V.Putinas sprogimus ant Krymo tilto pavadino teroro aktu ir apkaltino Ukrainą

Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad aštuntą mėnesį trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą lydi pramoniniu mastu vykdomas istorinių objektų ir vertybių naikinimas ir grobstymas.

Ukrainos kultūros ministras interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ teigė, kad Rusijos kariai savavališkai grobia beveik 40 Ukrainos muziejų eksponatus. Ministras Oleksandras Tkačenka pridūrė, kad dėl kultūros objektų plėšimo ir naikinimo nuostoliai vertinami šimtais milijonų eurų.

„Rusų požiūris į Ukrainos kultūros paveldą yra karo nusikaltimas“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nuolatinis Rusijos teroras prieš civilius Ukrainos gyventojus liudija, jog ji atsisako derėtis, o vienintelės derybos, galinčios priartinti taiką, yra derybos dėl didesnės pagalbos Ukrainai.

„Šiandien šį kreipimąsi noriu adresuoti tiems pasaulio žmonėms, kurie patiria Rusijos manipuliacijas dėl tariamų derybų. Esą tik derybomis galima užbaigti šį žiaurų Rusijos teroristų karą. Ar teroristinė valstybė nori taikos? Akivaizdu, kad taip nėra. Tai ji įrodo kiekvieną dieną ir naktį“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį kalbėjosi telefonu ir sutarė, kad naujausi Kremliaus branduoliniai grasinimai yra „neatsakingi“, o dalinė mobilizacija – „rimta klaida“, teigiama Vokietijos vyriausybės pranešime, praneša „Reuters“.

Beveik valandą trukusiame pokalbyje telefonu daugiausia dėmesio buvo skirta pasirengimui artėjantiems G7 ir G 20 susitikimams, kuriuose bus aptarta Rusijos invazija į Ukrainą ir jos padariniai.

Abu vadovai susitarė niekada nesitaikstyti su Rusijos įvykdyta Ukrainos teritorijos aneksija ir pavadino ją tolesne eskalacija.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) sekmadienį pareiškė, kad Ukraina pastarosiomis dienomis ėmė „gerokai dažniau“ apšaudyti Rusijos pasienio teritoriją, ir tvirtino, kad per pastarąją savaitę per šiuos apšaudymus žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti.

„Nuo spalio pradžios Ukrainos ginkluotų grupuočių išpuolių prieš Rusijos pasienio teritoriją skaičius gerokai padidėjo“, – pareiškė už pasienio saugumą atsakinga FSB.

Pasak tarnybos, daugiausia buvo apšaudomos netoli Ukrainos Charkivo miesto esančios Belgorodo srities, taip pat Briansko ir Kursko sričių teritorijos. 

Anot jos, per pastarąją savaitę „32 vietovėse buvo užfiksuota daugiau kaip 100 apšaudymų naudojant salvinės ugnies sistemas, artileriją, minosvaidžius ir bepilotes skraidykles“.

FSB pareiškė, kad tarp sužeistųjų yra vienas vaikas, ir pridūrė, kad per šiuos apšaudymus taip pat buvo „apgadintos dvi elektros pastotės, 11 gyvenamųjų namų ir du administraciniai pastatai“.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ragina su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepradėti derybų dėl taikaus karo Ukrainoje sprendimo, rašo „Deutsche Welle“.

„Nereikia derėtis su teroristais, nes jiems tai yra naudinga. Ilgalaikėje perspektyvoje [už tai] sumokėsime brangiau“, – pareiškė ji šeštadienį paskelbtame interviu britų laikraščiui „The Telegraph“, komentuodama galimybę pradėti tokias derybas. Interviu leidiniui Estijos vyriausybės vadovė davė prieš kelias dienas Europos politinės bendrijos susitikimo Prahoje kuluaruose.

Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Kaja Kallas

„Kalbant apie Putiną, jis, žinoma, yra karo nusikaltėlis ir turi būti nubaustas už įvykdytus agresijos nusikaltimus“, – pabrėžė K.Kallas.

Ji taip pat pripažino vis dar „nerimaujanti“, kad Vakarų sąjungininkai galėtų pastūmėti Ukrainą „pirma laiko pradėti taikos derybas, kurioms jie [ukrainiečiai] nepasirengę“.

Pasak Estijos premjerės, Vakarai „visai kitaip suvokia“ tai, ką taika gali reikšti už geležinės uždangos anksčiau buvusioms šalims.

„Pusei Europos Antrojo pasaulinio karo pabaiga reiškė taiką, reiškė klestėjimą, – paaiškino ji. – Kitoje Europos pusėje taika reiškė žiaurumus, kankinimus ir masines deportacijas.“

„The Telegraph“ rašo, kad K.Kallas motinai tebuvo šeši mėnesiai, kai jos šeima, kaip ir daugybė kitų žmonių, sovietų valdžios įsakymu buvo sugrūsta į galvijų vagoną ir ištremta į Sibirą. Į Estiją ji grįžo būdama dešimties.

Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas pranešė, kad šeštadienį Zaporižios atominėje elektrinėje nutrūkusi elektros tiekimo linija atkurta.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žiemą vėl bandys blokuoti Ukrainos grūdų eksportą ir ragina padėti Kyjivui.

„Sprendžiant iš ankstesnių rezultatų ir žinant, kad jis yra pasirengęs naudoti badą kaip ginklą, panašu, kad V.Putinas šią žiemą vėl bandys šantažuoti pasaulį blokuodamas Ukrainos grūdus“, – sekmadienį tviteryje paskelbė G.Landsbergis. 

„Galime visam laikui apriboti V.Putino galimybes kelti grėsmę pasaulio maisto tiekimui. Mes galime suteikti Ukrainai teisę ginti savo jūras ir atkurti ekonomiką. Padarykime tai anksčiau nei vėliau“, – ragino ministras.

Jo teigimu, jau dabar veikia Europos Sąjungos karinė misija „Atalanta“, skirta apsaugoti laivybą nuo piratavimo Vakarų Indijos vandenyne. Šį modelį, anot G. Landsberio, būtų galima naudoti ir Juodojoje jūroje.

„V.Putino grūdų naudojimas kaip šantažo įrankis turi būti sustabdytas. Turime rimtai tai sustabdyti. Mes galime sukurti apsaugą nuo jo. Turime būti pasirengę apsaugoti Ukrainos eksportą ir pajamas“, – tviteryje rašė ministras. 

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Tiesiog negalime pasitikėti Ukrainos grūdus vagiančiu okupantu, kad jis bus sąžiningas derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto“, – pabrėžė G.Landsbergis. 

Anot jo, didesnio nuotolio pakrančių gynyba Juodojoje jūroje kartu su karine palyda laivybai paskatintų Ukrainos ekonomiką, užtikrintų grūdų eksportą ir padėtų išvengti pasaulinės maisto krizės.

G.Landsbergio teigimu, anksčiau ar vėliau neišvengiamai teks stiprinti saugumą Juodojoje jūroje, „ypač jei V. Putinas lapkritį atsisakys atnaujinti „Grūdai taikai“ susitarimą, kuo jis jau grasina“.

Pasak ministro, Ukrainai taip pat reikia svertų, kad padidintų produktų, kuriuos galima eksportuoti, kategorijas, tai padėtų jai atgauti „ekonominį suverenitetą ir padidinti jos gebėjimą kovoti ir atstatyti.

„Mes galime pasiūlyti šį svertą“, – pabrėžė ministras.

