JAV turi įrodymų, kad Šiaurės Korėja tiekia ginklus „Wagner“ grupuotei, kovojančiai Ukrainoje

Ukraina susitarė dėl savo karių apmokymo naudotis vokiečių „Leopard 2“ tankais, nors sprendimo dėl jų aprūpinimo dar nėra, interviu „Amerikos balsui“ sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Pasiektas proveržis – tai galimybė šalims, kurios naudoja „Leopard“, pradėti mūsų tankų įgulų mokymo misijas ir kursus“, – sakė ministras.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Pradėsime nuo to, o paskui judėsime toliau. Tikiuosi, kad Vokietija ramiai priims sprendimą dėl galimo tankų perkėlimo <...>. Esu nusiteikęs optimistiškai. Pirmas žingsnis jau žengtas: pradėsime mokyti [ukrainiečių] įgulų pagal „Leopard 2“ programą“, – kalbėjo O.Reznikovas.

JAV prezidentas J.Bidenas, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar pritaria „Leopard“ tankų siuntimui į Ukrainą, pareiškė, kad šalis gaus „visą pagalbą“, kurios jai reikia kovai su Rusijos kariuomene.

„Ukraina gaus visą reikiamą pagalbą“, – sakė jis.

JAV JT Saugumo Tarybos Sankcijų komitetui pateikė įrodymų, kad Šiaurės Korėjos režimas tiekia ginklus Rusijos „Wagner“ grupuotei, kuri juos naudoja kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrinform“. 

Apie tai per spaudos konferenciją pranešė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Matėme, kaip Šiaurės Korėjos pareigūnai melagingai neigė tiekę ginklus „Wagner“, – J.Kirby cituoja „Ukrinform“.

Jis priminė, kad JAV jau pranešė apie konkrečius tokio tiekimo atvejus ir dabar turi atitinkamų įrodymų. J.Kirby žurnalistams parodė palydovines nuotraukas.

„CoverImages“/„Scanpix“/JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby

„Iš šių nuotraukų matyti, kad lapkričio 18 d. iš Rusijos į Šiaurės Korėją išvyko penki Rusijos geležinkelio vagonai. Kitą dieną Šiaurės Korėja į šiuos vagonus pakrovė konteinerius, o po to traukinys grįžo į Rusiją“, – paaiškino jis.

„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais toliau kelsime šių pažeidimų klausimą Saugumo Taryboje“, – sakė J.Kirby.

ES šalys Ukrainą užpuolusiai Rusijai rengia dešimtąjį sankcijų paketą, kuris turėtų įsigalioti kitą mėnesį, pranešė „Reuters“, remdamais diplomatiniais šaltiniais.

Nyderlandai perduos Ukrainai du „Patriot“ oro gynybos sistemų paleidimo įrenginius ir raketų, penktadienį pareiškė šalies Gynybos ministerija. 

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau teigia, kad Ukraina krauju moka už Vakarų delsimą tiekti kovinius tankus „Leopard 2“.

„Ukrainiečių kraujas liejamas iš tikrųjų. Tokia yra neryžtingumo dėl “Leopard„ tiekimo kaina“, – penktadienį tviteryje rašė Z.Rau. „Mums reikia veiksmų, dabar.“

Ukrainoje kovodamas žuvo buvęs JAV karinio jūrų laivyno karys, kuris beveik prieš ketverius metus dezertyravo iš kariuomenės, rašo CNN.

Danielis W.Sviftas, 1-ojo laipsnio specialiosios paskirties karių operatorius, žuvo trečiadienį Ukrainoje, sakoma JAV karinių jūrų pajėgų pranešime. 

Pareiškime nepateikta konkrečių duomenų apie tai, kaip Sviftas pateko į kovą.

„Negalime spėlioti, kodėl buvęs jūreivis buvo Ukrainoje“, – nurodė karinės jūrų pajėgos.

Pasak laivyno pareigūno, iš D.W.Svifto buvo atimtas „Trident“ ženklelis, tai reiškia, kad, komisijos sprendimu, jis nebeatitiko keliamų reikalavimų.

JAV valstybės departamentas patvirtino, kad neseniai žuvo Ukrainoje kovojęs JAV pilietis, tačiau daugiau informacijos apie aplinkybes nepateikė.

„Palaikome ryšį su jo šeima ir teikiame visą įmanomą konsulinę pagalbą“, – sakė Valstybės departamento atstovas spaudai.

Pernai rugsėjį Rusija pradėjo naudoti kovinius bepiločius orlaivius smūgiams Ukrainoje. Prieš du mėnesius Vašingtonas skelbė, kad dronų tiekėjas – Iranas. Ukrainos valdžios institucijos ir kariuomenė ne kartą pranešė apie numuštus Irano bepiločius orlaivius „Shahed-131“, „Shahed-136“ ir „Mohajer-6“, o lapkričio mėn. Vis dėlto, Ukrainoje vykdomo ikiteisminio tyrimo metu dar nepavyko iki galo patvirtinti dronų kilmės, rašo „Suspilne“.

Apie tai pasakojo Generalinės prokuratūros Kovos su nusikaltimais ginkluotų konfliktų kontekste departamento prokuroras Ivanas Čyževskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Numušto drono „Shahed-136“ nuolaužos Kyjive

Pasak jo, dėl kamikadzių dronų naudojimo iškelta daugiau kaip 50 baudžiamųjų bylų. 

„Negalime pasakyti, ar tai Irano gamybos dronai, ar ne. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Tai nebus greita. Juk tyrimas nėra paprastas, jame dalyvauja daugybė specialistų, kurie išsiaiškins, kokie tai komponentai ir kokia jų kilmė. Tyrimas padės nustatyti šių dronų kilmę ir komponentų gamintoją“, – sakė prokuroras.

Prokuroras patikino, kad tyrimu siekiama nustatyti visas su dronų atakomis susijusias aplinkybes.

„Kaip dronai atsirado Rusijos Federacijos ginkluotosiose pajėgose, kodėl vadinami “Geranium„ ir “Geranium-2„, kodėl jie tokie panašūs į “Shahed-131„, “Shahed-136„ ir “Mohajer-6„? Apskritai, kur šie bepiločiai orlaiviai gaminami, kokie tiekimo keliai, kas juos tiekia? Pagaminimo data ir vieta, kokios sutartys buvo sudarytos, kas jas pasirašė – tai taip pat labai svarbu atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatant visas schemas“, – pabrėžė jis.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių numuštas iranietiškas dronas „Shahed“

Pasitelkus žvalgybos duomenis ir technologijas, tyrimo metu bus bandoma nustatyti dronų operatorius, sakė prokuroras. Tačiau rusai bando suklaidinti Ukrainos tyrėjus ir ekspertus.

„Pasitaiko atvejų, kai šalis agresorė specialiai nurodo tam tikrą bendrovę, kad mus suklaidintų. Arba, priešingai, užfiksavome pavadinimų, etikečių ar lipdukų ant produktų sunaikinimo pėdsakų. Atliekant tyrimą reikės nustatyti kiekvieną sudedamąją dalį: kilmės šalį, pagaminimo datą ir įsitikinti, kad ją pagaminusios bendrovės santrumpa ar pavadinimas nėra klastotė“, – sakė jis.

Socialiniuose tinkluose pasklidus nuotraukoms, kuriose matyti ant kelių Maskvos stogų įrengtos priešraketinės gynybos sistemos, Kremlius penktadienį atsisakė atsakyti, ar Rusija rengiasi smūgiams savo sostinei.

Nuotraukose, regis, matyti oro erdvės gynybos raketų sistema „Pancir“, įrengta ant gynybos ministerijos pagrindinio pastato prie Maskvos upės stogo.

Socialiniuose tinkluose pasklido ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip sistema „Pancir“ keliama ant vieno pastato Maskvos centre stogo. Ar tai gynybos ministerijos pastatas, nėra tiksliai žinoma.

Dar viena sistema „Pancir“ buvo įrengta už maždaug 10 kilometrų nuo prezidento Vladimiro Putino Novo Ogariovo rezidencijos netoli Maskvos, pranešė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė, savo pranešimus skelbianti rusų kalba.

„Pancir-S1“ yra oro gynybos sistema, skirta gintis nuo įvairių ginklų, įskaitant balistines ir sparnuotąsias raketas.

Paklaustas, ar Rusija nerimauja, kad Maskva galėtų tapti taikiniu, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė šiuos klausimus užduoti gynybos ministerijai.

