprogimas, mažesnis“.

Kremliaus remiama separatistų valdžia anksčiau jau kaltino Ukrainą dėl daugybės smūgių infrastruktūros ir gyvenamiesiems objektams okupuotuose regionuose, dažnai naudojant JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas HIMARS, tačiau nepateikė tai patvirtinančios informacijos.

Atskirai Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad mažiausiai šeši žmonės buvo sužeisti per raketų smūgius Nikopolyje priešais didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę, kurioje Rusija yra dislokavusi savo karius.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka nurodė, kad po smūgių hospitalizuoti du Nikopolio gyventojai. Ataka taip pat apgadino penkias elektros linijas, dujotiekius ir daugybę pastatų.

Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į elektrinę, kurioje ir toliau dirba Ukrainos personalas, ir aplink ją. Ukrainos pareigūnai taip pat reguliariai praneša apie išpuolius prieš civilius kitapus Dniepro upės, įskaitant Nikopolį ir netoliese esantį Marhanecą.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba garantuoja, kad už Igorio Girkino perdavimą į ukrainiečių nelaisvę bus sumokėta 100 000 JAV dolerių. Anksčiau pranešta, kad vienas 2014 m. Donecko separatistų vadeivų, pastaruoju metu dėl pralaimėjimų aštriai kritikavęs Gynybos ministeriją, gali būti išvykęs savanoriu į karo veiksmų zoną.

Pietų Zaporižios regione per Rusijos smūgius buvo sugriautos dvi mokyklos, pranešė regiono gubernatorius.

Oleksandras Staruchas „Telegram“ paskelbė, kad Vozdviživkos kaime esanti mokykla buvo „beveik visiškai sugriauta“ po to, kai į ją pataikė dvi raketos.

Anot jo, taip pat buvo sugriauta antroji mokykla Dobropiljos kaime ir keli privatūs namai.

Šimtai žmonių šeštadienį susirinko dalyvauti pašiepiamajame referendume dėl Rusijos ambasados Varšuvoje aneksavimo.

Tai dalis protesto, kurį surengė kelios visuomeninės grupės.

„Šį sezoną populiarios aneksijos“, – sakoma organizatorių pranešime, su aliuzija į neseniai Maskvos surengtus referendumus Ukrainoje (Vakarų atmestus kaip fiktyvius), po kurių Rusija pareiškė aneksuojanti keturis okupuotus regionus.

„Mes nusprendėme eiti tuo pačiu keliu ir surengti referendumą dėl Rusijos ambasados Varšuvoje... aneksijos“, – nurodoma pranešime.

Iniciatyvą surengusios nevyriausybinės organizacijos taip pat pasirėmė išplitusiu socialinių tinklų pokštu, siūlančiu čekams užimti Rusijos eksklavą Kaliningradą.

Organizatorių teigimu, proteste dalyvavo apie 3 000 žmonių, mosuojančių Ukrainos vėliavomis bei transparantais su užrašais „Terorusija“ ir „Šalin rankas nuo Ukrainos“.

„Balsuojančiųjų“ eilė nusidriekė gatve, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada – priešais ją buvo pastatyta balsadėžė.

Balsavimo biuletenyje buvo klausiama, ar Lenkija turėtų aneksuoti Rusijos ambasadą, ir pateikti trys balsavimo variantai – visi „taip“.

„Tai daug demokratiškesnė idėja nei tie referendumai Ukrainos teritorijoje, kurie buvo surengti pasitelkus ginklus bei raketas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvoje gyvenanti 33 metų ukrainietė teisininkė Marija Volkolup.

Mitingo organizatoriai pasiūlė alternatyvius ambasados pastato panaudojimo būdus, įskaitant pabėgėlių apgyvendinimą, kultūros centrą, zoologijos sodą ir net viešuosius tualetus.

Rugpjūtį Maskvą palikęs 46 metų rusas Grigorijus teigė, kad dalyvavo mitinge norėdamas parodyti savo paramą Ukrainai.

„Smerkiu šį Putino karą ir noriu pasakyti, kad ne visi rusai jį palaiko“, – AFP pareiškė jis bei pasakojo, kad į Varšuvą persikėlė vedamas kaltės jausmo – buvimas tėvynėje privertė jį pasijusti karo bendrininku.

Renginio iniciatoriai – jėgas suvienijusios moteris, Ukrainą, demokratiją ir žmogaus teises remiančios grupės – teigė išsiųsiantys atvirą laišką Lenkijos vadovams su raginimu iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių.

Rusija nutrauks dujų tiekimą Europos Sąjungai, jei valstybės narės nuspręs nustatyti viršutinę kainų ribą. Tai pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, rašo pravda.ua, remdamasi rusų tinklalapiu RBC.