Rusijos kariai derasi su trečiosiomis šalimis dėl amunicijos įsigijimo, taip pat gabena ją iš Baltarusijos skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Rusijos vadovybė imasi priemonių, kad rastų papildomų išteklių karui. Šiuo metu vyksta derybos su trečiosiomis šalimis dėl artilerijos sviedinių, minosvaidžių sviedinių ir daugkartinio paleidimo raketų sistemų komponentų pirkimo“, – nurodoma naujausioje apžvalgoje.

Teisėsaugos pareigūnai ekshumavo pirmuosius 20 nuo okupantų rankos žuvusių žmonių kūnų masinėje kapavietėje Lymano mieste – tarp okupantų aukų yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių ir vaikų.

„Kriminalistai ir teismo medicinos ekspertai kasinėjimų vietoje dirba kartu su prokuratūra. Pirmosiomis dienomis rasta 20 civilių gyventojų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių kūnų“, – praneša Ukrainos policija.

Rugsėjo pabaigoje Rusijos dainininkė Ala Pugačiova kartu vaikais Liza ir Hariu antrą kartą paliko gimtinę ir vėl išvyko į Izraelį, kurio pasą gavo dar gegužę. Paaiškėjo, kad iš Rusijos išvyko ir A.Pugačiovos dukra Kristina Orbakaitė bei anūkas Nikita Presniakovas.

Plačiau skaitykite čia.

Socialinių tinklų nuotr./Nikita Presniakiovas, Ala Pugačiova, Kristina Orbakaitė

Ukrainiečių kūnai gulėjo vienas šalia kito ant žolės, o šalia jų buvo sprogimo išmušta duobė. „Pakiškime po jais granatą“, – sako balsas rusų kalba. Atrodo, jog rezgamas planas užminuoti žuvusiųjų kūnus.

„Nereikia granatos, mes ir taip juos išdaužysime“, – kitas sako apie ukrainiečių karius, kurie ateis pasiimti kūnų. Tuomet samdiniai supranta, kad jiems baigėsi šaudmenys.

JAV transliuotojas CNN atskleidžia svarbų vaidmenį Rusijos invazijoje į Ukrainą atliekančios privačios karinės kampanijos „Wagner“ užkulisius.

Anot CNN, aprūpinimo ir kovinės dvasios problemos bei įtarimai dėl karo nusikaltimų nuolat lydi reguliariosios Rusijos kariuomenės karius ir jau nebekelia nuostabos. Bet „Wagner“ samdinių, dažnai vadinamų prezidento Vladimiro Putino smogiamaisiais būriais, problemos yra blogas ženklas Rusijos karui Ukrainoje.

Plačiau skaitykite čia.

Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras pradėjo tyrimą dėl neseniai paviešintos informacijos, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mokėjo naujai išrinktam Latvijos parlamento nariui Ainarui Šleseriui, atstovaujančiam partijai „Pirmiausia – Latvija“, pranešė biuras naujienų agentūrai LETA.

Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro direktorius Egilis Zviedris Latvijos radijui ketvirtadienį sakė, kad, pasitraukęs iš politikos, A.Šleseris kartu su „Rusijos geležinkeliais“ įsteigė logistikos ir transporto bendrovę. 

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ainars Šlesers

Jei A.Šleseriui buvo mokama, kol jis dirbo šioje įmonėje, tai, anot jo, yra „kitas reikalas“, bet Konstitucijos apsaugos biuras neturėjo informacijos, kurią neseniai paviešino rusų žurnalistas Dmitrijus Muratovas.

Pareiškimą dėl šios informacijos teisėsaugos organams įteikė pats A.Šleseris.

E.Zviedris taip pat pareiškė būsiąs dėkingas, jei D. Muratovas perduotų Latvijos institucijoms jo pareiškimą apie tokius V. Putino mokėjimus A.Šleseriui patvirtinančius įrodymus, jei tokių turi.

Rusų laikraščio „Novaja gazeta“ redaktorius D.Muratovas svetainėje „Youtube“ neseniai paskelbtame interviu pareiškė, kad V. Putinas keliems Vakarų politikams, įskaitant A.Šleserį, mokėjo 1,5–2 mln. eurų per metus.

„Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas juokiasi iš Vakarų vertybių, suprantu, kodėl jis tai daro. Jis žino šių vertybių kainą. Jam dirba keli Vakarų politikai“, – sakė D. Muratovas.

Tarp šių politikų jis paminėjo buvusią Austrijos užsienio reikalų ministrę Karin Kneissl, kažkada šokusią su V.Putinu savo vestuvių pobūvyje, buvusį Suomijos ministrą pirmininką Esko Tapani Aho, buvusį Austrijos kanclerį Wolfgangą Schusselį, taip pat buvusį Latvijos susisiekimo ministrą A.Šleserį.

V. Putinas pirmadienį pirmininkaus saugumo tarybos posėdžiui

Pirmadienį, praėjus dviem dienoms po to, kai Krymo tiltą sudrebino didžiulis sprogimas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmininkaus savo saugumo tarybos posėdžiui, sekmadienį pranešė Kremlius vietos naujienų agentūroms.

„Rytoj prezidentas turi suplanavęs susitikimą su nuolatiniais saugumo tarybos nariais“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Štabuose Lenkijoje ir Vokietijoje numatoma apmokyti apie 15 tūkst. ukrainiečių karių. Apie tai remdamasis ES vidaus dokumentais – ES mokomosios misijos koncepcija – sekmadienį pranešė vokiečių leidinys „Welt am Sonntag“. Sprendimą ES užsienio reikalų ministrai turėtų patvirtinti spalio viduryje.

Plačiau skaitykite čia.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino pasaulį pasimokyti iš istorijos dėl branduolinio karo grėsmės ir pasirinkti taikos kelią, Rusijai tęsiant karą Ukrainoje.

Per kanonizacijos mišias Šv. Petro aikštėje popiežius paminėjo Vatikano II Susirinkimą 7-e dešimtmetyje ir pabrėžė, kad „negalime pamiršti branduolinio karo pavojaus, kuris tuo metu grėsė pasauliui“.

„Kodėl nepasimokius iš istorijos? Net ir tais laikais būta konfliktų ir didžiulės įtampos, bet buvo pasirinktas taikos kelias“, – sakė 85 metų pontifikas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia branduolinis Armagedonas, ir perspėjo, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas gali panaudoti savo branduolinį arsenalą, ukrainiečiams vykdant kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas.

Vatikanas pranešė, kad sekmadienį apie 50 000 tikinčiųjų dalyvavo mišiose, kuriose buvo švenčiamas religinių veikėjų  Jono Krikštytojo Scalabrini ir Artemido Zatti paskelbimas Bažnyčios šventaisiais.

Popiežius taip pat pasinaudojo proga pasimelsti už „beprotiško smurto akto“ Tailande aukas.

Ketvirtadienį buvęs policijos pareigūnas, ginkluotas ginklu ir peiliu, vaikų darželyje nužudė 36 žmones, iš jų 24 vaikus.

Rusijos opozicijos aktyvistas Genadijus Gudkovas paskelbė dvi versijas, kurios, jo nuomone, yra realiausios bandant suprasti, kas šeštadienį surengė sprogdinimus ant Krymo tilto, rašo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Pasak G.Gudkovo, Krymo tilto sprogdinimas buvo arba gerai suplanuotas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketinis smūgis, arba Rusijos saugumo tarnybų provokacija.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Vadimas Skibitskis sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando įtikinti Aliaksandrą Lukašenką pradėti atvirą karą su Ukraina, rašoma ukrainiečių žvalgybos išplatintame pranešime.

„Matome, kad Rusijos Federacija ėmėsi priemonių priversti Baltarusijos vadovybę pradėti atvirą karą. V.Putinas ir A.Lukašenka nuolat rengia susitikimus, kuriuose aptariamas šis klausimas, ir V.Putinas bando įtikinti A.Lukašenką priimti šį sprendimą.