„Jie yra atsakingi už saugumo užtikrinimą apskritai šalyje ir konkrečiai sostinėje, todėl apie visas priemones, kurių imamasi, geriau klausti gynybos ministerijos“, – pareiškė jis žurnalistams.

Ministerija kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti komentarų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis penktadienio vakariniame kreipimesi kalbėjo apie šiandien vykusį Ramšteino formato susitikimą. Anot jo, Ukrainai dar teks pakovoti dėl modernių tankų tiekimo.

„Ne visada įmanoma viešai paskelbti, kas aptariama Ramšteino formatu. Tai uždara diskusija, taip ir turėtų būti“, – kalbėjo jis.

Vokietijai vis nesakant, ar ji atsiųs Kyjivo prašomų kovinių tankų „Leopard“, V.Zelenskis pareiškė, jog „nėra jokių alternatyvų“, kaip tik Vakarams perduoti Ukrainai sunkiųjų tankų.

Ukrainos lyderis palankiai įvertino pastarosiomis dienomis padarytą pažangą ir Jungtinių Valstijų bei įvairių Europos šalių duotus pažadus perduoti Ukrainai ginklų.

„Partneriai principingai laikosi savo požiūrio – jie rems Ukrainą tiek, kiek reikia mūsų pergalei“, – sakė V.Zelenskis.

„Taip, mums tebereikia kovoti dėl šiuolaikinių tankų perdavimo, bet mes kiekvieną dieną vis akivaizdžiau parodome, kad nėra jokių alternatyvų, kad sprendimas dėl tankų turi būti priimtas.“

Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą jis pabrėžė, kad svarbiausia – greitis:

„Vienintelis dalykas, kurį reikėtų pabrėžti, yra laikas, pristatymo laikas. Kiekvienas susitarimas turi būti kuo greičiau įgyvendintas mūsų gynybos labui.“

Taip pat skaitykite ČIA.

Aukšto rango JAV pareigūnai pataria Ukrainai nepradėti didelio kontrpuolimo prieš Rusijos pajėgas, kol nebus gautas naujausias JAV ginkluotės tiekimas ir kol nebus surengti mokymai, penktadienį sakė aukštas J.Bideno administracijos pareigūnas, rašo „Reuters“.

Jungtinės Valstijos Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ penktadienį pripažino „tarptautine nusikalstama organizacija“, padidinusios spaudimą Ukrainoje kovojančiai privačiai Rusijos kariuomenei.

„Wagner“ yra „nusikalstama organizacija, kuri toliau plačiu mastu vykdo žiaurumus ir žmogaus teisių pažeidimus“, pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Rusijos oligarchui Jevgenijui Prigožinui priklausanti „Wagner Group“, kaip pranešama, aktyviai veikė dešimtyse valstybių, daugiausia Afrikoje, bendradarbiaudama su vyriausybėmis dėl prorusiškos propagandos ir kitų karinių bei politinių projektų.

Ši grupė, kurioje, kaip pranešama, yra daug nuteistųjų, užverbuotų Rusijos kalėjimuose, vadovauja atakoms Rytų Ukrainoje, įskaitant įnirtingus mūšius Soledare ir Bachmute.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Privačios karinės kompanijos „Wagner“ biuras Sankt Peterburge

J.Prigožinui ir jo grupei jau daug metų taikomos JAV sankcijos, o pastaruoju metu JAV ėmėsi papildomų priemonių, siekdamos kontroliuoti „Wagner“ galimybes gauti ginklų.

Plačiau skaitykite ČIA.

JAV gynybos sekretorius L.Austinas penktadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai galėtų dar padidinti paramą Ukrainai.

Jis taip pat stojo ginti Vokietijos nuo kritikos, kad Berlynas daro nepakankamai, kad padėtų Kyjivui.

„Visi mes galėtume padaryti daugiau“, – pareiškė L.Austinas po Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykusio Ukrainos rėmėjų susitikimo.

Tačiau jis pabrėžė, kad Berlynas yra „patikimas sąjungininkas“, nors Vokietija kol kas atsisako pritarti vokiečių gamybos kovinių tankų „Leopard 2“ perdavimui Ukrainai.

JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley penktadienį sakė, kad Rusijos pradėtas karas greičiausiai baigsis ne mūšio lauke, o derybomis.

„Kariniu požiūriu vis dar tvirtinu, kad šiais metais būtų labai, labai sunku kariniu būdu išstumti Rusijos pajėgas iš kiekvieno Rusijos okupuotos Ukrainos centimetro“, – sakė M.Milley spaudos konferencijoje po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdžio Ramšteino oro pajėgų bazėje.

„Tai, kas gali įvykti, yra tęstinė gynyba, stabilizuojant frontą“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley

„Manau, kad tai įmanoma padaryti. Manau, kad priklausomai nuo visos šios įrangos pristatymo ir apmokymo. Aš tikrai manau, kad ukrainiečiai galės vykdyti reikšmingą puolamąją operaciją“, – kalbėjo generolas.

Prieš svarbiausią susitikimą dėl karinės pagalbos Ukrainai Pentagonas paskelbė apie 2,5 mlrd. dolerių vertės saugumo priemonių paketą, į kurį pirmą kartą įtraukti šarvuočiai „Stryker“ ir daugiau kovos mašinų „Bradley“.

JAV gynybos sekretorius L.Austinas penktadienį pareiškė, kad Ukraina ateinantį pavasarį turėtų surengti kontrpuolimą prieš Rusiją, ir paragino sąjungininkus padidinti ginklų tiekimą ir taip padėti Kyjivui pasirengti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Čia turime progą nuo dabar iki pavasario ... ar kada jie pradės savo operaciją, savo kontrpuolimą“, – pareiškė jis žurnalistams Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur penktadienį vyksta Ukrainos rėmėjų susitikimas.

„Laiko nėra daug ir turime parūpinti tinkamus pajėgumus.“

Žurnalistų paklaustas, ar nenusivylė Vokietijos pozicija dėl tankų „Leopard“ siuntimo Ukrainai, L.Austinas atsakė, kad pagrindinis tikslas buvo „suteikti pajėgumus, kurių reikia Ukrainai, kad ji galėtų sėkmingai veikti artimiausiu metu“. Anot jo, Ramštein šalių grupei tą pavyko gana sėkmingai padaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vokietija perduoda Ukrainai transporto priemones „Marder“, o paramą nuo Rusijos besiginančiai šaliai vertina kaip labai reikšmingą. 

Pasibaigus Ramšteino formato susitikimui JAV gynybos sekretorius L.Austinas sakė, kad šiandien daugiausiai dėmesio skirta Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ir ginkluotės poreikiams, bei klausimui, kaip „sinchronizuoti“ šią paramą.

Pasak jo, kai kurios šalys pranešė apie reikšmingą paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai. Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė perduos Ukrainai oro gynybos sistemų, tarp jų ir „Patriot“. 

„Reuters“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

L.Austinas pabrėžė esąs įsitikinęs, kad Ramšteino grupės šalys tebėra vieningos ir stiprins paramą Ukrainai. 

Jis sakė, kad šalių prisiimti kariniai įsipareigojimai rodo, jog grupės narės „pasisako už pasaulį, kuriame svarbios taisyklės, teisės ir suverenitetas“.

„Tai ne tik Ukrainos saugumo klausimas. Tai taip pat susiję su Europos ir pasaulio saugumu. Tai susiję su pasauliu, kuriame norime gyventi, ir su pasauliu, kurį norime, kad paveldėtų mūsų vaikai ir anūkai“, – kalbėjo jis.

Jis taip pat patvirtino, kad Vokietija dar nepriėmė sprendimo dėl šalyje gaminamų „Leopard“ tankų perdavimo Kyjivui.

Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas penktadienį pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkai sugebės suburti koaliciją, kad galėtų karo draskomai šaliai perduoti tankų „Leopard“.

„Esu įsitikinęs, kad ši koalicija bus sėkmingai suformuota“, – pareiškė jis žurnalistams Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančio Ukrainos rėmėjų susitikimo kuluaruose.

„AP“/„Scanpix“/Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas

Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius kiek anksčiau penktadienį pareiškė, jog sprendimas, ar perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard“, dar nepriimtas.

„Kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“, – pareiškė vos prieš dieną savo pareigas pradėjęs eiti ministras.

Tačiau B.Pistorius pranešė savo ministerijai nurodęs patikrinti tankų atsargas, kad būtų galima greitai įvykdyti perdavimą, jei būtų priimtas toks sprendimas.