Plačiau skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

Sekmadienio popietę visoje Ukrainoje paskelbtas oro atakos pavojus, rašo pravda.ua.

Oro atakos pavojus nepaskelbtas tik rusų okupuotame Kryme.

Egipto ambasada Ukrainoje paragino visus savo piliečius „kuo greičiau“ išvykti iš Ukrainos. Kodėl toks „svarbus patarimas“ buvo duotas aštuntą karo mėnesį, pareiškime nenurodyta.

Kaip rašoma tinklalapyje „Egypt Today“, egiptiečiai buvo paprašyti palikti Ukrainą sausumos keliais į kaimynines šalis.

Savaitės pradžioje Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 80 raketų.

UNIAN, cituodama britų žvalgybą, skelbia, kad rusų raketų atsargos mažėja, o ateityje dėl to bus ribotos galimybės pataikyti į konkrečius taikinius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį sakė, kad šiuo metu „sudėtingiausia“ padėtis yra prie Bachmuto, praėjus kelioms dienoms po to, kai prorusiškos pajėgos paskelbė artėjančios prie šio rytinio miesto.

„Donecko ir Luhansko regionuose išlieka labai sudėtinga padėtis, – sakė V Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi. – Sudėtingiausia padėtis, kaip ir ankstesnėmis dienomis, yra prie Bachmuto. Mes vis dar laikomės savo pozicijų.“

Rusijos remiamų separatistų pajėgos Ukrainos Donecko regione ketvirtadienį pranešė užėmusios du netoliese esančius Opytinės ir Ivanhrado kaimus.

Rusijos kariuomenė jau keletą savaičių puldinėja Bachmutą – vyno gamyba ir druskos kasyba garsėjantį miestą, kuriame anksčiau gyveno 70 000 žmonių, tikėdamasi jį užimti.

Maždaug už 15 km nuo Bachmuto esančiame Časiv Jare naujienų agentūros AFP žurnalistai kalbėjosi su kariu, ką tik grįžusiu nuo Bachmuto fronto linijos.

50-metis 93-iosios brigados karys, pravarde „Poliak“, prisiminė keturias įtemptas dienas, praleistas mūšio lauke, o jo akyse buvo matyti didelis fizinis ir emocinis išsekimas.

„Kelias dienas nemiegojau, nevalgiau, negėriau, išskyrus kavą, – pasakojo jis. – Iš 13 mano grupės vaikinų netekome dviejų karių, o penki buvo sužeisti ir evakuoti.“

„Dabar tai mūsų gyvenimas, mes padarysime viską dėl savo šalies“, – pridūrė vyras, kuris buvo nesunkiai sužalotas skeveldrų.

Jau kelias savaites Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša apie nuolatinius teritorinius laimėjimus šalies pietuose ir rytuose, taip pat ir Donecko regione.

Štai taip atrodo okupuoto Donecko tariamos administracijos pastatas po Ukrainos pajėgų atakų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad nuo karo pradžios Ukrainos pajėgos jau likvidavo 65 tūkst. rusų karių.

Turtingiausiu pasaulio žmogumi laikomas Elonas Muskas šeštadienį pareiškė, kad jo kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ toliau finansuos jos sukurtą palydovinio ryšio „Starlink“ paslaugą Ukrainoje, kurią ji Kyjivo prašymu pati ir pradėjo teikti pirmosiomis Rusijos sukelto karo dienomis.

Anksčiau šią savaitę „SpaceX“ pareiškė, jog nebegali finansuoti „Starlink“ Ukrainoje.

„Starlink“ – daugiau kaip 3 000 mažų palydovų žemojoje Žemės orbitoje – yra gyvybiškai svarbus Ukrainos ryšiams kovojant su Rusija.

Tačiau pastaruoju metu E.Muskas įsivėlė į viešus ginčus su Ukrainos lyderiais, kuriuos supykdė prieštaringai vertinami jo pasiūlymai dėl karo deeskalacijos, įskaitant Rusijos suvereniteto Kryme pripažinimą.

„Velniop, – „Twitter“ parašė E.Muskas. – Nors „Starlink“ vis dar praranda pinigus, o kitos bendrovės gauna milijardus mokesčių mokėtojų dolerių, mes tiesiog toliau nemokamai finansuosime Ukrainos valdžią.“

Penktadienį keliose tviterio žinutėse E.Muskas išsamiai aprašė paslaugos logistiką ir teigė, kad ji „SpaceX“ atsieina beveik 20 mln. dolerių (20,6 mln. eurų) per mėnesį, bei užsiminė, kad bendrovė negali jos finansuoti neribotą laiką.

Tuo metu JAV gynybos departamentas patvirtino, kad bendrauja su milijardieriaus bendrove dėl svarbaus tinklo finansavimo.