Šiandien, Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, prie mūsų sienos sutelkti 6 batalionai. Tai mechanizuotieji batalionai, vadinamosios specialiųjų operacijų pajėgų vadovybės oro desantininkų batalionai.

Kiek ilgai tęsis ši situacija, priklausys nuo to, kaip klostysis įvykiai fronte ir apskritai, kaip klostysis Rusijos karas prieš mūsų valstybę“, – pažymi Ukrainos karinės žvalgybos atstovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų šalis suteikti priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas po to, kai Rusija apšaudė pietrytinę Zaporižią.

Ukrainoje apsilankiusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako išgirdusi nerimą dėl protų nutekėjimo iš šalies ir prašymą sudaryti galimybes abiturientams laikyti ukrainietiškus testus.

„Ministras paprašė mūsų sudaryti visas galimybes ukrainiečių abiturientams laikyti ukrainietiškus nacionalinius testus. Taip pat sutarėme, kad Ukrainoje bus įskaitytos mūsų šalyse ir trumpuoju laikotarpiu įgytos žinios“, – sekmadienį ministerijos išplatintame pranešime pažymėjo ministrė.

„Ne mažiau baisus už sugriautas mokyklas ukrainiečiams yra protų nutekėjimas. Studentai yra tie žmonės, kurie greitai turės atstatyti Ukrainą ir kurti ateitį. Išgirdome, kad labai svarbios mainų programos, mūsų aukštųjų mokyklų pagalba. Tačiau reikia, kad jaunimas sugrįžtų ir daugiau studijuotų Ukrainos universitetuose“, – sakė J.Šiugždinienė.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatleido gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo, nes baiminasi, kad FSB atstovai visiškai užgrobs valdžią.

Tai televizijos kanale „Espresso“ Ukrainos sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenko.

„Visi tikėjosi, kad pasikeis Gynybos ministerijos vadovybė, bent jau Gerasimovas. V.Putinas bijojo pakeisti ir Šoigu, ir Gerasimovą, nes jie yra labai artimi žmonės. Jis bijo stiprinti FSB, nes supranta, kad perversmus vykdo kariuomenė arba specialiosios tarnybos“, – įsitikinęs jis.

Rusų narai sekmadienį tyrinėja vandenis po Krymo tiltu, praėjus dienai po didžiulio sprogimo, per kurį žuvo trys žmonės ir per kurį apgadinta pagrindinė Rusijos kelių ir geležinkelių jungtis su Maskvos aneksuotu Ukrainai priklausančiu pusiasaliu.

„Įsakome atlikti tyrimą narams, jie pradės darbą nuo šeštos valandos ryto“, – vėlai šeštadienį valstybinei žiniasklaidai sakė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas.

Sprogimas ant Krymo tilto

Jis taip pat sakė, kad Rusijos atlikto tilto patikrinimo „pirmieji rezultatai“ turėtų būti pateikti sekmadienį.

Tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija, sprogimas įvyko ankstų šeštadienio rytą. Jo metu iš dalies įgriuvo dvi tilto eismo juostos, skelbiama apie tris žuvusius.

Rusijos ir Krymo valdžios institucijos stengėsi nuraminti gyventojus ir sumenkino atakos prieš tiltą, kuris Kremliui turi didelę simbolinę reikšmę, svarbą.

Šeštadienio popietę Maskvos primesta Krymo pusiasalio valdžia paskelbė atnaujinusi automobilių eismą apgadintu tiltu, o rusų susisiekimo ministerija sekmadienį tvirtino, kad tolimojo susisiekimo keleiviniai traukiniai iš Krymo į Rusiją „važinėja pagal standartinį grafiką“.

Maskvos primestas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas vėlų šeštadienį sakė, kad pareigūnai vertina, ar saugu leisti tiltu važiuoti autobusams.