Galutinis sprendimas bus priimtas tik konsultuojantis su sąjungininkais, pabrėžė ministras.

Plačiau skaitykite ČIA.

Lietuvos gynybos ministras A.Anušauskas feisbuke paskelbė, kad baigėsi penktadienį vykęs Ramšteino formato susitikimas. 

Feisbuke ministras pasidalijo trumpa žinute: 

„Kaip pabaigoje pasakė Ukrainos gynybos ministras O.Reznikovas: „Dėkoju už Gepardus, bet jau girdžiu Leopardų riaumojimą.“

Rusijos pajėgos penktadienį paskelbė Ukrainoje užėmusios du kaimus, įskaitant gyvenvietę į pietus nuo rytinio Bachmuto miesto, kuris yra tapęs Kyjivo ir Maskvos pajėgų mūšių epicentru.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad prorusiškos separatistų pajėgos, remiamos artilerijos ir aviacijos, užėmė Kliščijivkos kaimą rytinėje Donecko srityje.

Kliščijivka, kurioje prieš Maskvos invaziją į Ukrainą gyveno apie 500 žmonių, yra į pietvakarius nuo Bachmuto, o tai leidžia daryti prielaidą, kad Rusijos pajėgos bando apsupti šį miestą. 

Šiuo metu Rusijos pagrindinis tikslas yra užimti Donecko sritį. 

Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija ir samdinių grupuotė „Wagner“ pareiškė, kad perėmė netoli Bachmuto esančio Soledaro miestelio kontrolę – tai buvo pirmasis Maskvos pareiškimas apie pergalę po kelis mėnesius trukusių nesėkmių karo lauke. 

Rusijos gynybos ministerija penktadienį taip pat pranešė, kad „išlaisvino“ Lobkovės kaimą pietinėje Zaporižios srityje.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

Ukraina teigia, kad niekada nesiderės su Rusija, kol ji yra valdoma Vladimiro Putino.

Rusijos sėkmė Bachmuto kryptimi gali virsti tikra katastrofa Ukrainai šiame kare, nes leis rusams veržtis toliau į Ukrainą.

Vokietijos žvalgybos tarnyba yra linkusi į tokią analizę ir perspėja, kad Rusija šiuo metu meta visas jėgas į priekį, kad pasiektų pranašumą šioje fronto dalyje, pažymi „Spiegel“.

Tuo pačiu metu žvalgybos pareigūnai teigia, kad Rusijos kariuomenė vis dar nekreipia dėmesio į didelius nuostolius savo pusėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmuto regione

„Rusija šiuo metu meta karius į priekį kaip patrankų mėsą, o dideli savo pajėgų praradimai akivaizdžiai nevaidina jokio vaidmens Rusijos karinėje taktikoje“, – teigė Vokietijos žvalgyba.

Pranešama, kad šalių nuostolius mūšiuose prie Bachmuto Vokietijos specialioji tarnyba aptarė viename iš slaptų susitikimų Bundestage. Pokalbio metu buvo paskelbta, kad Ukrainos kasdieniai nuostoliai mūšiuose prie Bachmuto siekia triženklį skaičių. Tuo pačiu metu žvalgybos agentūra nepateikė oficialių įrodymų šiuo klausimu.

Ukrainą remiančios šalys turėtų sutelkti dėmesį ne tik į Kyjivo aprūpinimą naujais ginklais, bet ir į amuniciją senoms sistemoms bei pagalbą jas prižiūrint.

Tai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė susitikimo Ramšteino oro bazėje kuluaruose.

„Taip pat turime prisiminti, kad turime ne tik susitelkti į naujas platformas, bet ir užtikrinti, kad visos jau esančios platformos galėtų tinkamai veikti“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Mums reikia amunicijos. Mums reikia atsarginių dalių. Mums reikia priežiūros ir mokymo“, – sakė jis.

Rusijos invazijai į Ukrainą pernai sukrėtus Europą ir visą pasaulį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė apie planus per kitus septynerius metus trečdaliu padidinti Prancūzijos gynybos biudžetą.

Jis pareiškė prašysiąs parlamento patvirtinti naują 400 mlrd. eurų viršysiantį 2024–2030 metų biudžetą, kuris bus gerokai didesnis už 2019–2025 metų gynybos biudžetą, sudarantį 295 mlrd. eurų.

„Sutaisę kariuomenę, mes ją pertvarkysime“, – pareiškė jis ginkluotųjų pajėgų nariams Prancūzijos pietvakariuose esančioje Mon de Marsano oro pajėgų bazėje.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

E.Macronas taip pat sakė, kad karinės žvalgybos to paties laikotarpio biudžetas bus padidintas 60 proc. ir bus didinami šalies reagavimo į kibernetines atakas pajėgumai.

Paryžius pastaraisiais metais didino išlaidas gynybai, tačiau ėmė skirti dar daugiau dėmesio savo kariniams pajėgumams po to, kai Rusija pernai vasarį pradėjo karinę invaziją į provakarietišką Ukrainą.

Prancūzija jau yra patiekusi Ukrainai nemažai ginklų ir yra pažadėjusi perduoti lengvųjų tankų AMX-10 RC.

Slovakija ir Čekija yra pasirengusios atiduoti Ukrainai savo tankus „Leopard“, kuriuos gavo iš Vokietijos. Kalbama apie beveik 30 vienetų sunkiosios technikos.

Tai pranešė Vokietijos leidinys FAZ, remdamasis šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose. Priduriama, kad šios šalys Ukrainos kariuomenei jau perdavė sovietų gamybos tankus.

„Kalbame apie iš viso 30 „Leopard“ tankų, kuriuos pramonė nupirko ir padavė į saugyklas po to, kai buvo nurašyti iš sandėlių Šveicarijoje ir Vokietijoje“, – pažymima leidinys.

Sprendimas dėl galingų kovinių tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai dar nepriimtas, Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančiame Ukrainos rėmėjų susitikime pareiškė naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Visgi jis pridūrė, kad Vokietijos pareigūnai patikrins turimas šių tankų atsargas tam atvejui, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jų perdavimo.

„Kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“, – pareiškė vos prieš dieną savo pareigas pradėjęs eiti ministras.

Tačiau B.Pistorius pranešė savo ministerijai nurodęs patikrinti tankų atsargas, kad būtų galima greitai įvykdyti perdavimą, jei būtų priimtas toks sprendimas.

Galutinis sprendimas bus priimtas tik konsultuojantis su sąjungininkais, pabrėžė ministras.

Jis taip pat sakė, jog yra „klaidinga“ teigti, kad Vakaruose pagamintų kovinių tankų pristatymą Ukrainai blokuoja vien Vokietija.

Įspūdis, kad „yra vieninga koalicija ir kelią užstoja [tik] Vokietija, yra klaidingas“, pareiškė ministras ir pridūrė, jog „yra daug sąjungininkų, kurie sako pritariantys nuomonei, kurią aš čia išdėsčiau“.

„Yra svarių priežasčių perduoti [tankų] ir taip pat yra svarių priežasčių to nedaryti“, – pareiškė ministras Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį vykstančio Ukrainos rėmėjų susitikimo kuluaruose.

Nyderlandų vyriausybė potencialiai pasirengusi aptarti naikintuvų F-16  Ukrainai, jei Kyjivas pateiks tokį prašymą.

Kaip praneša NLTimes, užsienio reikalų ministras Wopke'as Hoekstra tai pasakė per debatus parlamente.

Debatų metu parlamentaras Sjordas Sjordsma iš D66 paragino vyriausybę aprūpinti Ukrainą pėstininkų kovos mašinomis ir F-16 naikintuvais.

W.Hoekstra sakė, kad vyriausybė yra potencialiai pasirengusi svarstyti tokį Ukrainos prašymą. Išsamesni užsienio reikalų ministro žodžiai nepateikiami.

Jis taip pat pažymėjo, kad standartinės ginkluotės tiekimui nėra „tabu“, o visa, ką suteikia Nyderlandai, tiekiama Ukrainos prašymu.

Ministrė Kajsa Ollongren anksčiau pareiškė, kad Nyderlandai yra pasiruošę finansuoti „Leopard 2“ tankų perkėlimą Ukrainai, kuriuos perduos kiti sąjungininkai – lygiai taip pat, kaip jie jau padėjo iš Čekijos atgabenti sovietų T-72.

