D.Trumpas penktadienį patvirtino sutikęs susitikti su Kim Jong Unu. Jis sveikino „didelę pažangą“ pastangose įtikinti Pchenjaną nutraukti savo branduolinę programą.
Tačiau analitikai perspėja, kad Pchenjanas, sutikęs sėsti prie derybų stalo itin ankstyvame proceso etape, gaus kažką, ko žūtbūt nori, mainais nepasiūlydamas jokių reikšmingų nuolaidų.
„Šiaurės Korėja siekė viršūnių susitikimo su Amerikos prezidentu ilgiau kaip 20 metų“, – sakė Midlberio strateginių tyrimų instituto Rytų Azijos neplatinimo programos vadovas Jeffrey Lewisas.
„Tai iš tiesų buvo jos svarbiausias užsienio politikos tikslas“, – pridūrė jis.
JAV reikia pasikalbėti su Šiaurės Korėja, bet Kim Jong Unas nori to susitikimo ne tam, „kad galėtų atsisakyti Šiaurės Korėjos ginklų“, parašė J.Lewisas socialiniame tinkle „Twitter“.
J.Lewisas: „Kim Jong Unas kviečia D.Trumpą tam, kad parodytų, jog investavęs į branduolinius ir raketų pajėgumus, jis privertė Jungtines Valstijas elgtis su juo kaip su sau lygiu.“
„Kim Jong Unas kviečia D.Trumpą tam, kad parodytų, jog investavęs į branduolinius ir raketų pajėgumus, jis privertė Jungtines Valstijas elgtis su juo kaip su sau lygiu“, – teigė neplatinimo programos specialistas.
Nė vienas pareigas einantis JAV prezidentas iki šiol nebuvo susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiais, ir tik keli Jungtinių Valstijų vadovai yra lankęsi šioje uždaroje valstybėje.
Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas 2000-aisiais kvietė tuometinį JAV prezidentą Billą Clintoną atvykti į pirmąjį Šiaurės ir Pietų Korėjų viršūnių susitikimą, tačiau jis atsisakė.
Šiaurės Korėjoje jis apsilankė jau baigęs savo kadenciją, prireikus užtikrinti šalyje sulaikytų amerikiečių paleidimą.
39-asis JAV prezidentas Jimmy Carteris yra lankęsis toje uždaroje valstybėje panašiais tikslais, o vėliau per kitus vizitus jis atliko taikos tarpininko vaidmenį.
Jei D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas įvyks – o D.Trumpo Baltieji rūmai pasižymi tendencija staigiai keisti nuomonę – jis tikrai bus istorinis ir jo nepavyks ignoruoti, teigė Johnas Delury, Seulo universiteto „Yonsei“ profesorius.
„Įtraukti (Šiaurės Korėją) yra labai sunkus darbas, – sakė jis. – Tai – tik pradžia, o ne didysis sprendimas. Tačiau tai labai gera pradžia.“
„Labai griežtos sankcijos“
Daugel mėnesių nesiliovusią krizę tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, kurioje netrūko asmeninių įžeidinėjimų ir grasinimų karu, šiemet netikėtai pakeitė diplomatinės pastangos. Didelę įtaką tam turėjo žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje praėjusį mėnesį.
Ekspertų teigimu, Pchenjanas buvo priverstas pasiūlyti JAV derėtis, nes griežtėjančios Vašingtono sankcijos vis labiau smaugė Šiaurės Korėjos ekonomiką, o D.Trumpo administracija dažnai kartojo perspėjimus, kad imsis karinių veiksmų.
Be to, svarbi Šiaurės Korėjos prekybos partnerė Kinija „pirmąkart“ ėmė jai taikyti „labai griežtas sankcijas“, todėl šalies ekonomika buvo pasmerkta „pradėti byrėti“ per artimiausius metus, naujienų agentūrai AFP sakė Šiaurės Korėjos ekspertas Andrejus Lankovas iš politinių konsultacijų kompanijos „Korea Risk Group“.