Jis sakė, kad žmonės, norintys grįžti į Rusiją, gali vykti automobiliu arba keltu į tokius miestus kaip Krasnodaras ir Anapa.

Maskva pranešė, kad sprogo sunkvežimyje buvusi bomba, o sprogimas sukėlė didžiulį gaisrą, tačiau nepuolė kaltinti Ukrainos.

Visgi kai kurie pareigūnai, daugiausia Kryme ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, paragino imtis atsakomųjų veiksmų.

S.Aksionovas savo ruožtu paragino Krymo gyventojus išlikti „ramius“ ir sakė, kad „situacija kontroliuojama“.

Tačiau jis pridūrė: „Žinoma, yra emocijų ir sveiko noro atkeršyti.“

Joks Ukrainos atstovas neprisiėmė tiesioginės atsakomybės už sprogimą, įvykusį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-ojo gimtadienio.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi netiesiogiai užsiminė apie išpuolį prieš tiltą, bet nenurodė jo priežasties.

„Šiandien mūsų valstybės teritorijoje buvo nebloga diena ir daugiausia saulėta, – sakė jis. – Deja, Kryme buvo debesuota. Nors buvo ir šilta.“

V.Zelenskis sakė, kad Ukraina nori ateities „be okupantų visoje mūsų teritorijoje, ypač Kryme“.

Rusija patiria pralaimėjimą. Ji jau patyrė kolosalų gėdingą pralaimėjimą. Jei per ateinantį mėnesį ukrainiečiai sugebės išlaisvinti Chersoną, tai bus visiška Rusijos valstybės ir jos valdžios katastrofa.

Tokią nuomonę interviu Ukrainos agentūrai „UNIAN“ išsakė žymus rusų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Kas kaltas: fiureris ar generolai? Fiureris išsuko kampaniją, juodinančią generolus. Jie ne mano herojai, bet iš esmės toks raginimas jiems sudėt ginklus ir pereiti į gėrio pusę tuo momentu, kai jiems gresia siaubingas susidorojimas. Toks pats susidorojimas, kaip Stalinas padarė su generolu Pavlovu po pralaimėjimo 1941-aisiais“, – sakė politologas.

Pasak jo, pirmiausia sprendimas dėl mobilizacijos Rusijoje – tai socialinė katastrofa ir ji jau iškerojo.

„Buvo paskelbta apie 300 tūkst. mobilizaciją, o pasirodė, kad planuoja pašaukti milijoną. Taigi nėra nieko: nei karių, nei batų, nei ekipuotės, nei ginklų – viskas išvogta. Dėl šios situacijos propaganda suka teiginį „didįjį Putiną pavedė generolai“. Rengiamas masinis susidorojimas su generolais. Jiems reikia spręsti: arba juos kankins, arba juos žudys, arba... Chersone Stremousovas pareiškė: „Reikalauju, kad atstatydintų gynybos ministrą Šoigu ir jis išeitų eiliniu kareiviu į frontą, kad išpirktų tą gėdą“, – kalbėjo A.Piontkovskis.

Rusijos statytinis laikinai okupuotoje Ukrainos Chersono srityje Kirilas Stremousovas ketvirtadienį viešai pasiūlė Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu nusišauti. K.Stremousovas paskelbė keturių minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame iškoneveikė Rusijos generolus ir ministrus, kurie, pasak jo, visiškai nesupranta situacijos fronte.

„Bet kas yra šis žmogus (K.Stremousovas – red)? Jam juk davė tokius nurodymus. Putinas rengia baisias savo generolų skerdynes. Galbūt jau suvokdamas, kad jo pralaimėjimas neišvengiamas. Štai ši katastrofa turi būti kažkieno paaiškinta. Jis nesirengia pabaigti savižudybe, kaip Nikolajus pirmasis, prapylęs Sevastopolį“, – svarstė A.Piontkovskis.