Atskirame interviu „Reuters“ ji sakė, kad Nyderlandai baigia rengti planą dėl oro gynybos sistemos „Patriot“ perdavimo Ukrainai, apie kurią anksčiau paskelbė ministras pirmininkas Markas Rutte.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Ramštein formato susitikimo dalyvius negaišti laiko ir aprūpinti Ukrainą lėktuvais F-16 bei tolimojo nuotolio raketomis.

Kaip praneša UNIAN korespondentas, V.Zelenskis tai pasakė per internetinį kreipimąsi Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo, kuris vyksta aviacijos bazėje Vokietijoje, pradžioje.

Šalies vadovas sakė, kad į Kontaktinės grupės narius kreipiasi pirmą kartą, ir pabrėžė esantis dėkingas sąjungininkams už vienybę, dialogą ir bendradarbiavimo su Ukraina Ramštein rėmuose formatą.

„Matome rezultatus mūšio lauke Ukrainoje prieš mūsų bendrą priešą. Ačiū“, – sakė V.Zelenskis.

Jis ragino susitikimo dalyvius priimti sprendimus, kurie „atims iš Rusijos blogio bet kokią galią“.

„Ar mes turime daug laiko? Ne! Teroras prisipažįsta, kad nediskutuoja. Teroras, deginantis miestą po miesto, tampa iššaukiantis, kai rusai jaučia, kad laisvės gynėjams prieš jį baigiasi ginklai.

Rusijos pradėtas karas neleidžia delsti. Galiu jums padėkoti šimtus kartų ir bus visiškai sąžininga kalbėti apie tai, ką jau padarėme. Tačiau šimtai padėkų nėra šimtai tankų. Visi diskusijose galime pasakyti tūkstančius žodžių, bet negaliu žodžiais pakeisti ginklų, kurių reikia prieš Rusijos artileriją, ar priešlėktuvinių raketų, reikalingų žmonėms apsaugoti nuo Rusijos atakų“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Prezidentas tikino, kad yra tikrai dėkingas už Ukrainai suteiktą visų rūšių ginkluotę, tačiau jų tiekimą reikėtų paspartinti.

Gynybos ministrų susitikimas Ramšteine, Vokietijoje

+2

„Kiekviena pagalba padeda išgelbėti mūsų žmones nuo teroro, bet laikas tebėra Rusijos ginklas. Turime įsibėgėti. Laikas turi tapti mūsų bendru ginklu lygiai taip pat kaip oro gynyba ir artilerija, šarvuočiai ir tankai, dėl kurių mes su jumis deramės, o kas tai padarysime, tai iš tikrųjų padės laimėti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis ragino daryti viską, kad būtų įgyvendintas principas aprūpinti Ukrainą ginklais taip, jog būtų sustabdytas Rusijos blogis. V.Zelenskis teigė, kad tikisi, jog kiti susitikimai Ramštein formatu įeis į istoriją dėl sprendimo aprūpinti Ukrainą ilgo nuotolio raketomis ir F-16 lėktuvais.

„Jūsų galioje yra garantuoti tokią artileriją ir bet kokią aviaciją, kuri sunaikins terorą. Jūsų galioje yra užtikrinti pergalę“, – sakė V.Zelenskis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Pawelas Jablonskis penktadienį radijo stoties RMF FM pokalbių laidos eteryje penktadienį pareiškė, jog „Vokietija turi esminę problemą“. 

„Šiandien vis mažiau šalių turi problemų dėl tankų perdavimo [Ukrainai]. Tačiau Vokietija turi esminę problemą“, – sakė Lenkijos diplomatas.

Jo teigimu, Lenkija ir kitos šalys „bando įtikinti“ vokiečius sutikti išsiųsti tankų Ukrainai.

„Mes jau seniai girdime tokias istorijas, kad jei perduosime Ukrainai kažkokius ginklus, tai išprovokuosime Putiną. Tačiau jis veikia taip, kad jį sustabdyti gali tik stipri jėga“, – teigė P.Jablonskis.

„Sky News“, cituodamos Vokietijos vyriausybės atstovą, priminė, jog Lenkija gali siųsti „Leopard“ tankus ir be leidimo.

Tačiau vyriausybė pridūrė, kad neturi informacijos apie oficialų prašymą.

Vokietija turi pagrindinio kovinio tanko „Leopard“ eksporto licenciją, todėl oficialiai būtina leisti kitoms šalims jį išsiųsti į užsienį.

Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas apibūdino, kokios ginkluotės Ukrainai reikia iš Vakarų sąjungininkų. Jis įvardino tris prioritetus, kuriuos tikisi pasiekti aštuntojo tarptautinio susitikimo Ramštein formatu metu.

„Ukraina turi tris Ramštein 8 prioritetus: daugiau oro gynybos sistemų; ginklai puolimo operacijoms (tankai, haubicos, amunicija); sistemingas amunicijos tiekimas + ginklų ir įrangos priežiūra bei remontas“, – teigė O.Reznikovas.

Jungtinės Tautos penktadienį pranešė, kad pirmoji jų humanitarinės pagalbos vilkstinė pasiekė karo nuniokoto Soledaro apylinkes Ukrainos rytuose.

„Tai pirmasis tarpžinybinis konvojus, pasiekęs šią teritoriją nuo karo pradžios“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT humanitarinės agentūros atstovas spaudai Jensas Laerke.

Pasak JT humanitarinės pagalbos koordinavimo biuro (OCHA), atstovo Ukrainos vyriausybės kontroliuojamose teritorijose trijų sunkvežimių konvojus iškrovė maisto, vandens, higienos reikmenų ir vaistų, skirtų maždaug 800 žmonių.

J.Laerke pridūrė, kad konvojus išvyko iš Dniepro ir atkreipė dėmesį, jog "žmonėms ten labai reikia pagalbos, todėl iš tiesų džiaugiamės, kad šis konvojus juos pasiekė".

Jo tvirtinimu, agentūra siekia padidinti pagalbos konvojų, vykstančių arti fronto linijų, skaičių ir kad artimiausiomis dienomis jų bus daugiau.

Kremlius pareiškė, kad Rusijos santykiai su JAV yra „istoriškai žemiausiame taške“ ir „artimiausioje ateityje“ nėra vilties, kad dvišaliai santykiai pagerės.

Pasak D.Peskovo, Vakarai laikosi „dramatiško kliedesio“, jog Ukraina gali mūšio lauke nugalėti Rusiją.

Toks pareiškimas nuskambėjo Kyjivo sąjungininkams Vokietijoje susirinkus aptarti paramos Ukrainai.

„Matome, kad laikomasi dramatiško kliedesio dėl galimybės Ukrainai pasiekti sėkmę mūšio lauke“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje Vakarų šalis.

Jis pridūrė, kad konfliktas „vystosi spirale aukštyn“.

„AP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Vakarų valstybių atstovams JAV Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje susirinkus aptarti naujo karinės pagalbos Kyjivui paketo, Kremlius įspėjo, kad jų siunčiami tankai mažai ką pakeis pačiame fronte.

„Nereikėtų pernelyg sureikšminti tokio tiekimo svarbos, turint omenyje jų suteikiamą galimybę ką nors pakeisti“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

„Tai sukels papildomų problemų Ukrainai, tačiau tai nieko nepakeis, kalbant apie Rusijos pažangą siekiant savo tikslų“, – tikino jis.

Rusijos kariuomenė surengė raketų ataką Kramatorske, Donecko srityje. Apie tai „Facebook“ socialiniame tinkle paskelbė Kramatorsko meras Oleksandras Hončarenka.

„Raketos ataka prieš Kramatorską. Vėl prieš civilinę infrastruktūrą. Mes tiriame pasekmes“, – sakė O.Hončarenka.

Vėliau Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka patikslino, kad priešo raketa nukrito prie vaikų darželio.

„Mes nustatome smūgio pasekmes“, – rašė jis.

„Rytas Kramatorske prasidėjo labai garsiai. Rusai surengė raketų ataką, ten buvo mažiausiai dvi raketos. Dabar pranešama, kad buvo trečia raketa. Aiškinamasi, kur ji nukrito.

Raketa pataikė į teritoriją prie vaikų darželio. Šis darželis yra labai tankiame gyvenamajame rajone“, – sakė Donecko srities karinės administracijos vadovo patarėja Tetjana Ihnačenko. 

12.15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo patvirtinta, kad per Rusijos raketų ataką Kramatorske žuvo vienas žmogus. Tai paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Ukraina teigia, kad Dnipro mieste suėmė septynis Rusijos agentus, kurie įtariami Maskvos pajėgoms perdavę koordinates smūgiams rytiniame Dnipropetrovsko regione, kur neseniai per raketų ataką žuvo dešimtys civilių gyventojų.

