„The Washington Post“: Maskva ir Teheranas susitarė dėl iranietiškų dronų gamybos Rusijoje

Charkivo, Donecko ir Chersono sričių teritorijose rasta daugiau kaip 700 nužudytų ukrainiečių kūnų.

„Deokupuotose Charkovo, Chersono ir Donecko sričių teritorijose, ir tai tik per pastaruosius du mėnesius, rasta daugiau kaip 700 kūnų. Beveik 90 proc. jų – civiliai gyventojai. Nustatyta daugiau kaip 20 vietų, kuriose buvo neteisėtai sulaikyti ir teisiami Ukrainos piliečiai“, – informacinio teletilto eteryje sakė generalinis prokuroras Andrejus Kostinas.

Po kelias savaites trukusio Ukrainos miestų siaubimo Irano gamybos dronais Maskva tyliai susitarė su Teheranu pradėti gaminti šimtus bepiločių ginkluotų orlaivių Rusijos teritorijoje, teigiama naujoje žvalgybos informacijoje, kurią matė JAV ir kitos Vakarų saugumo agentūros, rašo leidinys „The Washington Post“.

Lapkričio pradžioje per susitikimą Irane Rusijos ir Irano pareigūnai baigė derinti susitarimą.

Jei susitarimas bus visiškai įgyvendintas, jis dar labiau sustiprins Rusijos ir Irano aljansą, kuris jau suteikė svarbią paramą Maskvos silpnėjančiai karinei kampanijai Ukrainoje, sakė pareigūnai.

Įsigijusi surinkimo liniją, Rusija galėtų smarkiai padidinti savo palyginti nebrangių, bet labai destruktyvių ginklų sistemų, kurios pastarosiomis savaitėmis pakeitė devynis mėnesius trunkančio Ukrainos konflikto pobūdį, atsargas, skelbia leidinys.

Ukrainos vyriausybė apmokės visas išlaidas, susijusias su savanoriška evakuacija iš pietinių Chersono ir Mykolajivo sričių, kurios buvo išvaduotos iš Rusijos pajėgų, teigia Ukrainos pareigūnas.

Pasak laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrės Irynos Vereščuk, kuri šeštadienį surengtame pasitarime su Ukrainos žiniasklaida kalbėjo apie keletą problemų, susijusių su išlaisvintomis teritorijomis artėjant žiemai.

Didelė dalis teritorijos pietų Ukrainoje patyrė didelę žalą infrastruktūrai po to, kai ją atsiėmė Ukrainos pajėgos, todėl vietos gyventojams sunku išgyventi be elektros, šilumos ir vandens tiekimo.

Lapkritį Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariai pasiskundė Primorės gubernatoriui Olegui Kožemiakai dėl didelių padalinio nuostolių mūšiuose pietinėje Donecko srityje. Kreipimosi autoriai teigė, kad per keturias puolimo dienas dėl neapgalvotų vadovybės sprendimų jie neteko 300 žmonių. Iš pradžių gubernatorius pareiškė, kad pranešimai apie aukas gali būti „ukrainiečių dezinformacija“, o vėliau, kad nuostolių skaičius buvo „perdėtas“. Sibreal.org pasikalbėjo su jūrų pėstininkų, kurių daugelis nuo spalio pabaigos tapo nepasiekiami ryšio priemonėmis, giminaičiais ir draugais.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Lenkijoje šeštadienį įvyko vienos iš dviejų anksčiau šią savaitę įvykusio raketos sprogimo aukos laidotuvės; manoma, kad incidentas, kai raketa nukrito viename kaime netoli Ukrainos sienos, buvo nelaimingas atsitikimas.

Varšuva ir NATO teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant atremti Maskvos ataką, tačiau pabrėžė, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai, vasarį užpuolusiai savo kaimynę.

Antradienį Pševoduvo kaime, esančiame maždaug už 6 km nuo Ukrainos sienos, nugriaudėjus sprogimui, žuvo du vietos grūdų džiovyklos darbuotojai.

62 metų Boguslawas Wosas buvo palaidotas vietos kapinėse. Jo laidotuvėse dalyvavo šeimos nariai ir draugai, kaimo gyventojai, kariai, Lenkijos ir Ukrainos pareigūnai.

„Šis žmogus nebūtų tapęs auka, jei ne šis žiaurus karas“, – per laidotuves sakė provincijos gubernatorius Lechas Sprawka.