Jo teigimu, šiuo metu Šoigu ir kiti generolai neatstatydinami, nes jei juos atleistų – paskirtų naujus, o po dviejų savaičių Ukraina užims Chersoną.

„Jie sąmoningai vysto šią generolų kaltinimo kampaniją. Kai katastrofa visiškai atsiskleis, jie viskuo kaltins generolus“, – mano rusų analitikas.

Ukrainos gynybos ministerija paskelbė raketos smūgio pietrytiniam Zaporižios miestui nuotraukas.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nagy sekmadienį pranešė apie dviejų savaeigių artilerijos sistemų „Zuzana 2“ perdavimą Ukrainai.

„Švęsdami agresoriaus Putino 70-metį, mes įteikėme dar vieną dovaną. Dar dvi naujos haubicos „Zuzana 2“ jau yra Ukrainoje“, – skelbia J.Nagy.

Nuomos kainos pašoko į viršų, ir nei prabangūs viešbučiai, nei apšiurę nakvynės namai nebeturi laisvų lovų.

Dulkėtose, saulės nutviekstose Kirgizijos sostinės Biškeko gatvėse būriai jaunų migrantų, beveik visi – vyrai, klajoja be tikslo, pasimetę po to, kai jų pasaulis apvirto aukštyn kojomis ir jiems teko rinktis skubotą, pačių pasirinktą tremtį į šią skurdžią, atokią šalį, kurią anksčiau ne visi galėdavo lengvai rasti žemėlapyje.

Palikę dažnai gerai apmokamus darbus ir šeimas dešimtys tūkstančių jaunų rusų iš įvairių miestų nuo Maskvos iki Vladivostoko, išsigandę, kad bus išsiųsti į kautynes ​​Ukrainoje, lėktuvais, automobiliais ir autobusais plūsta į Vidurinę Aziją.

Dėl šio antplūdžio šalis, kuri ilgą laiką buvo niekinama kaip atsilikusi ir vertinga tik kaip pigios darbo jėgos šaltinis, virto mažai tikėtinu ir dažniausiai svetingu prieglobsčiu rusų vyrams.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo siaubingą tragediją Zaporižioje, kur dėl Rusijos naktinių smūgių žuvo 12 žmonių.

Valstybės vadovas savo „Telegram“ kanale pasidalijo nuotraukomis iš vietos, kurioje įvyko bjaurus Rusijos išpuolis prieš civilius miesto gyventojus.

„Vėl Zaporižia. Vėl negailestingi smūgiai taikiems žmonėms. Į gyvenamuosius pastatus vidury nakties. Jau žinoma apie 12 žuvusiųjų. 49 sužeisti ligoninėje, tarp jų 6 vaikai“, – rašė V.Zelenskis.

Sekmadienį Rusijos narai tirs sprogimo ant Kerčės tilto, jungiančio Krymą su Rusija, žalos mastą.

Rusijos naujienų agentūros citavo ministro pirmininko pavaduotoją Maratą Chusnuliną. Tilto apžiūrą tikimasi baigti iki dienos pabaigos.

Šeštadienį įvykusio sprogimo ant Kerčės tilto Kryme padaryta žala gali turėti „reikšmingą“ poveikį Rusijos „jau ir taip įtemptam gebėjimui išlaikyti savo pajėgas pietų Ukrainoje“, teigiama naujausiame Jungtinės Karalystės žvalgybos paskelbtame pareiškime.

Gynybos ministerija teigė, kad sprogimas „tikriausiai labai palies prezidentą V.Putiną“, be kita ko, dėl to, kad sprogimas įvyko praėjus kelioms valandoms po jo 70-ojo gimtadienio.

Per raketų ataką Zaporižioje apgadinta apie 70 namų ir 4 švietimo įstaigos.

Apie tai pranešė Zaporižioss miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas.

