Rusija atakuoja Ukrainą dronais

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Rusų bepiločiai orlaiviai pataikė į kritinės infrastruktūros objektą Novomoskovske, Dnipropetrovsko srityje. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Kariškiai iš oro pajėgų grupės „Rytai“ sunaikino tris priešo bepiločius orlaivius danguje virš Dnipropetrovsko srities. Tikėtina, „Shahed“. Yra ir pataikymų. Du bepiločiai orlaiviai pataikė į kritinės infrastruktūros objektą Novomoskovske. Ten rimti sugriovimai“, – rašė S.Lysakas.

Jis pažymėjo, kad objekte dirba visos tarnybos, tačiau nenurodė, koks tai objektas.

Penktadienio vakarą daugelyje Ukrainos sričių dėl rusų vykdomos atakos dronais paskelbtas oro pavojus.

„Kyjivo sritis! Dronų atakos grėsmė. Raginame gyventojus likti saugiose vietose, kol baigsis oro pavojaus signalas. Saugokite save ir savo artimuosius!“ – pranešė Kyjivo srities karinė administracija.

Rivnės meras taip pat įspėjo miesto gyventojus apie galimą ataką dronais „Shaheed“.

Žytomyro, Černihivo, Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse pranešama apie sprogimus ir veikiančias oro gynybos sistemas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino „istorinį“ Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) sprendimą išduoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį.

„Tai istorinis sprendimas, nuo kurio prasidės istorinė atsakomybė“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.

TBT penktadienį paskelbė išdavęs Rusijos prezidento V.Putino arešto orderį dėl „neteisėtos“ ukrainiečių vaikų „deportacijos“.

„Įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“, – rašoma pranešime, paskelbtame teismo interneto svetainėje.

V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi į tautą pažymėjo, kad nusikalstamos tūkstančių ukrainiečių vaikų deportacijos į Rusiją operacijos būtų neįmanoma įvykdyti be aukščiausios šalies vadovybės įsakymo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Atskirti vaikus nuo šeimų, atimti iš jų visas galimybes susisiekti su artimaisiais, slėpti vaikus Rusijos teritorijoje, išvežti juos į atokius regionus – visa tai yra akivaizdi Rusijos valstybinė politika, valstybiniai sprendimai, valstybinis blogis. Kuris prasideda būtent nuo šios valstybės aukščiausio rango pareigūno“, – pareiškė ukrainiečių lyderis.

Jis padėkojo TBT prokuroro Karimo Khano komandai ir visiems, padedantiems Ukrainai „kovoti už teisingumą“.

Bachmuto sektoriuje kova ir toliau virte verda. Tačiau, nepaisant pranešimų apie tariamą ukrainiečių „tvirtovės“ miesto apsupimą, rusai priversti iš dalies pereiti prie gynybos veiksmų, teletilto metu sakė netoli Bachmuto dislokuotos 5-osios atskirosios šturmo brigados granatsvaidininkas Jurijus Sirotiukas.

Jis pridūrė, kad ukrainiečių pajėgoms pavyksta sumažinti priešo galimybes toliau vykdyti puolimą.

„Į kiekvieną priešo ataką mes atsakome kontrataka. Kiekvienas priešo puolimas jiems yra labai skausmingas, sukeliantis didžiulius nuostolius. Praėjusią savaitę priešas siautėjo, atrodė, kad atakos yra maksimalaus pobūdžio.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Rusai skubėjo, grasino, sakė mums, kad Bachmutas apsuptas, ir negailestingai sviedė savo karius į mūšį. Ypač mūsų fronto ruože, kurį kontroliuoja 5-oji atskiroji šturmo brigada, kovos vyko kuo intensyviausiai“, – pasakojo J.Sirotiukas.

Anot Ukrainos gynėjo, kovos iškankino ir nualino priešą iki kraujo. Iš tiesų nuo vakar artilerijos ugnis kiek aprimo.

„Mūsų rajone priešas daugiausia naudoja minosvaidžių ugnį ir kasetinius šaudmenis. ... Stengiamės juos šiek tiek nustumti atgal. Todėl priešui tenka pereiti prie iš dalies gynybinių veiksmų, naudojant pabūklų ugnį ir kasetinius šaudmenis“, – sakė karys.

Kartu vyras pabrėžė, kad praeitą savaitę ugnies intensyvumas buvo kur kas labiau intensyvus negu dabar.