„Dnipro mieste buvo sulaikyti septyni Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios valdybos agentai, kurie koregavo raketų atakas prieš miestą. Informacija apie galimą jų dalyvavimą 2023 m. sausio 14 d. įvykdytame raketų smūgyje į daugiaaukštį pastatą tikrinama“, - susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“.

Manoma, kad „sulaikytieji perdavė rusams svarbiausių infrastruktūros objektų koordinates“, sakoma Ukrainos saugumo tarnybų pranešime.

Rusija atakavo daugiabutį Dnipro mieste

+4

SBU saugumo tarnyba pareiškime nurodė, kad įvykdė kelių etapų operaciją, kuria siekta atskleisti aktyvų Rusijos karinės žvalgybos tinklą, ir kad dėl to buvo sulaikyti „septyni rusų agentai“, tačiau nepatikslino, ar sulaikytieji buvo rusai, ar ukrainiečiai.

Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius vykdo išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl jų sutriko vandens ir šildymo tiekimas milijonams žmonių, prasidėjo nuolatiniai elektros tiekimo sutrikimai.

Praėjusią savaitę viena Rusijos raketa, pataikiusi į gyvenamąjį namą Dnipre, pagrindiniame Dnipropetrovsko srities mieste, nuplėšė jo šoną ir pražudė dešimtis žmonių.

Kartu su pareiškimu SBU paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip kaukėti ir gerai ginkluoti ukrainiečių agentai keliuose gyvenamuosiuose namuose areštuoja įtariamuosius.

Penktadienį Suomija pareiškė nusprendusi skirti Ukrainai skirti 400 mln. eurų vertės gynybos paketą – tai didžiausia šios šalies iki šiol skirta suma.

„Bendra visų iki šiol pateiktų gynybos priemonių paketų vertė dabar yra 590 mln. eurų“, – sakoma penktadienį paskelbtame šalies Gynybos ministerijos pareiškime.

Nors pareiškime nebuvo pateikta išsamios informacijos apie paketo turinį dėl saugumo, Gynybos ministerijos atstovas spaudai CNN teigė, jog į paketą neįtraukti „Leopard 2“ tankai. Tokį sprendimą Suomija priėmė nesulaukusi patvirtinimo iš Berlyno perduoti vokiškus tankus Ukrainai.

„Tikimės, kad šis sprendimas (pristatyti „Leopard“) bus įgyvendintas, ir Suomija neabejotinai yra pasirengusi prisidėti prie šios paramos“, – antradienį sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Suomija yra viena iš šalių, dalyvaujančių susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje, kur lyderiai aptars tolesnę paramą Kyjivui.

Suomija ir Švedija, kurios praėjusiais metais pateikė paraišką įstoti į NATO, penktadienio susitikimo metu pasirašys „Ketinimų pareiškimą dėl paramos Ukrainai“, teigiama Suomijos pareiškime.

Šiuo protokolu siekiama užtikrinti, kad pagalba „nekeltų pavojaus abiejų šalių nacionalinei gynybai“.

„Suomija tiekia Ukrainai gynybines medžiagas, o Švedija pareiškia esanti pasirengusi prireikus paremti Suomiją“, – sakoma pareiškime.

„Bendra parama Ukrainai yra gilaus abipusio pasitikėjimo ir vis glaudesnio Suomijos ir Švedijos bendradarbiavimo gynybos srityje ženklas“, – pridūrė ministerija.

Jungtinių Amerikos Valstijų oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, penktadienį prasidėjo plataus masto NATO ir kitų šalių valsytbių gynybos ministrų bei jų atstovų susitikimas, skirtas tolimesniems karinės pagalbos Ukrainai žingsniams aptarti.

„Reuters“/„Scanpix“/Gynybos ministrų susitikimas Ramšteino oro bazėje

Susitikimą pradėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

„Tai labai svarbus momentas. Rusija persigrupuoja, verbuoja ir bando iš naujo apsiginkluoti. Tai ne metas sulėtinti tempą. Dabar metas įsitvirtinti. Ukrainos žmonės mus stebi. Kremlius mus stebi. Istorija mus stebi. Todėl mes nenuleisime rankų. Ir mes nesvyruosime pasiryžę padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos imperinės agresijos“, - įžanginėje kalboje sakė L.Austinas.

Po jo į Ukrainos gynybos grupę kreipėsi šalies lyderis Volodymyras Zelenskis ir pareiškė, kad Rusija siekia sunaikinti tautas. Jo teigimu, laiko liko nedaug ir „turime veikti greitai“.

V.Zelenskis įsitikinęs, jog šis konfliktas susijęs su tuo, „kokiame pasaulyje gyvensime“, ir kad „Kremlius turi pralaimėti“.

„Jūs esate stiprūs galingų šalių žmonės, - kreipėsi jis į auditoriją. Raginu jus priimti tokius sprendimus, kurie gali atimti iš Rusijos bet kokią blogio galią“.

„Jūsų galioje yra garantuoti artileriją ir lėktuvus, kurie sutriuškins terorą. Jūsų galioje yra pasiekti pergalę“.

Gynybos ministrų susitikimas Ramšteine, Vokietijoje

+2

L.Austinas priminė, jog NATO ir toliau „gins principą, kad sienos negali būti perbraižomos jėga“ bei pasisakys „už atvirą pasaulį, kuriame galioja taisyklės, teisės ir atsakomybė“.

JAV gynybos sekretorius įkvėpė susirinkusiuosius atkreipdamas dėmesį, jog Rusijai baigėsi amunicija ir šalis-agresorė patyrė didelių nuostolių. 

„Ir ji kreipiasi į savo kelis likusius partnerius, kad papildytų savo tragišką ir nereikalingą invaziją. Net Iranas ir Šiaurės Korėja neprisipažįsta, kad tiekia [ginklus] Rusijai. Tik palyginkite tai su pagrindine paramos laisvai ir suvereniai Ukrainai banga, kuriai atstovaujama šioje salėje“, - sakė jis.

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos sudavė rekordiškai daug smūgių Zaporižios regionui, pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

Pasak jo, Maskvos pajėgos per vieną parą regioną apšaudė 224 kartus. 

„Zaporižios kraštas patyrė dar vieną priešo atakų „rekordą“ – vien per pastarąją parą 224 kartus apšaudyta 21 gyvenamoji teritorija. Užfiksuoti dar 34 civilinių pastatų sunaikinimai. Kiekvienas karo nusikaltėlis bus nubaustas už tai, ką padarė mūsų žemėje! Zaporižios regionas kovoja! Ukraina laimės!“ – pridūrė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Rusijos pajėgos toliau telkia karinę techniką Zaporižios kryptimi ir neatsisako planų visiškai okupuoti regioną, kurio 60 proc. Maskva jau yra užėmusi. Tačiau Rusijos pajėgoms iki šiol nepavyko užimti pagrindinio srities miesto – Zaporižios.

Kremlius yra paskelbęs, jog aneksavo Zaporižios ir dar tris Ukrainos sritis, nors nekontroliuoja visos jų teritorijos.

Maskva yra pažadėjusi perimti likusių Pietų ir Rytų Ukrainos teritorijų, kurios, jos teigimu, dabar priklauso Rusijai, kontrolę.

Didžioji Britanija gali aprūpinti Ukrainą tolimojo nuotolio raketomis, jei JAV nenorės savo ATACMS raketų perkelti į Kyjivą. Tai pareiškė informuoti šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje, komentuodami situaciją amerikiečių kanalui CNN.

Pažymima, kad Vašingtonas atsisako perduoti tolimojo nuotolio raketas, bijodamas, kad ginkluotosios pajėgos jas panaudos smogdamos į giliai Rusijos teritorijoje esančius taikinius.

„Tačiau atsižvelgiant į pažangesnį Londono požiūrį į karinę paramą Ukrainai, kai kurie britų pareigūnai išreiškė pasirengimą dislokuoti ilgo nuotolio sistemas“, – sakė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.

Atsižvelgdami į Didžiosios Britanijos „agresyvesnę visuomenės“ poziciją ginklų tiekimo Ukrainai klausimu, Ukrainos pareigūnai, anot žurnalistų, paprašė britų imtis iniciatyvos diskutuojant apie ginklų tiekimą per susitikimą Ramšteine ​​sausio 20 d.