„Šiuo metu, preliminariais duomenimis, žinoma, kad apgadinta apie 20 privataus sektoriaus namų ir apie 50 pastatų. Taip pat apgadintos 4 švietimo įstaigos“, – sakė jis.

Jau anksčiau skelbta, kad mažiausiai 17 žmonių per atakas žuvo.

Kai kurie pareigūnai Maskvoje ir Rusijos okupuotoje Ukrainoje paragino imtis atsakomųjų veiksmų dėl šeštadienį įvykusio sprogimo, kuris smarkiai apgadino Kerčės tiltą, jungiantį Krymą ir Rusiją.

„Prieš mus vykdomas neslepiamas teroristinis karas“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos valdančiosios partijos deputatas Olegas Morozovas.

Sprogimas ant Krymo tilto

Agentūra „Agence France-Presse“ citavo Rusijos paskirtą pareigūną okupuotoje Ukrainos Chersono srityje Kirilą Stremousovą: „Visi laukia atsakomojo smūgio ir jis greičiausiai bus.“

Analitikai teigė, kad sprogimas gali turėti didelį poveikį, jei Maskva pamatys, kad reikia perkelti ir taip sunkiai besiverčiančias pajėgas iš kitų regionų į Krymą, arba jei incidentas paskatins gyventojus skubėti išvykti.

Į atsargą išėjęs australų generolas majoras Mickas Ryanas, dabar dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone, sakė, kad net jei už sprogimo stovi ne ukrainiečiai, tai yra „didžiulė įtakos operacijos pergalė Ukrainai“.

„Rusams ir visam likusiam pasauliui parodoma, kad Rusijos kariuomenė negali apsaugoti nė vienos iš neseniai aneksuotų provincijų“, – sako jis.

Rusijai praėjusią naktį apšaudžius Zaporižią, žuvo mažiausiai 17 žmonių, taip pat padaryta žalos gyvenamiesiems namams, sekmadienį pranešė vienas šio Ukrainos miesto aukšto rango pareigūnas.

Pastarosiomis savaitėmis miestui, esančiam Ukrainos kontroliuojamoje regiono dalyje, kurią praėjusią savaitę, pažeisdamas tarptautinę teisę, aneksavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, buvo ne kartą smogta.

Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtevas sakė, kad naktį miestui smogė raketos ir kad mažiausiai penki privatūs namai buvo sugriauti, o apie 40 apgadinta.

Raketinė ataka surengta po to, kai šeštadienį per sprogimą iš dalies sugriuvo tiltas, jungiantis Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje apžvalgoje teigia, kad Kremlius, siekdamas nukreipti kaltę nuo V.Putino, Krymo tilto sprogimo ir kitų Rusijos kariuomenės nesėkmių kaltininku ir toliau bando įvardyti Rusijos gynybos ministeriją.

Šis sprogimas smarkiai apgadino sąsiaurio tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su Rusija.

Kremlius naujuoju Rusijos operacijos Ukrainoje vadu paskyrė armijos generolą Sergejų Surovikiną, o  šis paskyrimas sukėlė teigiamų atsiliepimų nacionalistų bendruomenėje.

Analitikai, remdamiesi šaltiniais Rusijoje, teigia, kad Ukrainos pajėgos tęsia kontrpuolimo operacijas Charkivo ir Luhansko srityse. Pranešama, kad Ukrainos pajėgos toliau numušinėjo Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed-136“.

Tuo metu Rusijos pajėgos toliau kuria gynybines pozicijas šiaurinėje Chersono srityje, atakuoja gyvenvietes aplink Bachmutą, Avdijivką ir į vakarus nuo Donecko miesto.

Be to, Rusijos federaliniai subjektai susiduria su finansiniais sunkumais finansuodami mobilizaciją. Rusijos ir okupacinės administracijos pareigūnai tęsia priemones, kuriomis siekiama išvežti ukrainiečių vaikus iš jų namų Rusijos okupuotose teritorijose.