„SpaceX“ neprašo kompensuoti ankstesnių išlaidų, tačiau taip pat negali neribotai finansuoti esamos sistemos ir siųsti dar kelis tūkstančius terminalų, kurie naudoja iki 100 kartų daugiau duomenų nei įprasti namų ūkiai“, – sakė E.Muskas penktadienį.

„Tai neprotinga“, – teigė jis.

Rusų okupantai praneša apie sprogimus Donecko vadinamosios „administracijos“ pastate.

„RIA Novosti“ rašo, kad Donecko „miesto administracijos“ pastatas buvo apgadintas dėl „Ukrainos kariuomenės apšaudymo“.

Karas Ukrainoje, kuris kelis mėnesius atrodė pereinantis į lėtą ir skausmingą malšinimo procesą, artėjant žiemai vėl įsiplieskė. Konfliktas artėja prie nenuspėjamo naujo etapo, rašo CNN.

„Tai jau trečias, ketvirtas, galbūt penktas skirtingas karas, kurį stebime“, – sakė Keiras Gilesas, „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis konsultantas.

Artėjant šaltiems mėnesiams, dėl kurių sausumos mūšiai greičiausiai sulėtės, ekspertai teigia, kad kitos savaitės kare bus gyvybiškai svarbios.

„Tai, kas atrodė tolima perspektyva, kurią būtų galima įtikinamai pavadinti Ukrainos pergale, dabar yra labai tikėtina, – sakė K.Gilesas. – Tikėtina, kad Rusijos atsakas dar labiau sustiprės.“

Kinijos užsienio reikalų ministerija ir ambasada paragino visus savo piliečius, kurie šiuo metu yra Ukrainoje, nedelsiant ją palikti. Ministerija savo prašymą motyvavo „rimta saugumo situacija“. Diplomatinių atstovybių darbuotojams buvo pažadėta padėti evakuotis.

Apie tai pranešė Kinijos valstybinis leidinys „Global Times“.

Luhansko srities Rubižnės mieste Čečėnijos kariai pradėjo iškeldinti civilius gyventojus iš namų, kad juose galėtų apgyvendinti karininkus, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šeštadienį Rusijos kariai surengė 5 raketų ir 23 oro smūgius, atliko iki 60 atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių.

Priešas puolė daugiau kaip 30 gyvenviečių.

Privati karinė kompanija „Wagner“ bando įgyti pranašumą prieš Rusijos gynybos ministeriją, o jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas nori pelnyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą ir atskirti „Wagner“ pajėgas nuo įprastinių Gynybos ministerijos pajėgų, savo naujausioje ataskaitoje pažymi Karo studijų instituto analitikai.

Institutas remiasi spalio 13 d. socialinėje žiniasklaidoje paskelbtu vaizdo įrašu. Įraše Juodosios jūros laivyno 126-osios pakrančių gynybos brigados kariai iš neįvardytos vietos Chersono srityje skundžiasi, kad nuo pat karo pradžios be pertraukų ir karių kaitos kariauja šiame rajone.  Kariškiai teigė, kad juos spaudžia Ukrainos kariuomenė, ir pabrėžė, kad jie turi vieną greitaeigį transporterį 80-čiai žmonių, o tai labai riboja jų manevringumą.

Spalio 14 d. išplatinus vaizdo įrašą, „Wagner Telegram“ kanalas pranešė, kad „Wagner“ vadovybė nusprendė 126-ajai pakrančių gynybos brigadai padovanoti keturis visureigius ir taip paremti jų pastangas išlaikyti fronto liniją Chersono srityje. Pagrindinės įrangos perdavimas įprastinių Rusijos sausumos pajėgų kariams gali būti slapta kritika dėl akivaizdaus ministerijos nesugebėjimo aprūpinti savo karius būtiniausiais daiktais.

Pagrindiniai Karo studijų instituto ataskaitos punktai:

• Rusija galbūt pasirašė naują sutartį su Iranu dėl bepiločių orlaivių „Arash-2“ tiekimo. Okupantų pajėgos tęsė kontratakas į vakarus nuo Kreminnos.
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai plačiai aptarinėjo Ukrainos kontrpuolimo Kreminnoje ir Svatovėje tikimybę.
• Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo bendrą kontrpuolimą šiaurinėje Chersono srityje.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Donecko srityje.
• Ukrainos pajėgos tikriausiai smogė Rusijos kariniams objektams, esantiems palei Rusijos antžemines ryšio linijas Zaporižios srityje ir pietinėje Donecko srityje.
• Mobilizuotos Rusijos pajėgos įsitraukė į brolžudišką susirėmimą poligone Belgorodo srityje.
• Rusijos ir okupacinės administracijos pareigūnai toliau įvedinėjo judėjimo apribojimus ir vykdė griežtus teisėsaugos veiksmus Rusijos okupuotose teritorijose.