„Čia, kur aš stoviu, maždaug kas minutę virš mano galvos nusileidžia priešo mina. Čia nebėra nė vienos gyvenamosios vietos, nė vieno gyvenamo namo. Intensyvumas yra itin didelis. Šaulių ginklų mūšis tęsiasi visą parą“, – sako jis.

Kovotojas taip pat pažymėjo, kad priešas priverstas arba atitraukti karius, kad papildytų jų atsargas, arba įvesti naujas pajėgas. Anot J.Sirotiuko, „su turimais įrangos ir gyvosios jėgos ištekliais priešas, atrodo, nepajėgus vykdyti aktyvių atakų“. Kartu karys pabrėžė, kad apie „šovinių badą“ negali būti nė kalbos. 

„Priešas nori ir toliau naudoti ugnies užkardos taktiką, t. y. naikinti visą gyvybę aplink. Jie kalba apie [šovinių] badą. Turime suprasti, kad čia tikrai nėra bado. Jie tikrai turi daugkartinį pranašumą prieš mūsų artilerijos pajėgumus“, – įsitikinęs ukrainietis.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Marijos Lvovos-Belovos, susijusios su įtariamu ukrainiečių vaikų deportavimu, arešto orderius, sakoma oficialiame pranešime spaudai.

TBT pareiškime taip pat teigiama, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog tiek V.Putinas, tiek Rusijos vaiko teisių kontrolierė M.Lvova-Belova yra atsakingi už „karo nusikaltimą – neteisėtą gyventojų deportaciją ir neteisėtą gyventojų perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją, darant žalą Ukrainos vaikams“.

Išduotą orderį Maskva pavadino nereikšmingu

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova Tarptautinio Baudžiamojo teismo išduotą prezidento Vladimiro Putino arešto orderį pavadino „nereikšmingu“.

„Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai mūsų šaliai neturi jokios reikšmės, taip pat ir teisiniu požiūriu. Rusija nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis ir neturi jokių įsipareigojimų pagal jį.“

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinės Valstijos nepritaria Kinijos raginimams nutraukti ugnį Ukrainoje, nes tai, anot jų, tik įtvirtintų „Rusijos užkariavimą“ ir suteiktų Kremliui galimybę pasiruošti naujam puolimui, penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas.

„Šiuo metu nepritariame raginimams nutraukti ugnį“, – prieš kitą savaitę įvyksiantį Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizitą į Maskvą žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

„Capitol Pictures/„MPI“/„Scanpix“/Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby

„Mes tikrai nepritariame raginimams nutraukti ugnį, kuriuos per susitikimą Maskvoje paskelbs KLR ir kurie bus naudingi Rusijai“, – sakė jis, pavartodamas oficialaus Kinijos pavadinimo – Kinijos Liaudies Respublikos – akronimą.

Jungtinės Valstijos, kurios vadovauja Vakarų koalicijai, siekiančiai apginkluoti Ukrainą ir paremti jos gynybą daugiau nei metus trunkančios Rusijos invazijos akivaizdoje, yra susirūpinusios, kad ugnies nutraukimo pripažinimas prioritetu sumažintų spaudimą Rusijos pajėgoms ir suteiktų Kremliui galimybę įtvirtinti savo kontrolę Ukrainos teritorijose.

„Paliaubos dabar yra... faktiškai Rusijos užkariavimo patvirtinimas“, – sakė J.Kirby.

„Tuomet Rusija galėtų laisvai pasinaudoti paliaubomis, kad tik dar labiau įtvirtintų savo pozicijas Ukrainoje, atstatytų, atnaujintų ir atgaivintų savo pajėgas, kad galėtų atnaujinti atakas prieš Ukrainą savo pasirinktu metu“, – aiškino jis.

„Nemanome, kad tai yra žingsnis teisingos ir ilgalaikės taikos link“, – pridūrė jis.

J.Kirby pakartojo, kad prezidentas Joe Bidenas planuoja telefonu pasikalbėti su Xi Jinpingu, tačiau sakė, kad jųdviejų pokalbio derinimas dar net nepradėtas.

„Skambutis nesuplanuotas. Nors prezidentas aiškiai pasakė, kad nori ir tikisi dar vienos progos pasikalbėti su Xi Jinpingu, šiuo metu nesame aktyviai įsitraukę į šio pokalbio organizavimo logistiką“, – sakė jis.