„AFP“/„Scanpix“/Taktinių raketų sistema ATACMS

„Jie (ukrainiečiai – red.) taip pat nori, kad Didžiosios Britanijos pareigūnai agresyviau informuotų Sąjungos užsienio reikalų ministrus ir gynybos ministrus apie tai, kokia, ukrainiečių nuomone, yra operatyvinė karo realybė ir ko jiems reikia norint jį laimėti“, – rašo jis.

Jau daug mėnesių Ukraina ragino partnerius tiekti tolimojo nuotolio ATACMS raketas, galinčias pataikyti į taikinius, esančius iki 300 kilometrų atstumu. Tai leistų bent iš dalies ištaisyti esamą skirtumą su Rusija, kuri gali smogti visoje Ukrainos teritorijoje.

JAV atsisako perduoti ATACMS raketas Ukrainai. Neoficialiais duomenimis, Vašingtonas bijo pernelyg nervingos Kremliaus reakcijos, jei Ukraina pradės smogti amerikietiškais ginklais giliai Rusijos užnugaryje.

Ketvirtadienį aukščiausio rango NATO pareigūnas pareiškė, kad Rusija ir toliau kels grėsmę aljansui, net jei jos pajėgos ir bus nugalėtos Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. 

„Kad ir kokia būtų karo baigtis, rusai greičiausiai turės panašių ambicijų... todėl grėsmė neišnyksta“, – sakė NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris

R.Baueris tvirtino, jog, nors Rusijos pajėgos, įranga ir amunicija per karą išsekusios, NATO šalys mano, kad Maskva bandys atkurti ir net sustiprinti savo karinius pajėgumus.

„Bendras įsitikinimas yra toks, kad rusai atkurs tai, ką turėjo, taip pat patys pasimokys iš šio konflikto ir bandys pagerinti tai, ką turėjo“, – sakė R.Baueris, kalbėdamas baigiantis dvi dienas trukusiam NATO šalių narių aukščiausių karinių pareigūnų susitikimui.

„Taigi, tai greičiausiai turės įtakos mūsų planams“, – pridūrė jis.

Pareigūnas teigė, jog NATO kiek užtruks, kol įvertins, kiek laiko Rusijai prireiks atkurti ir pagerinti savo pajėgoms.

„Ar tai bus treji-penkeri metai? Ar nuo trejų iki dešimties metų? Apie tai turėsime pasikalbėti kartu. Į tai pažvelgs žvalgybos tarnybos“, – sakė R.Baueris, kurio vadovaujamas komitetas yra aukščiausia NATO karinė institucija.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija parengė kasdienę žvalgybos informaciją apie karą Ukrainoje ir jo eigą. Naujausioje apžvalgoje daugiausia dėmesio skiriama samdinių grupuotei „Wagner“. Teigiama, kad ji „beveik neabejotinai dabar vadovauja iki 50 tūkst. kovotojų Ukrainoje ir tapo pagrindiniu Ukrainos kampanijos komponentu“.

Gynybos ministerija „Wagner“ grupę apibūdina kaip patyrusią „nepaprastai sparčią plėtrą“ viešojoje erdvėje ir teigia, kad jos įkūrėjas „Prigožinas prisipažino įkūręs „Wagner Group“ tik 2022 m. rugsėjį, jau spalio mėn. jis atidarė blizgančią būstinę Sankt Peterburge“.

Teigiama, jog praėjusių metų pabaigoje paskelbtame vieningame Rusijos valstybiniame registre paaiškėjo, kad įgaliotoji sukarinta grupuotė „Wagner Group“ oficialiai įregistruota kaip juridinis asmuo, o jos deklaruota pagrindinė veikla – „valdymo konsultacijos“. Apie kitokias paslaugas neužsimenama.

„AP“/„Scanpix“/"Wagner PMC" būstinė Sankt Peterburge

Britų žvalgyba skelbė, jog kol kas neaišku, kokiu mastu „PMC Wagner Centre“ subjektas bus naudojamas „Wagner“ paramilitarinei veiklai administruoti. Privačios karinės bendrovės (PMC) Rusijoje tebėra neteisėtos, nepaisant užsitęsusių diskusijų dėl įstatymo reformos.

Spėjama, kad „Wagner“ savininkas Jevgenijus Prigožinas iš dalies finansavo organizaciją iš valstybinių sutarčių, sudarytų su kitomis jo įmonėmis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį vyks darbo vizito į Lenkiją kur su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda aptars regiono saugumo, paramos Ukrainai klausimus.

Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, dvišalio susitikimo metu taip pat bus apžvelgtas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui, liepos mėnesį vyksiančiam Vilniuje.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat dalyvaus 1863–1864 metų sukilimo 160-ųjų metinių minėjimo iškilmėse ir atidarys šiam įvykiui skirtą parodą Varšuvos karališkojoje pilyje.

Prezidento kanceliarijos nuotr./Gitanas Nausėda, Andrzejus Duda (viduryje) ir Volodymyras Zelenskis

Prieš penktadienį vyksiantį didelės reikšmės NATO ir maždaug 50 kitų šalių gynybos vadovų susitikimą JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, Vokietijoje, Estijoje ketvirtadienį susitikę Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai bei Danijos, Čekijos Respublikos ir Nyderlandų atstovai pasirašė taip vadinamą „Talino įsipareigojimą“.

Juo dar kartą patvirtintas šalių pasiryžimas remti Ukrainos didvyrišką pasipriešinimą neteisėtai ir neprovokuojamai Rusijos agresijai, pasmerkti Rusijos išpuoliai, kuriais siekiama terorizuoti Ukrainos žmones, įskaitant tyčinius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, ir atmesti Rusijos vykdomi Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo pažeidimai bei jos neteisėtos pretenzijos aneksuoti Ukrainos teritoriją.

„Reuters“/„Scanpix“/Gynybos ministrų susitikimas Estijoje

„Įsipareigojame bendrai siekti, kad Ukrainos gynybai būtų pristatytas precedento neturintis karinės paramos rinkinys, įskaitant pagrindinius kovos tankus, sunkiąją artileriją, oro gynybą, šaudmenis ir pėstininkų kovos mašinas. Ši parama Ukrainai teikiama iš mūsų nacionalinių atsargų ir išteklių, o tai rodo abipusį padėties rimtumo supratimą ir mūsų įsipareigojimą skubiai didinti ir spartinti paramą Ukrainai“, – rašoma pareiškime.

Jame taip pat nurodomos kiekvienos jį pasirašiusios šalies paramos Ukrainai apimtys.

Danija

Danija toliau teiks karinę ir civilinę paramą Ukrainai: šalis tęs Ukrainos pajėgų apmokymus, įskaitant, bet neapsiribojant Jungtinės Karalystės vadovaujama Ukrainos naujų karių apmokymo programa. Danija yra skyrusi arba finansavusi karinės pagalbos už beveik 600 mln. eurų. Ginklų dovanojimas ir karinė parama iš Danijos bus tęsiama glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais ir atsižvelgiant į Ukrainos poreikius.

Čekijos Respublika

Čekija ir toliau rems Ukrainą bei tieks karinę įrangą, išlaikydama glaudų bendradarbiavimą su partneriais ir atsižvelgdama į Ukrainos poreikius. Šalis bendradarbiauja su savo gynybos pramone ir siekia padidinti jos gamybos pajėgumus, kad galėtų užtikrinti dar didesnius paramos paketus, kuriuos taip pat sudarytų didelio kalibro šaudmenys, haubicos ir pėstininkų kovos mašinos. Čekija pažymėjo, jog pagrindinis jų indėlio komponentas bus jau pristatytos įrangos priežiūra bei didesni techninės priežiūros ir remonto pajėgumai.

Estija

Estijos paramos paketą sudaro dešimtys 155 mm FH-70 ir 122 mm D-30 haubicų, tūkstančiai 155 mm artilerijos šaudmenų, artilerijos padalinių pagalbinės transporto priemonės, šimtai prieštankinių granatsvaidžių „Carl-Gustaf M2“ su šaudmenimis, kurių bendra vertė – apie 113 mln. eurų. Be to, Estija ir šiais metais toliau teiks tiek bazinius, tiek specializuotus mokymus šimtams Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių.