„Ši auka yra taikos kvietimas visam pasauliui“, – pridūrė jis. Pareigūną cituoja Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Taip pat kalbėjo B.Woso sūnus, kuris pabrėžė savo velionio tėvo gerumą ir prisiminė, kaip jis padėjo pabėgėliams, užplūdusiems Lenkiją po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Po raketos sprogimo Lenkijoje, NATO narėje, iš pradžių buvo nuogąstaujama dėl pavojingos Ukrainos ir Rusijos karo eskalacijos.

Sprogimo aplinkybės tebetiriamos.

Kito žuvusiojo – 60 metų Bogdano Ciupeko – laidotuvės vyks sekmadienį.

Maskva oficialiai nesikreipė į Kyjivą dėl taikos derybų, tačiau bet kokiu atveju Rusija turėtų visiškai išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, kad derybos įvyktų, šeštadienį pareiškė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.

„Iš Rusijos pusės neturime jokio oficialaus prašymo dėl... derybų“, – sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas Halifakso tarptautiniame saugumo forume.

Pasak jo, bet kokios derybos, nesiremiančios Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose, yra „nepriimtinos“.

„Pirmieji žingsniai, kuriuos būtina žengti iš Rusijos pusės, yra išvesti visus Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos“, – pridūrė A.Jermakas.

Šios jo pastabos nuskambėjo kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė „trumpalaikių paliaubų“ su Rusija idėją, sakydamas, kad tai tik pablogintų padėtį.

„Rusija dabar nori trumpų paliaubų, atokvėpio, kad atgautų jėgas. Kažkas tai gali pavadinti karo pabaiga, bet toks atokvėpis situaciją tik pablogins“, – teigė V.Zelenskis, kreipdamasis į Halifakso tarptautinio saugumo forumo dalyvius. 

„Tikra tiesa, tik ilgalaikė ir sąžininga taika gali būti visiškas Rusijos agresijos sugriovimo rezultatas“, – pridūrė Ukrainos lyderis. 

Vašingtonas anksčiau pareiškė, kad tik V.Zelenskis gali nuspręsti, kada pradėti taikos derybas su Rusija. Baltieji rūmai taip pat atmetė mintį, kad esą jie spaudžia Kyjivą derėtis dėl jau beveik devynis mėnesius trunkančio karo pabaigos. 

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley pastarosiomis savaitėmis vis užsimena, kad Ukraina, pasiekusi reikšmingų laimėjimų karo lauke prieš Maskvos ginkluotąsias pajėgas, galėtų pasinaudoti šių pergalių kontekstu ir pradėti derybas su Kremliumi dėl konflikto užbaigimo. 

M.Milley trečiadienį sakė, kad nors Ukraina pasiekė svarbių laimėjimų, Maskva vis tiek vis dar kontroliuoja apie 20 proc. šalies teritorijos, ir mažai tikėtina, kad ukrainiečių ginkluotosios pajėgos greitu metu privers Rusijos karius pasitraukti iš šalies.

Ispanija šeštadienį pranešė, kad išsiuntė 14 naujų elektros generatorių į Ukrainą, kurioje dėl Rusijos atakų prieš energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai daug žmonių liko be elektros ir šilto vandens. 

Penktadienį „išsiuntėme naują 14 generatorių paketą, atsižvelgiant į tai, kad žiema Ukrainai yra pranašaujama labai atšiauri ir sunki“, sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas.

Penktadienį Kyjivas kreipėsi į savo sąjungininkus Europoje, prašydamas paramos ir teigdamas, kad beveik pusė Ukrainos energetikos infrastruktūros išėjo iš rikiuotės ir ją reikia remontuoti. 

Pastarosiomis dienomis visoje šalyje smarkiai nukrito temperatūra, o ketvirtadienį iškrito pirmasis sniegas. 

Madridas praėjusį mėnesį pranešė, kad išsiuntė penkis generatorius Ukrainai. 

J.M.Albaresas taip pat pridūrė, kad Ispanija išsiųs 30 greitosios pagalbos automobilių bei policijos pastiprinimą, kad padėtų Ukrainai ištirti galimus karo nusikaltimus jos teritorijoje.

Rusų pajėgos smogė ukrainiečių išlaisvintam Chersonui. Virš miesto kilo tirštų dūmų stulpas.

Kaip praneša vietos „Telegram“ kanalai, mieste nugriaudėjo keli galingi sprogimai.

Pasirodė keli vaizdo įrašai, kuriuose matyti tirštų dūmų stulpas.

Valdžios institucijos kol kas nekomentavo išpuolio mieste.

Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunak paskelbė, kad Didžioji Britanija Ukrainai suteiks 50 mln. svarų sterlingų vertės oro gynybos paketą, įskaitant priešlėktuvinius ginklus ir technologijas, skirtas kovoti su Irano tiekiamais dronais.