Ne vien J.Bideno klaidos
Ketvirtadienį Kabule nugriaudėjus sprogimams, Afganistane kilo dar didesnė panika. Tuo pat metu Europos valstybių lyderiai, taip pat buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, dėl to ėmė kaltinti dabartinį Amerikos lyderį J.Bideną.
Esą jis paskubėjo išvesti savo karius iš Afganistano ir taip neužtikrino taikos šalyje. Pasaulio dienraščių antraštės ėmė garsiai skelbti, kad tai „juodžiausia Bideno prezidentavimo diena“.
Karybos ir gynybos ekspertas dr. Egidijus Papečkys 15min teigė sutinkantis, kad J.Bideno administracija kritikos sulaukia ne be reikalo, tačiau mano, jog atsakomybę prisiimti turėtų ir kitos valstybės.
„Suduotas smūgis Amerikos reputacijai, nes pasitraukimas iš Afganistano nevyksta taip sklandžiai, kaip buvo skelbiama.
Tačiau manau, kad klaidos yra padarytos ne vien Bideno ar jo administracijos, bet ir Jungtinės Karalystės bei kitų valstybių, kurios nesugebėjo tinkamai įvertinti padėties Afganistane bei įvykių eigos pasitraukus užsienio šalių karinėms pajėgoms.
Kol kas tai atvirai pripažino tik britai“, – portalui tvirtino E.Papečkys.
E.Papečkys: buvo aišku, kad traukiantis iš Afganistano kyla teroristinio išpuolio grėsmė. Tai tiesiog faktas, į kurį reikia atsižvelgti.
Ekspertas priminė, kad apie pasitraukimą iš Afganistano kalbėjo ne vienas Amerikos lyderis, nes JAV siekis niekada nebuvo okupuoti Afganistano. Kariai ten buvo laikomi tam, kad paremtų, mokytų, skatintų demokratinius pokyčius. Tačiau šių tikslų įgyvendinti iki galo nepavyko.
Po įvykdyto išpuolio J.Bidenas pareiškė, kad evakuacijos iš Afganistano pabaigos data nesikeičia – tai bus rugpjūčio 31-oji. Dėl to Amerikos lyderis taip pat sulaukė nemažai kritikos. Tačiau E.Papečkys teigė, kad J.Bideno sprendimas, jo manymu, vis dėlto yra teisingas.
„Šį sprendimą reikia vertinti teigiamai, nes nuosekliai laikomasi savo plano nekreipiant dėmesio į jokias aplinkybes.
Buvo aišku, kad traukiantis iš Afganistano kyla teroristinio išpuolio grėsmė. Tai tiesiog faktas, į kurį reikia atsižvelgti. Todėl, jei JAV savo pajėgas pavyks išvesti laiku, tai bus didelis pasiekimas“, – tikino E.Papečkys.
Ateitis išlieka neaiški
Po sprogdinimų prie Kabulo oro uosto J.Bidenas pažadėjo surasti kaltininkus, organizavusius mirtininkų sprogdintojų atakas Kabule.
Atsakomybę už išpuolius prisiėmė „Islamo valstybės“ atšaka Afganistane ir Pakistane, dar žinoma kaip „Isis-K“.
„Tie, kas įvykdė šią ataką, taip pat visi, kurie nori pakenkti Amerikai, žinokite – mes neatleisime. Mes neužmiršime. Mes jus medžiosime ir priversime už tai sumokėti“, – tikino J.Bidenas.
E.Papečkys teigia, kad pirmiausia reikėtų tikėtis oro antskrydžių.
„Be abejo, bus oro smūgiai, be to, specialių operacijų pajėgos gali atlikti veiksmus, siekiant sulaikyti ar neutralizuoti kai kuriuos teroristinių grupuočių lyderius arba jų rengimų bazes.
Taip pat kalbėta, kad tai bus vykdoma tiek Afganistane, tiek Pakistane. Kaip tai vyks pastarojoje šalyje, sunku pasakyti, nes prisiminkime, kaip pašlijo JAV ir Pakistano santykiai, kai ten buvo nukautas „Al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas.
Šios šalies padėtis sudėtinga, nes iš vienos pusės stabilizuoti padėtį regione ją spaudžia Vakarai, iš kitos pusės valstybėje yra labai stiprios pačio Pakistano radikaliosios jėgos, su kuriomis šalies valdžia privalo kalbėtis“, – svarstė E.Papečkys.
