Ukrainos kariuomenės judėjimo į pietus tempai yra adekvatūs sunkumams, su kuriais šiuo metu susiduria ukrainiečiai. Tolesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimai labai priklausys nuo Vakarų gebėjimo paspartinti reikiamos ginkluotės tiekimą ir gebėjimo perprasti bei įveikti Rusijos gynybą, naujausioje ataskaitoje pažymėjo RUSI instituto karybos analitikai Jackas Watlingas ir Nickas Reynoldsas.
Rusija adaptavo savo taktiką
Vertindami birželio mėnesį pradėtą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą, jie pažymėjo, kad esama ryškių pokyčių rusų pasitelktoje taktikoje.
Vienu svarbiausių aspektų jie laiko smarkiai padidėjusį minų laukų mastą: vietoje „standartinio“ 120 metrų pločio minų juostos, rusai pradėjo rengti iki 500 metrų pločio minų laukus.
Antroji rusų inovacija, teigė ekspertai, buvo ta, kad pasitraukę iš gynybinių pozicijų, vietoje to, kad jas apšaudytų artilerijos ugnimi, jie patys jas susprogdina. Dėl to, kad jų pajėgos nusileidžia ukrainiečiams artilerijos kovoje ir dėl kai kurių kitų priežasčių, rusai pradėjo naudoti naują metodą – nuotolinį prarastų pozicijų naikinimą savadarbiais sprogmenimis.
Pasak RUSI, rusų kariai taip pat perėjo prie pasalos taktikos ir vietoj artilerijos bei oro smūgių ėmė naudoti prieštankines valdomas raketas. Atskiru galvos skausmu ukrainiečiams tapo rusų sraigtasparniai Ka-52 „Aligator“, naudojantys iš didelio atstumo valdomas prieštankines raketas.
Analitikai „nerimą keliančia tendencija“ laiko Rusijos kariuomenės atsitraukimą nuo įprastos doktrinos masiškai naudoti artileriją ir perėjimą prie gudresnių karybos metodų.
Rusai dabar stengiasi šaudyti ne į plotus, o į žvalgybinius taikinius, dėmesį sutelkdami ne į sviedinių sunaudojimo normatyvus, o į pasiektus rezultatus.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė ir sunkumai kontrpuolime
Analitikai taip pat pažymėjo, kad bandymai kontrpuolimo pradžioje padaryti greitą proveržį lėmė „neadekvatų Ukrainos dalinių technikos praradimo lygį“. Todėl Ukrainos vadovybė buvo priversta keisti puolimo operacijų vykdymo taktiką.
Ataskaitoje teigiama, kad naujoji Ukrainos puolimo taktika grindžiama aiškiu veiksmų planavimu. Tai leidžia žengti į priekį su minimaliais nuostoliais, tačiau žengimo į priekį tempas tapo labai lėtas – 700–1200 metrų per penkias dienas. Tai leidžia Rusijos pajėgoms „persikrauti“ patyrus nuostolių.
Vis dėlto analitikai mano, kad laipsniškas Rusijos pajėgų išsekimas „laikui bėgant lems gynybos pablogėjimą, o kai bus pasiekta kritinė nuostolių masė, šis pablogėjimas gali tapti nelinijinis“.
Analitikai pripažino, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų koviniai karininkai, techninis personalas ir kareiviai dažnai yra gerai parengti, tačiau Ukrainos kariuomenei trūksta patyrusių štabo karininkų.
Svarbiausiu ukrainiečių pasiekimu vasaros kampanijoje RUSI ekspertai laiko jos ryškų pranašumą prieš rusus artilerijos kovoje. Tačiau išlaikyti šį pranašumą gali trukdyti tinkamų naudoti artilerijos pabūklų trūkumas, atsarginių vamzdžių stygius ir lėtas 155 mm šaudmenų tiekimas.
Todėl RUSI pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti nuolatinį artilerijos sistemų ir šovinių tiekimą iš šalių partnerių. Ukrainai taip pat reikalingos artilerijos gynybos nuo Rusijos bepiločių orlaivių kamikadzių „Lancet“, kurie tapo didele problema, sistemos.
„Jei to nepavyks pasiekti, bus pakenkta būtinosioms prielaidoms Ukrainai kitais metais toliau daryti pažangą“, – teigė analitikai.
Kalbant apie Vakarų tiekiamą šarvuotąją techniką, ji pasirodė esanti nepalyginamai geresnė už sovietinę įgulos išgyvenamumo atžvilgiu.
Be to, vasaros kampanijos patirtis parodė, kad po rusų pataikymo vakarietiškos šarvuotosios mašinos dažniausiai tiesiog praranda judrumą, o ne yra visiškai sunaikinamos. Po remonto jos gali grįžti į tarnybą. Tačiau tam reikia, kad Ukrainos partneriai nuolat tiektų remontui reikalingas atsargines dalis.
Ko reikia iš Vakarų?
Be minėtų reikalavimų, kuriuos dabartinio karo realijos kelia Ukrainos šalims partnerėms, RUSI analitikai atkreipė dėmesį, kad svarbūs ir keli kiti dalykai.
Pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenei labai reikia didesnių minų žvalgybos pajėgumų. Visų pirma jai reikia sistemų, skirtų algoritmiškai analizuoti bepiločių orlaivių vaizdus, kad būtų galima greitai sudaryti minų laukų žemėlapius. Be to, platūs išminavimo pajėgumai leistų Ukrainai išvengti didelių Vakarų tiekiamos karinės įrangos nuostolių.
Analitikai: dabar jau aišku, kad konfliktas užsitęs.
Kitas svarbus klausimas – štabo karininkų mokymas. Analitikai pripažino, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų koviniai karininkai, techninis personalas ir kareiviai dažnai yra gerai parengti, tačiau Ukrainos kariuomenei trūksta patyrusių štabo karininkų.
Analitikai taipogi siūlo sutelkti dėmesį į Rusijos ir Ukrainos karo specifiką ir siekti, jog Ukrainos karininkų mokymas būtų orientuotas į realius Ukrainos kariuomenės poreikius.
Kaip pavyzdį jie pateikė pasenusių mokymo metodų Vakaruose pavyzdį, kai vis dar neatsižvelgiama į masinio atakos ir žvalgybos dronų naudojimo šiuolaikiniame kare veiksnį.
Dabar svarbus klausimas yra tolesnis ginklų ir šaudmenų tiekimas Ukrainai, nuo kurio priklausys kovinių veiksmų dinamika žiemos laikotarpiu, pabrėžė analitikai.
„Dabar jau aišku, kad konfliktas užsitęs. Todėl svarbu, kad Ukrainos tarptautiniai partneriai investuotų dabar, siekdami užtikrinti ilgalaikį pranašumą Ukrainai. Laiku nepakoregavus paramos, 2024 m. už tai teks brangiai sumokėti“, – tvirtino ataskaitos autoriai.