„Kiek man žinoma, su kinais nebuvo susisiekta dėl logistikos“, – teigė J.Kirby.

JAV pareigūnai atidžiai stebi, ar Kinija savo diplomatinę paramą Rusijai per karą išplės karine pagalba, pavyzdžiui, amunicija ar ginkluote.

J.Kirby sakė, kad šis klausimas dar atviras, tačiau pridūrė, kad „nematėme jokių požymių, jokio patvirtinimo, kad jie priėmė sprendimą judėti šia kryptimi ar iš tikrųjų suteikė“ ginklų.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Turkija pradės Suomijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimo parlamente procesą po to, kai šalis imsis konkrečių veiksmų, kad įvykdytų savo pažadus, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Per spaudos konferenciją su Suomijos kolega R.T.Erdoganas sakė, kad Turkija tęs diskusijas su Švedija terorizmo klausimais ir kad Švedijos kandidatūra į NATO tiesiogiai priklausys nuo to, kokių priemonių bus imtasi.

Pasak agentūros „Reuters“, R.T.Erdoganas pareiškė, kad Švedijai buvo pateiktas „120 teroristų“ sąrašas, kuriuos ji turėjo grąžinti į Turkiją, tačiau jie to nepadarė.

„Reuters“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas

Tuo tarpu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto sakė, kad anksčiau suprato, jog Turkija pritars Suomijos kandidatūrai, ir „Suomijai tai svarbu“. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „Suomijos narystė NATO nėra visavertė be Švedijos“.

R.T.Erdoganas pranešė, jog tikisi, jog ratifikavimo procesas bus baigtas iki gegužę vyksiančių rinkimų.

Ukrainos valstybinis transliuotojas „Suspilne“ susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą, kad iš Bachmuto, pagrindinio fronto mūšio lauko, evakuojami civiliai gyventojai.

„Ukrainos kariuomenė evakuoja vietos gyventojus iš Bachmuto. Į miestą neįmanoma atgabenti humanitarinės pagalbos“, - sakė Bachmuto mero pavaduotojas Oleksandras Marčenko.

Anksčiau Ukrainos valdžios institucijos tvirtino, kad mieste liko apie 4 000 civilių iš maždaug 70 tūkst. jame buvusių gyventojų prieš karą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgos vykdo Bachmuto evakuaciją

Ukrainos žvalgybs teigimu, Rusija aneksuotoje Krymo teritorijoje sukūrė galingą gynybinę grupuotę, pranešė CNN.

Ukrainos gynybos ministerijos Gynybos žvalgybos skyriaus vadovo pavaduotojas Vadimas Skibitskis teigė, kad „rusai laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje sukūrė gynybinę grupę ir rengiasi gynybiniams veiksmams“.

„Infrastruktūra laikinai okupuotame pusiasalyje palaikoma kovinėje parengtyje. Kryme dislokuotas galingas sausumos ir aviacijos komponentas. Pavyzdžiui, yra apie 90 kovinių lėktuvų ir 60 kovinių sraigtasparnių“, – sakė V.Skibitskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Sevastopolis

Jis taip pat pridūrė, kad sukurta gynybos grupė, kuri imasi priemonių įrengti įtvirtinimus ir gynybinę liniją.

Anot CNN, palydovinės nuotraukos patvirtino ir tai, kad regione sukurta plati tranšėjų sistema. 

„Jie ruošiasi gynybiniams veiksmams pusiasalio teritorijoje, – pažymėjo V.Skibickis, – pasirinko pavojingiausius rajonus, kuriuose gali būti vykdoma jūrų desanto operacija, ir dabar ten rengia gynybines linijas“.

Ukraina ne kartą yra sakiusi, kad ketina susigrąžinti visą Rusijos okupuotą teritoriją, įskaitant Krymą, kurį Rusija aneksavo po vadinamojo referendumo 2014 m. – Ukraina ir didžioji pasaulio dalis tai pasmerkė kaip neteisėtą veiksmą.

Penktadienį kreipdamasi į parlamentą Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad nemato karo pavojaus savo šaliai, kol Ukraina toliau priešinasi Rusijai.