„Svarbesnė yra galimų JAV karinių operacijų baimė, – teigė jis. – Šiaurės korėjiečiai nenori, kad į juos šaudytų.“
Pasak eksperto, Pchenjano žaidimai siekiant laimėti laiko tęsis tiek ilgai, kiek tik režimui pavyks.
A.Lankovas: „Šiaurės korėjiečiai daug kalbės apie denuklearizaciją, bet be jokių ketinimų kada nors atsisakyti savo branduolinių ginklų.“
„Šiaurės korėjiečiai daug kalbės apie denuklearizaciją, bet be jokių ketinimų kada nors atsisakyti savo branduolinių ginklų“, – pareiškė A.Lankovas.
Pasak Pietų Korėjos pasiuntinių, perdavusių Kim Jong Uno pasiūlymą D.Trumpui, Šiaurės Korėjos lyderis tvirtino esąs „įsipareigojęs (įgyvendinti) denuklearizaciją“ ir sakė nekantraująs kiek įmanoma greičiau susitikti su JAV prezidentu.
Be to, jis pažadėjo nutraukti branduolinius ir raketų bandymus, kol vyks derybos.
Tačiau Pchenjanas jau turi raketų, kurios gali pasiekti JAV žemyninę dalį, o praėjusiais metais išbandė vandenilinę bombą. Šiaurės Korėja seniai vadina save visaverte branduoline galybe, o Kim Jong Unas jau yra paskelbęs, kad užbaigė savo branduolinių pajėgų vystymą.
„Strateginė rizika“
Staigus D.Trumpo sprendimas susitikti su Kim Jong Unu buvo „stambi strateginė rizika“, pareiškė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas, buvęs kadenciją baigusio JAV prezidento Baracko Obamos vyriausiasis patarėjas Azijos klausimais Evanas Medeirosas.
E.Medeirosas: „Buvo tikėtina, kad Kim Jong Unas galės užsitikrinti susitikimą su D.Trumpu, pasinaudojęs jo puikavimusi savamoksliu geriausiu pasaulyje sandorių sudarinėtoju bei Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino didžiuliu noru pasiekti taiką su Šiaurės Korėja per dialogą.“
Nėra jokių aiškių ženklų, kad Pchenjano režimo lyderis ketina atsisakyti savo branduolinių ginklų, teigė jis. Anot analitiko, Šiaurės Korėja jau seniai yra „meistriška manipuliatorė“.
„Buvo tikėtina, kad Kim Jong Unas galės užsitikrinti susitikimą su D.Trumpu, pasinaudojęs jo puikavimusi savamoksliu geriausiu pasaulyje sandorių sudarinėtoju bei Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino didžiuliu noru pasiekti taiką su Šiaurės Korėja per dialogą“, – teigė E.Medeirosas.
Baltieji rūmai, kuriems stinga regioninės patirties, nes Seule jau ilgiau kaip metus nėra JAV ambasadoriaus, dalyvaus bet kokiame viršūnių susitikime, nepadėję net elementariausio diplomatinio pagrindo tame regione, tvirtino jis.
„Kad ir kokiu patyrusiu derybininku save laiko D.Trumpas, jo administracijoje tėra vos keli žmonės, turintys patirties, kaip suvaldyti labai sudėtingą procesą su tokiu gudriu kolega“, – sakė E. Medeirosas.
Wilsono centro Azijos programos direktorius Abrahamas Denmarkas spėliojo, kad „Kim Jong Unas įgyvendins savo tėvo ir senelio svajonę paversti Šiaurės Korėją branduoline valstybe bei pelnys milžinišką prestižą ir legitimumą susitikęs su Amerikos prezidentu kaip su sau lygiu“.
„Ir visa tai – neatsisakius nė vienos kovinės galvutės ar raketos“, – pridūrė jis.