Ko gero, labiausiai pasaulį gąsdinantis klausimas – kas laukia Afganistano ir viso regiono po to, kai šią valstybę paliks paskutinis JAV karys?
„Talibanas per tuos ilgus konfrontacijos su JAV metus stengiasi dar labiau negadinti tų santykių. Talibai viešai deklaruoja, kad nebus vykdomos egzekucijos, represijos, kalba apie tam tikrus sušvelninimus, kas, kalbant apie Talibaną, yra gana keista.
Panašu į tai, kad Talibanas labai nori būti pripažintas legalia vyriausybe. Aišku, matome, kad represijos vyksta, gatvėse guli lavonai. Tačiau suvokiant Talibano ir apskritai Afganistano specifiką, tų aukų galėjo būti dar daugiau“, – teigė E.Papečkys.
Pasak jo, pirmieji ženklai apie Talibano kaip Afganistano valdžios pripažinimą jau atkeliauja iš Rusijos, nors oficialūs šios šalies asmenys dar to tiesiogiai nesako.
Ne paskutiniu smuiku Afganistane griežia ir Turkija, kuri šiuo metu deklaruoja pasiryžusi padėti šiai valstybei užtikrinti Kabulo tarptautinio oro uosto veikimą.
Todėl esą gali būti, kad būtent Ankara taps jungiamąja grandimi tarp Talibano ir Vakarų.
Europa turėtų susirūpinti
Savo ruožtu Vilniaus universiteto TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė įsitikinusi, kad dėl pastarųjų įvykių Viduriniuose Rytuose ir galimų tolesnių scenarijų turėtų susirūpinti Europa.
M.Šešelgytė: jei JAV atsitraukia, tai rimtas signalas europiečiams, kad savo saugumu jie turi pasirūpinti patys.
„JAV atsitraukimas europiečiams yra tikrai labai pavojingas. Amerikai Afganistanas yra toli, mums – arčiau. Jei kalbame apie pabėgėlius, terorizmo atvejus, greičiausiai pirmiausia jie pasieks Europą, o tik tada Jungtines Valstijas.
Europiečių gebėjimas tokio masto operacijas vykdyti be amerikiečių pagalbos yra nedidelis.
Be abejo, yra valstybių, kurios labiau sugeba apsisaugoti nuo tokių grėsmių, pavyzdžiui, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, tačiau bendri Europos sugebėjimai yra nepakankami.
Jei JAV atsitraukia, tai rimtas signalas europiečiams, kad savo saugumu jie turi pasirūpinti patys, o to kol kas padaryti negali. Būtent todėl ir yra tam tikro pykčio tarp Europos lyderių“, – 15min kalbėjo M.Šešelgytė.
Pasak analitikės, Europa gali nesikišti į Vidurinių Rytų regioną ir palikti tą „balastą“ tokį, koks jis yra. Tačiau Afganistanas klimpsta į chaosą, jo teritorijoje vyksta kova tarp įvairių grupių.
Amerikiečiams pasitraukus, Talibanas nebūtinai visiškai kontroliuos Afganistaną – yra tokios alternatyvios grupuotės kaip „Isis-K“, „Al Qaeda“.
„IS atšaka Afganistane pastaraisiais metais stiprėjo, tačiau kadangi yra labai radikali, visi kiti – tas pats Talibanas, „Al Qaeda“ ir sąjungininkų pajėgos, tuometė Afganistano vyriausybė su ja kovojo.
Dabar gi „Isis-K“ atsirado galimybė pasiimti daugiau kontrolės ir būtent tuo ji bando pasinaudoti. Tikėtina, kad pasitraukus sąjungininkams ši teroristinė grupuotė tik stiprės.
Be to, ši IS atšaka yra siejama su Pakistano žvalgybos tarnybomis, jos bendradarbiauja tarpusavyje, kalbama ir apie finansavimą. Todėl akivaizdu, kad bus daug chaoso“, – teigė M.Šešelgytė.
Chaosas yra būtent tai, dėl ko, pasak politologės, reikėtų susirūpinti Europai.
„Europai svarbus pabėgėlių klausimas, nes vyksta grandininė reakcija. Kai atsiranda pabėgėliai, kyla politinis chaosas, nestabilumas Europoje. Atėjus rinkimams, tuomet iškyla kraštutinės dešiniosios jėgos. Todėl bendras paveikslas atrodo nelabai pozityviai“, – įsitikinusi TSPMI direktorė.
