„Tai, kad Jungtinės Valstijos, neteikdamos pagalbos Ukrainai, griauna savo, kaip saugumo garanto, pozicijas, jau tampa ne tik akivaizdu, bet ir kiek įmanoma viešai žinoma aukščiausių valdžios institucijų lygmeniu“, – rašo leidinys.
Pirmuoju pavojaus skambučiu Vašingtonui šiame kontekste turėjo tapti neseniai Europos diplomatijos vadovo Josepo Borrell'io pasakyta kalba Europos forume. Jis pareiškė, kad Europos Sąjunga nebegali pasikliauti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kaip Europos saugumo garantu, o 75 metų gynybos paradigma tiesiog griūva akyse.
Antrą panašų signalą dieną prieš tai išsakė Japonijos, strateginės Jungtinių Valstijų sąjungininkės kitame svarbiame pasaulio regione, atstovas. Balandžio 11 d. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, kalbėdamas Kongrese, tiesiogiai priekaištavo Amerikos parlamentarams dėl Ukrainos.
„Kaip ilgai Ukrainos viltys išgyvens po Maskvos puolimu be JAV paramos? Kiek laiko reikės laukti, kol Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas susidurs su dar sunkesne realybe be Jungtinių Valstijų dalyvavimo?“ – F.Kishida klausė žiūrėdamas kongresmenams į akis.
Kaip rašo „Defense Express“, padėtį Ukrainoje atidžiai stebi ne tik Japonija, bet ir Pietų Korėja bei Taivanas.
„Jei Jungtinės Valstijos negali užtikrinti net ginkluotės pagalbos stabilumo, tai kokia viltis, kad Kinijos ar Šiaurės Korėjos agresijos atveju situacija nepasikartos? O Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas tikisi kiek didesnio JAV dalyvavimo šiame procese nei ginklų siuntimas“, – pažymima leidinyje.
Nuo spalio mėnesio JAV Kongresas nesugeba priimti naujos didelio masto karinės pagalbos Ukrainai programos, o tai ypač smarkiai blogina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį mūšio lauke.
Nepaisant to, kad respublikonai blokuoja pagalbą, Baltieji rūmai net nebando ieškoti alternatyvių galimybių paremti Kyjivą. J.Bidenas paprasčiausiai neturi plano B.
Kai kurie analitikai mano, kad Joe Bidenui tenka ne mažesnė atsakomybė už Ukrainos karines problemas nei Donaldui Trumpui.