Latvija

Latvija jau ruošia naują paramos paketą Ukrainai, kurį sudarys dešimtys nešiojamų oro gynybos sistemų „Stinger“ ir papildomi oro gynybos elementai, du sraigtasparniai M-17, dešimtys kulkosvaidžių su šaudmenimis, kelios dešimtys nepilotuojamų orlaivių ir atsarginės dalys haubicoms M109. Latvija taip pat labai daug investuoja į Ukrainos karių mokymą. Iki 2023 m. Latvija planuoja apmokyti apie 2 tūkst. Ukrainos karių pagal įvairias programas, pradedant baziniu pėstininkų mokymu ir baigiant specializuotais kursais.

Lietuva

Naująjį ir itin reikšmingą Lietuvos paramos paketą sudaro dešimtys priešlėktuvinių pabūklų L-70 su dešimtimis tūkstančių šaudmenų ir du sraigtasparniai Mi-8, kurių bendra vertė – apie 85 mln. eurų. Šiais metais šalis planuoja nupirkti karinės įrangos už papildomus 40 mln. eurų. Už juos planuojama nupirkti kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų, termovizinių prietaisų ir dronų. 2 mln. eurų taip pat bus pervesti į Jungtinės Karalystės tarptautinį fondą, skirtą sunkiosios ginkluotės įsigijimo projektams, tokiems kaip artilerijos sistemos ir šaudmenys, tiesioginio šaudymo platformos ar šarvuotosios kovos mašinos, finansuoti. Bendra Lietuvos rengiamo paketo vertė – 125 mln. eurų.

Lenkija

Lenkija ir toliau planuoja teikti karinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai tol, kol ji bus reikalinga. Naująjį Lenkijos paramos paketą sudaro priešlėktuviniai pabūklai S-60 su 70 tūkst. vienetų šaudmenų. Lenkija jau perdavė 42 pėstininkų kovos mašinas kartu su mokymo paketais dviem mechanizuotiems batalionams. Be to, Lenkija toliau tieks 155 mm haubicas KRAB ir įvairių rūšių šaudmenis. Šalis taip pat nuolat organizuoja medicinos ir inžinerijos mokymus Ukrainos pajėgoms. Negana to, Lenkija yra pasirengusi padovanoti tankų „Leopard 2“ kuopą su 1000 vienetų šaudmenų. Tačiau iki tol būtina sudaryti platesnę „Leopard 2“ tankų donorų koaliciją.

Slovakija 

Slovakija įsipareigojo tęsti intensyvias diskusijas su sąjungininkais dėl galimybių Ukrainai padovanoti naujos sunkiosios technikos. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama galimybėms, susijusioms su pagrindiniais koviniais tankais, pėstininkų kovos mašinomis, priešlėktuvinės gynybos sistemomis, haubicų, išminavimo įrangos ir šaudmenų gamyba, sukurti. Slovakija taip pat toliau mokys Ukrainos karius ir išplės mokymus pagal Ukrainos poreikius.

Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės pagalbos paketą sudaro „Challenger 2“ tankų eskadronas su šarvuotomis atsigavimo ir remonto mašinomis; savaeigės 155 mm patrankos AS90, dar šimtai šarvuotų transporto priemonių, manevrų paramos paketas, įskaitant minų laukų įveikimo ir tiltų tiesimo pajėgumus, dar kelios dešimtys be įgulos naudojamų oro sistemų Ukrainos artilerijai paremti, apie 100 tūkst. artilerijos sviedinių, šimtai sudėtingesnių raketų, įskaitant GMLRS raketas, oro gynybos raketas „Starstreak“ ir vidutinio nuotolio oro gynybos raketas, 600 prieštankinių šaudmenų „Brimstone“, atsarginės dalys, skirtos iki šimto Ukrainos tankų ir pėstininkų kovos mašinų atnaujinimui. Šį paketą papildo Jungtinėje Karalystėje kartu su 9 tarptautiniais partneriais tęsiami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų baziniai mokymai ir jaunesniųjų vadovų mokymai. 2023 m. planuojama apmokyti dar apie 20 tūkst. karių. Šalis taip pat koordinuoja Tarptautinį fondą Ukrainai, kuriam kartu su partneriais jau surinkta beveik 600 mln. svarų sterlingų. Netrukus bus paskelbtas pirmasis fondo paramos paketas.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė apie naują didžiulį ginklų ir amunicijos paketą Ukrainai, Kyjivą remiančioms Vakarų šalims siekiant sustiprinti jo šarvuotąsias pajėgas.

Į paketą neįtraukti ukrainiečių prašyti vakarietiški koviniai tankai, tačiau jame yra 90 šarvuotųjų transporterių „Stryker“, dar 59 pėstininkų kovos mašinos „Bradley“, oro gynybos sistemos „Avenger“ ir dideli bei maži šaudmenys, teigiama Pentagono pranešime.

Alfredo Pliadžio nuotr./JAV šarvuotuotieji transporteriai „Stryker“

„Į šį paketą įtraukti 59 šarvuočiai „Bradley“, kartu su 50 „Bradley“, kuriuos buvo įsipareigota suteikti sausio 6 dieną, ir 90 „Stryker“ suteiks Ukrainai dvi šarvuočių brigadas“, – sakoma pranešime.

Pirmieji 50 „Bradley“ buvo įtraukti į praėjusią savaitę paskelbtą daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės paketą.

JAV ir kitos šalys Ukrainai padovanojo nemažai šarvuotos technikos, tačiau, išskyrus Jungtinę Karalystę, neįsipareigojo suteikti modernių vakarietiškų tankų.

Londonas praėjusį savaitgalį pažadėjo atsiųsti ukrainiečiams tankų „Challenger 2“, Berlynas praėjusią savaitę pareiškė, kad suteiks šarvuočių „Marder“, o Paryžius pažadėjo tiekti lengvuosius tankus „AMX-10 RC“.

„IMAGO“/„Scanpix“/Tankas „Challenger 2“

Jungtinės Valstijos yra sakiusios, kad nenori Ukrainai tiekti savo tankų „Abrams“ dėl sunkumų, susijusių su technine priežiūra ir mokymu.

Pasak vieno aukšto rango JAV įstatymų leidėjo, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas JAV kongresmenams sakė, kad jo šalis tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei tą patį padarys Vašingtonas.

Nors vokiečiai atsargiai vertina sunkiosios ginkluotės tiekimą karo draskomai šaliai, O.Scholzas Europoje patiria vis didesnį spaudimą leisti eksportuoti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.

Berlynas paliko atvirą galimybę leisti sąjungininkams aprūpinti Ukrainą tankais, vėlai ketvirtadienį pranešdamas, kad tai „paaiškės per kelias artimiausias valandas arba rytoj ryte“.

Paklaustas, kodėl Kyjivui žadama skirti daugiau šarvuočių, JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas žurnalistams trečiadienį sakė, kad jie reikalingi tam, jog padėtų Ukrainos pajėgoms įveikti vis stiprėjančią Rusijos gynybą.

Maskvos kariai „įsikasa, kasa tranšėjas, deda šiuos „Drakono dantis“, kloja minas. Jie iš tikrųjų stengiasi sutvirtinti tą FLOT, tas priešakines pajėgų pozicijas“, sakė jis.

Tikslas yra „suteikti jiems galimybę pakeisti šią dinamiką naudojant tokias statines gynybos priemones, galinčias šaudyti ir manevruoti naudojant labiau mechanizuotas pajėgas“, sakė C.Kahlas.

Naujausias JAV paketas, apie kurį buvo paskelbta dieną prieš svarbų pagalbos klausimams skirtą susitikimą Vokietijoje, padidino bendrą Vašingtono karinę paramą Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį iki daugiau kaip 26,7 mlrd. dolerių (24,7 mlrd. eurų).

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį išvyksta į Vokietiją, kur su kitų šalių kolegomis aptars vakarietiškos ginkluotės perdavimą Ukrainai.

Kaip ketvirtadienį vakare BNS sakė ministras, dalis šalių Ramšteino karinėje bazėje praneš apie planus Ukrainai perduoti vokiškų tankų „Leopard“, „šimtus vienetų“ šarvuotos karinės technikos.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Nors A.Anušauskas konkrečių šalių neįvardino, apie ketinimus siųsti vokiškus tankus yra paskelbusi Lenkija.

Pastaruoju metu ir pats Berlynas spaudžiamas perduoti šios sunkiosios karinės technikos Kijyvui, tačiau kol kas tokio sprendimo dar nėra priėmęs.

Iki šiol dalis Vakarų šalių vengė Ukrainai perduoti sunkiųjų tankų, baimindamosis karo eskalacijos.

Ukraina jau seniai prašo sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, kad galėtų toliau sėkmingai vykdyti atsakomąjį puolimą.

