Meras: rusų okupuotoje Ukrainos Zaporižios AE katastrofos pavojus kasdien didėja

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad rusai, kurie neprieštarauja karui Ukrainoje, remia karą.

„Nesvarbu, kur esate – Rusijos teritorijoje ar užsienyje, – savo balsu turite palaikyti Ukrainą“, – ragino V.Zelenskis vakariniame kreipimesi.

Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad Aukščiausioji Rada netrukus turėtų patvirtinti sprendimą dėl karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo.

„Akivaizdus sprendimas, akivaizdžios priežastys“, – komentavo jis.

Dauguma rusų okupantų karinių vadų jau paliko Chersoną. Apie tai pranešė Chersono srities tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis, skelbia UNIAN.

Komentuodamas operatyvinę padėtį regione, ypač tai, kad ukrainiečių artilerija sunaikino visus tiltus per Dnieprą ir dabar rusai perkelia visą vadovybę į dešinįjį krantą, jis sakė, kad Ukrainos artilerija sunaikino visus tiltus per Dnieprą: „Galiu tai patvirtinti. Iš tiesų šiandien orkai neturi nė vieno saugaus logistinio maršruto, kuris atitiktų jų karinius poreikius, kad galėtų aprūpinti karinę grupuotę, esančią būtent prie Chersono.“

Rusijos okupantai vėl apšaudė Dnipropetrovsko sritį, kur užfiksuota apie 20 raketų šūvių.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Dniipropetrovsko srities tarybos pirmininkas Mykola Lukašukas.

Į pirmąjį Jungtinių Tautų užsakytą laivą, kuris pagal susitarimą, skirtą pasaulinei maisto krizei sušvelninti, turi gabenti grūdus iš Ukrainos, sekmadienį buvo pakrauta 23 000 tonų kviečių ir jis pasirengęs išplaukti, pranešė Kyjivas.

Laivas „MV Brave Commander“ plauks į Afriką, ir „Etiopija bus paskutinė šalis, į kurią bus pristatytas 23 000 tonų kviečių krovinys“, sakė Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, atvykęs į Pietinį uostą Južnės mieste prie Juodosios jūros, kur stebėjo laivo pakrovimą.

„Tikiuosi, kad į mūsų uostus atplauks ir kiti (JT) Pasaulio maisto programos (WFP) užsakyti laivai. Tikiuosi, kad netrukus bus dar du ar trys laivai“, – pridūrė O.Kubrakovas.

Vėliau ministras socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad laivas visiškai pakrautas ir pasirengęs išplaukti, tačiau nenurodė, kada tai įvyks.

Penktadienį laivas „MV Brave Commander“ prisišvartavo netoli Odesos esančiame Pietiniame uoste. Pasak Ukrainos infrastruktūros ministerijos, jis išplauks į Džibutį, iš kur grūdai bus siunčiami į Etiopiją.

Tai bus pirmoji pagalbos maistu siunta po to, kai Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų. Tačiau joks JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.

„Mes tikrai planuojame, kad iš Ukrainos uostų išplauks ir kiti laivai, kurie padės žmonėms visame pasaulyje... Tai turėtų būti pirmasis iš daugelio humanitarinės pagalbos laivų, kurie išplauks iš uostų“, – žurnalistams sakė WFP direktoriaus Ukrainoje pavaduotoja Marianne Ward.

Ukraina ir Rusija yra dvi iš didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų.

Šiuo metu 345 mln. žmonių 82-ose šalyje gresia didelis apsirūpinimo maistu nesaugumas. Iki 50 mln. žmonių 45-iose šalyse yra atsidūrę prie bado ribos, tad be humanitarinės paramos jiems gresia didžiulis pavojus.

Ukrainos prezidentas ir jo žmona žurnale „Vogue“ tapo vienu iš labiausiai aptariamų skaitmeninių viršelių. Nuotraukos sulaukė ne tik pozityvių reakcijų, bet ir kritikos bei abejonių, ar toks elgesys karo metu tinkamas. Fotosesijos nepraleido pro akis ir rusų propagandininkai, kurie puolė tvirtinti, kad panašiai fotosesijai kadaise neva pozavo Adolfas Hitleris su savo meiluže Eva Braun. Tačiau ši pora niekada nepuošė „Vogue“ viršelio.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Sekmadienį, kurortiniame Zatokos miestelyje Odesos srityje du žmonės buvo susprogdinti minosvaidžio minos. 

Apie tai pranešė Odesos regioninės karinės administracijos pirmininkas Sergejus Bratčiukas. 

„Paplūdimys! Preliminariai – žmonių sprogdinimas ant minos sprogdinimo įtaiso“, – pažymėjo jis ir priminė apie draudimą lankytis paplūdimiuose, pakrantėse, maudytis jūroje ir vandens telkiniuose.

Rusijos karių okupuotoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje katastrofos pavojus „kasdien didėja“, sekmadienį pareiškė miesto, kuriame įsikūręs šis objektas, meras.