„Ukraina kariauja, o Moldovai karo pavojus negresia. Noriu nuraminti mūsų piliečius, kad Moldovai šiuo metu negresia joks karas. Rusijos kariuomenė negali čia patekti, kol Ukraina laikosi - ir (taip) saugo Moldovą. Esame dėkingi ukrainiečiams už jų drąsą ir meilę laisvei.“

Ji taip pat pakartojo Maskvos paneigtus kaltinimus, kad Rusija rengia sąmokslą, siekdama destabilizuoti Moldovą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Maia Sandu

M.Sandu, kurios šalis ribojasi su Ukraina, ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos ketinimų jos šalies atžvilgiu ir dėl Rusijos karių buvimo Uždniestrėje.

Rusijos kariai ir toliau bandys destabilizuoti jos šalį „iš vidaus“, sakė ji, ir pagyrė Moldovos teisėsaugos institucijas už tai, kad jos užkerta kelią bandymams sėti chaosą.

„Moldova išsilaikys tol, kol aš būsiu prezidentė“, - pridūrė M.Sandu.

JAV išsiuntė naują žvalgybinį bepilotį orlaivį link Rusijos aneksuoto Ukrainos Krymo. Remiantis „Flightradar“ duomenimis, RQ-4 „Global Hawk“ nukeliavo Juodosios jūros link, skelbia radijo stotis „Svoboda“.

Pranešama, kad bepilotis orlaivis pakilo iš Sigonella oro bazės netoli Italijos Katanijos miesto.

Stop kadras iš video/Bepilotis orlaivis RQ-4 „Global Hawk“

Naujas dronas paleistas po to, kai kovo 14 d. Rusijos naikintuvas Su-27  virš Juodosios jūros apgadino JAV žvalgybinį smogiamąjį bepilotį orlaivį „MQ-9 Reaper“, todėl droną teko nuskandinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per kitą savaitę Maskvoje vyksiančias derybas pasirašys susitarimą, kuriuo bus pradėta dvišalių ryšių „nauja era“, penktadienį pranešė vienas Kremliaus pareigūnas.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

„Lyderiai pasirašys... bendrą pareiškimą dėl visapusiškos partnerystės stiprinimo ir strateginių santykių įžengimo į naują erą“, – sakė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas komentaruose, kuriuos perdavė Rusijos naujienų agentūros.

Be to, Kremlius gyrė Kinijos poziciją dėl Ukrainos, kurią pavadino santūria.

„Žinoma, Ukrainos konfliktas bus aptartas. Labai vertiname santūrią, apgalvotą Kinijos vadovybės poziciją šiuo klausimu“, – teigė J.Ušakovas.

Suomijos prezidento kanceliarija paskelbė pranešimą, kad šalies prezidentas Sauli Niinisto atvyko į Ankarą susitikti su savo kolega Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir tikisi, kad šios derybos sudarys sąlygas Turkijai, pagaliau, pritarti Suomijos narystei NATO.

Didžioji Britanija paragino Kiniją pasinaudoti kitą savaitę suplanuotu prezidento Xi Jinpingo vizitu į Maskvą ir paskatinti Vladimirą Putiną išvesti Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos, pranešė leidinys „The Guardian“.

Tiek Kremlius, tiek Kinijos užsienio reikalų ministerija patvirtino oficialų Kinijos vadovo vizitą, numatytą kovo 20-22 d., kuris, pasak Rusijos, vyks „Vladimiro Putino kvietimu“.

Šis vizitas bus pirmasis Xi Jinpingo vizitas pas V.Putiną, kurį jis anksčiau vadino savo „geriausiu draugu“, nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai teigė, kad Didžioji Britanija pritaria Pekino siekiui atlikti tam tikrą vaidmenį Ukrainos suvereniteto atkūrimo procese.

„Mes aiškiai suprantame, kad bet koks taikos susitarimas, kuris nėra pagrįstas Ukrainos suverenumu ir apsisprendimu, nėra taikos susitarimas. Taigi, kaip ir anksčiau, toliau raginsime Kiniją prisijungti prie kitų pasaulio šalių ir paraginti V.Putiną išvesti savo karius“ – sakoma Dauningo gatvės pranešime.