Iš viso vadinamajame Ramšteino formato susitikime dalyvaus valstybių atstovai iš 50 šalių.

Ukrainos gynybos kontaktinė grupė JAV iniciatyva buvo sukurta pernai balandį. Paskutinis šios NATO ir Aljanso šalių partnerių atstovus jungiančios grupės posėdis vyko rugsėjį.

Susitikimo išvakarėse A.Anušauskas taip pat pranešė, kad Lietuva Ukrainai perduos du Mi-8 sraigtasparnius, artimojo nuotolio zenitinių patrankų L-70.

Visa perduodamos paramos vertė, pasak jo, siekia apie 125 mln. eurų.

Naujai paskirtas Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius mano, kad Vokietijos tankų „Leopard 2“ tiekimas Ukrainai neturėtų būti siejamas su JAV tankų „M1 Abrams“ tiekimu.

Tai B.Pistorius sakė duodamas interviu televizijos kanalui ARD.

„Nieko nežinau apie tokius ryšius“, – sakė Vokietijos gynybos vadovas, atsakydamas į klausimą, ar Vokietija pasirengusi tiekti Ukrainai tankus „Leopard“ tik tuo atveju, jei JAV tieks tankus „Abrams“.

Paklaustas, ar Vokietija tieks kovinius tankus be JAV, B.Pistorius atsakė, kad kancleris Olafas Scholzas apie tai kalbasi su JAV prezidentu Joe Bidenu.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad sprendimo šiuo klausimu sulauksime per kelias artimiausias dienas. Tačiau šiandien negaliu pasakyti, koks jis bus“, – pažymėjo jis.

Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Vokietijos kancleris O.Scholzas per pokalbį telefonu su JAV prezidentu J.Bidenu iškėlė sąlygą dėl vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimo Ukrainai – jei Vašingtonas taip pat nuspręs tiekti savo tankus „Abrams“.

O.Scholzas viešai pabrėžė, kad sprendimas suteikti tankus turėtų būti priimtas tik suderinus su sąjungininkais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dažniau palaiko „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino priešininkus, veikiausiai siekdamas sumažinti jo įtaką Rusijoje, naujausioje ataskaitoje sako Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Sausio 18 d. V.Putinas pirmą kartą nuo 2022 m. kovo pradžios susitiko su Sankt Peterburgo gubernatoriumi Aleksandru Beglovu – vienu iš atvirų J.Prigožino priešų – aptarti Sankt Peterburgo vaidmens Rusijos karo veiksmuose. A.Beglovas pareiškė, kad jo administracija suformavo tris savanorių batalionus, kurie remia Rusijos invaziją į Ukrainą pagal Rusijos Vakarų karinės apygardos (VVAS) principą. ISW anksčiau pranešė, kad J.Prigožinas pradėjo intensyvią kampaniją, kurios metu kreipėsi į Rusijos Valstybės Dūmos pareigūnus, prašydamas pašalinti A.Beglovą iš pareigų, ir net paragino Rusijos generalinę prokuratūrą iškelti jam bylą dėl valstybės išdavystės, nes jis tinkamai neremia Rusijos karo veiksmų. Su J.Prigožinu susiję leidiniai praėjusių metų vasarą taip pat paskelbė publikacijas apie A.Beglovą, kuriose teigė, kad jis sąmoningai trukdė reklamuoti verbavimo į tris vietinius savanorių batalionus pastangas, rašoma paskelbtoje ataskaitoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Demonstratyvus V.Putino susitikimas su A.Beglovu ir jų konkretus pokalbis apie jo indėlį į karo veiksmus tiesiogiai kvestionuoja J.Prigožino nuolatines pastangas įtvirtinti savo. V.Putinas taip pat neseniai vėl paskyrė generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną, buvusį Centrinės karinės apygardos vadą, Rusijos sausumos pajėgų štabo viršininku, nors A.Lapinas sulaukė didelės kritikos iš silovikų frakcijos, kuriai J.Prigožinas yra svarbus narys. V.Putinas taip pat ryškina retoriką, kad tik Rusijos pajėgos prisidėjo užimant Soledarą Donecko srityje, atmesdamas J.Prigožino teiginius, kad taktinę pergalę pasiekė „Wagner“ pajėgos“, – ataskaitoje sako ISW.

Nepaisant to, J.Prigožinas ir toliau vartoja teiginius apie „Wagner Group“ taktinę sėkmę, kad iškeltų savo pozicijas, ir, tikėtina, gilina konfliktą su Rusijos Gynybos ministerija dėl įtakos Rusijos informacinėje erdvėje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Valerijus Gerasimovas

Analitikai taip pat pastebi, kad Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas pareiškė, kad „Wagner“ grupė nepriklauso Rusijos ginkluotųjų pajėgų struktūrai. Į Maskvos miesto Dūmos parlamentaro Jevgenijaus Stupino paklausimą dėl „Wagner“ grupės statuso ir jos „operatyvinės sąveikos“ su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis V.Gerasimovas esą atsakė 2022 m. gruodžio 29 d. oficialiu laišku, kuriuo J.Stupinas sausio 19 d. pasidalijo savo „Telegram“ kanale. V.Gerasimovas laiške teigė, kad „organizacija, kurią [Stupinas] vadina „PMC Wagner“, nepriklauso Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų struktūrai“ ir kad Rusijos gynybos ministerija nėra atsakinga už „Wagner“ būrio kariškius, rašoma ataskaitoje.

„ISW vertinimu, V.Gerasimovo laiškas yra mažų mažiausiai dar viena kryptinga Rusijos valdžios pastanga pakenkti J.Prigožino įtakai. Viena vertus, V.Gerasimovas sausio 11 d. buvo paskirtas vyriausiuoju Rusijos karo veiksmų Ukrainoje vadu, kita vertus, J.Stupinas beveik mėnesio senumo susirašinėjimą paskelbė vykstant suderintai Kremliaus kampanijai, kuria siekiama pakirpti J.Prigožinui sparnus“, – situaciją vertina analitikai.

Kiti svarbiausi ataskaitos akcentai:

• Kremliaus pareigūnai toliau rengia aukšto lygio susitikimus su Baltarusijos vadovybe – ši veikla gali sudaryti sąlygas Rusijos puolimui prieš Ukrainą iš Baltarusijos, nors nebūtinai ir ne artimiausiomis savaitėmis.
• Naujas Rusijos puolimas prieš Ukrainą iš Baltarusijos 2023 m. pradžioje atrodo mažiau tikėtinas, atsižvelgiant į dabartinį Rusijos karinį aktyvumą Baltarusijoje, nors puolimas iš Baltarusijos 2023 m. pabaigoje atrodo labiau tikėtinas
• Ultranacionalistiškai nusiteikę Rusijos tinklaraštininkai ir toliau kritikuoja idėją, kad Rusijos pajėgos puola Ukrainą iš Baltarusijos
• Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas užsipuolė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), pabrėždamas, kad Kremlius nepalaiko trečiojo Minsko tipo susitarimo
• Kremlius toliau skleidžia įspėjimus, kad karas paaštrės, jei Ukraina gaus ginklų, galinčių smogti Rusijos pajėgoms okupuotame Kryme
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dažniau stoja į „Wagner Group“ finansininko Jevgenijaus Prigožino priešų pusę, greičiausiai siekdamas sumažinti J.Prigožino įtaką Rusijoje
• Tai, kad J.Prigožinas toliau naudojasi „Wagner Group“ deklaruojama taktine sėkme, siekdamas pagerinti savo padėtį, tikriausiai gilina konfliktą su Rusijos Gynybos ministerija dėl įtakos Rusijos informacinėje erdvėje
• Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Valerijus Gerasimovas galėjo oficialiai pareikšti, kad „Wagner Group“ nepriklauso Rusijos ginkluotųjų pajėgų struktūrai ir kad Rusijos kariuomenė nebendradarbiauja su „Wagner“, nors yra daugybė priešingų įrodymų
• Pranešama, kad Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas netoli Svatovės, o Rusijos pajėgos surengė ribotas kontratakas netoli Kreminos
• Rusijos informaciniai šaltiniai teigia, kad Rusijos pajėgos vykdė lokalizuotas puolamąsias operacijas Zaporižios srityje
• Pranešama, kad Rusijos pareigūnai toliau rengiasi antrajai mobilizacijos bangai
• Ukrainos partizanai Zaporižios srityje galėjo surengti savadarbių sprogstamųjų užtaisų ataką