„Tai, kas ten vyksta, yra atviras branduolinis terorizmas, kuris bet kurią akimirką gali baigtis neprognozuojamai“, – naujienų agentūrai AFP iš Zaporižios, kurią kontroliuoja ukrainiečiai, sakė Enerhodaro meras Dmytro Orlovas.

„Rizika kasdien didėja“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad Rusijos pajėgos „apšaudo infrastruktūrą, kuri užtikrina saugų elektrinės veikimą“.

Zaporižios AE – didžiausia atominė elektrinė Ukrainoje ir Europoje – nuo kovo yra užimta Rusijos pajėgų, ir Ukraina yra apkaltinusi Maskvą laikant tame komplekse šimtus karių bei sandėliuojant ginklus.

Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios AE vėl atsidūrė kovų centre. Antradienio naktį rusams sudavus smūgių netoli elektrinės žuvo mažiausiai 14 žmonių.

Kyjivas ir Maskva šį mėnesį jau ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl atominės elektrinės apšaudymo, dėl kurio kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos, o ketvirtadienį buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.

JT Saugumo Taryba įspėjo apie rimtą krizę Zaporižioje.

Vakarų sąjungininkų palaikoma Ukraina yra paraginusi nustatyti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę ir užtikrinti rusų pajėgų pasitraukimą iš šios teritorijos.

Šeštadienį per televiziją transliuotame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją branduoliniu šantažu ir tuo, kad ši jėgainė naudojama „itin ciniškai įbauginti žmones“.

„Užpuolikai toliau terorizuoja civilius gyventojus ir atominę elektrinę“, – savo ruožtu sakė D. Orlovas.

„Priešgaisrinės saugos taisyklės nuolat pažeidžiamos. Situacija aštrėja ir toliau eskaluojama“, – tęsė jis.

Enerhodaro meras sakė, kad „atominė elektrinė kiekvieną dieną ir naktį apšaudoma minosvaidžiais iš okupuotų kaimų“.

„Padėtis pavojinga, o didžiausią nerimą kelia tai, kad nėra deeskalacijos proceso“, – pridūrė jis.

D. Orlovas taip pat sakė, kad per pastarąją parą Enerhodaras, iš kurio jis išvyko balandžio pabaigoje, buvo apšaudytas, o norinčiųjų evakuotis labai padaugėjo.

Per apšaudymą žuvo Zaporižios atominės elektrinės darbuotojas, platformoje „Telegram“ pranešė D. Orlovas.

Jis taip pat įspėjo, kad „netolimoje ateityje“ gali pritrūkti darbuotojų, galinčių aptarnauti AE.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas neįsivaizduoja, kad Vokietija galėtų tarpininkauti Rusijos derybose su Ukraina.

Pasak jo, nepriklausomai nuo to, kas vadovautų, „Vokietijos Federacinė Respublika neturi atlikti jokio tarpininko vaidmens“.

Rusai laikinai okupuotose teritorijose pastaruoju metu turėjo tik problemų, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Dar viena bėda juos ištiko Berdianske, Zaporožis srityje.

Pasak gyventojų, čia įvyko sprogimas  – vietos uosto teritorijoje.

Jie taip pat sakė, kad virš miesto danguje kilo juodi ir tiršti dūmai. Šiuo metu aiškinamasi dėl detalių.

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad Rusijos kariai, kurie per savo puolimą pietinėje Chersono srityje persikėlė per Dnipro upę, susiduria su vis didesniais sunkumais, nes buvo sugadinti strateginę reikšmę turintys tiltai.

Invazijos į Ukrainą pradžioje rusų pajėgos užėmė pietinį Chersono miestą prie Dnipro upės – vienintelę iki šiol užkariautą regiono sostinę.

Rusų puolimas į vakarus regione šiek tiek pasistūmėjo į priekį, tačiau pastarosiomis savaitėmis ne kartą buvo bombarduojami trys jų kontroliuojami tiltai: du, kuriais vyksta kelių eismas, ir dar vienas, per kurį nutiestas geležinkelis.

Svarbiausias iš jų yra Antonivkos tiltas Chersono priemiestyje, į kurį nuo liepos pabaigos buvo nekart nukreiptos raketos.

Chersono srities administracijos vadovo padėjėjas Serhijus Chlanis Ukrainos televizijai sakė, kad vienintelė galimybė rusų kariams persikelti per upę yra pontoniniai tiltai, kurie „negali visiškai patenkinti jų poreikių“.

Rusija perkelia savo vadavietes į kairįjį upės krantą, žinodama, kad, paaštrėjus kovoms, negalės jų laiku evakuoti, pridūrė jis.

Tačiau S. Chlanis sakė, kad 20 000 Rusijos karių, esančių dešiniajame krante, kol kas dar gali pereiti tiltus pėsčiomis.

Kachovkos tiltas, esantis apie 50 km į šiaurės rytus nuo Antonivkos tilto, buvo apšaudytas anksčiau šią savaitę.

Šeštadienį S.Chlanis sakė, kad Ukrainos pajėgos anksčiau šią savaitę smogė tiltui, neleisdamos rusams per jį gabenti amunicijos, įrangos ir maisto, kad papildytų savo karių atsargas.

Tuo metu Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad du kelių tiltai, vedantys į Rusijos kontroliuojamą teritoriją vakariniame Dnipro krante, „tikriausiai“ nebenaudojami.

Buvęs Kupjansko miesto meras Volodymyras Demčenka perbėgo į Rusijos okupantų pusę ir, kaip pranešama, yra įtariamas kolaboravimu, skelbia Ukrainos generalinė prokuratūra.

Tyrimo duomenimis, įtariamasis, kuris 2010-2015 m. buvo Kupjansko meras, savo noru perbėgo pas okupantus.

Jis buvo rusų okupuotos Charkivo srities Kupjansko rajono Petropavlivskio jungtinės teritorinės bendruomenės, kurią suformavo rusai, vadinamasis „vadovas“.

Sekmadienį popiežius Pranciškus pareiškė, kad karas Ukrainoje nukreipė dėmesį nuo bado problemos pasaulyje, ir paragino skubiai suteikti pagalbą maistu, kad būtų išvengta gresiančio bado Somalyje.

„Šio regiono žmonėms, kurie ir taip gyvena labai sunkiomis sąlygomis, dabar dėl sausros gresia mirtinas pavojus“, – sakė jis savo savaitinėje kalboje Šventojo Petro aikštėje, turėdamas omenyje Afrikos Kyšulį.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) šį mėnesį pareiškė, kad kitą mėnesį gali oficialiai paskelbti badą aštuoniuose Somalio regionuose, jei ir toliau gaiš gyvuliai, toliau kils pagrindinių prekių kainos ir humanitarinė pagalba nepasieks labiausiai pažeidžiamų žmonių.

„Razoni“ – pirmasis laivas, išplaukęs iš Ukrainos prieš dvi savaites, kai pagal JT sudarytą susitarimą buvo atnaujintas grūdų eksportas iš šios šalies Juodosios jūros uostų, – sekmadienį artėjo prie Sirijos Tartuso uosto po to, kai krovinio atsisakė pirminis pirkėjas Libane, „Reuters“ sakė du laivybos šaltiniai.

Ukraina nutraukė diplomatinius ryšius su Sirija birželio mėnesį po to, kai Damaskas pripažino Luhansko ir Donecko regionų nepriklausomybę.

Protestuodamos prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Ukraina, Estija, Latvija, Suomija ir Čekija paragino ES apriboti trumpalaikių Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams arba jų neišduoti.

Lenkija taip pat svarsto galimybę apriboti Rusijos turistinių vizų galiojimą, rašo „Thr Guardian“.

Vengrija teigia, kad Rusija pradėjo tiekti papildomas dujas į šalį po liepos mėn. įvykusio Vengrijos užsienio reikalų ministro vizito į Maskvą.

Vengrijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pareiškė, kad prekybos derybos su Maskva „leido pasiekti susitarimą“, todėl Rusijos „Gazprom“ penktadienį pradėjo tiekti Europos Sąjungos narei „didesnius nei sutartyje numatytus kiekius“, pranešė agentūra „Agence France-Press“.

Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad šeštadienį iš Ukrainos Juodosios jūros uostų išplaukė dar du grūdus gabenantys laivai. Nuo liepos pabaigos, kai buvo susitarta dėl JT ir Turkijos tarpininkaujamo susitarimo, kuriuo iš dalies siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, iš šalies išplaukė 16 laivų.

Kiekvienas Luhansko žemės kilometras po didelių nuostolių atiduotas okupantams, sako Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus. Tačiau dabar Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko išstumti rusus iš Spirno ir Serebriankos, Donecko srityje, pasienyje su Luhansko sritimi.

Okupantai vėl apšaudė Charkivo sritį. Naktį per raketų smūgius buvo sužeisti trys žmonės.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Charkovo srities karinės administracijos pirmininkas Olehas Sinegubovas.

Naujausiais duomenimis, per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 150 užpuolikų, 8 tankus ir 11 šarvuočių, skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Per praėjusią parą Rusijos okupantai Donecko srityje nužudė du civilius gyventojus. Dar 10 žmonių buvo sužeisti.

Valdžios institucijų duomenimis, nuo vasario 24 d. vien tik Donecko srityje Rusija nužudė 730 ir sužeidė 1890 žmonių.

JAV įsikūrusio Karo studijų centro analitikai naujausioje ataskaitoje pabrėžia, kad  Ukrainos pajėgos toliau stengiasi sutrikdyti Rusijos antžemines komunikacijos linijas, kuriomis Rusijos pajėgos remiamos dešiniajame Dniepro upės krante.

Ten pat pažymima, kad Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Slovjansko, į rytus nuo Siversko ir į pietus bei rytus nuo Bachmuto, taip pat ribotą sausumos puolimą į šiaurę nuo Charkivo miesto.

Analitikų teigimu, Rusijos valdžios institucijos nesumoka rusų rezervistams ir savanorių dalinių nariams už tarnybą Ukrainoje.

Be to, Rusijos remiama okupacinė valdžia tikriausiai susiduria su problemomis, kurios apsunkina pastangas administruoti okupacinį režimą ir inicijuoti atkūrimo projektus nuniokotose Donbaso teritorijose.