Ketvirtadienį Žytomyro srities karinio dalinio būrio vadui, kuris mokymo centre sumušė šauktinį, dėl piktnaudžiavimo valdžios pozicija teismas skyrė visos paros namų areštą, pranešė Ukrainos valstybinis tyrimų biuras

„Žytomyro miesto Bohunsko rajono teismas Žytomyro srities karinio dalinio būrio vadui skyrė kardomąją priemonę – namų areštą ištisą parą“, – sakoma pranešime.

Stop kadras iš video/

Kaip anksčiau informavo naujienų agentūra UNIAN, neseniai socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip karininkas muša šauktinį.

Žiniasklaidos duomenimis, kaltinamas pareigūnas buvo apsaugos kuopos antrojo būrio vadas leitenantas Viktoras Vitusevičius.

Pats V.Vitusevičius socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje pasidalino vaizdo žinute, kurioje prisipažino sumušęs šauktinį ir pareiškė esąs pasirengęs būti nubaustas.

Pradėjus baudžiamąjį tyrimą, pažymėta, kad buvo surengtas „auklėjamasis pokalbis“. Karininkas teigė, kad šauktinis buvęs neblaivus ir elgėsi netinkamai.

Penktadienį Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad Lenkijos ir Slovakijos Ukrainai perduoti naikintuvai bus sunaikinti, o Vakarų ginklų tiekimas Kyjivui nepakeis Rusijos karinių tikslų.

„Atrodo, kad šios šalys tokiu būdu užsiima senos nereikalingos įrangos šalinimu“, – penktadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Jis sakė žurnalistams, kad šis žingsnis yra „dar vienas pavyzdys“, kaip NATO narės „didina savo tiesioginio įsitraukimo į konfliktą lygį“.

D.Peskovas teigė, kad tai neturės įtakos rezultatui to, ką Maskva nuolat vadina savo „specialia karine operacija“ Ukrainoje, ir pridūrė, kad šis žingsnis gali sukelti daugiau problemų Kyjivui.

Ukrainos parlamento nariai socialiniuose tinkluose dalinosi reakcijomis į Slovakijos ministro pirmininko Eduardo Hegerio pareiškimą, kad Slovakija planuoja perduoti Ukrainai 13 sovietinių laikų naikintuvų MiG-29 parką.

Politinės partijos „Golos“ lyderė Kira Rudik tviteryje dėkojo Slovakijai ir Lenkijai, kuri vakar paskelbė, kad artimiausiomis dienomis atsiųs Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29.

„Kas kitas?“ – rašė ji.

Tuo tarpu Ukrainos parlamento narė, „Golos“ partijos vadovės pavaduotoja Inna Sovsun tiesiogiai kreipėsi į Nyderlandus, Švediją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Suomiją bei JAV ir ragino priimti sprendimą dėl naikintuvų.

Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas interviu metu „Laisvosios Europos radijui“ sakė, jog viliasi, kad Kinija nebus Rusijos sąjungininkė.

„Žinoma, rusai labai tikisi, kad Kinija bus didžioji Kinija, kad Kinija padės Rusijai.Mes nesuprantame, kodėl Kinija turėtų padėti Rusijai, kam toks dalykas reikalingas“, – sakė jis.

Anot O.Danilovo, Kinija yra atskira ir didi šalis, turinti savo individualų kelią į progresą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Dar kartą pabrėžiu, kad mes manome, jog Kinija nebus Rusijos sąjungininkė. Šalys, kurios prisijungia prie Rusijos, yra civilių gyventojų žudymo bendrininkės. Per šį karštąjį karo etapą, nuo vasario 24 d., V.Putinas nužudė 500 mūsų vaikų.“

Anksčiau tarybos sekretorius įspėjo, kad, jei kas nors nori būti šio proceso bendrininku, turėtų nepamiršti, kad anksčiau ar vėliau už visa tai teks prisiimti atsakomybę.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra RIA pranešė, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įteikė valstybinius apdovanojimus lėktuvų Su-27 pilotams, dalyvavusiems incidente  virš Juodosios jūros, kurio metu buvo numuštas JAV dronas. 

Teigiama, kad apdovanojimai skiriami už tai, kad pilotai „užkirto kelią amerikiečių bepiločio lėktuvo „MQ-9 Reaper“ specialiosios operacijos zonos ribų pažeidimui“.

„AP“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įteikė valstybinius apdovanojimus Su-27 pilotams, neleidusiems amerikiečių dronui MQ-9 pažeisti [Rusijos] laikinosios oro erdvės“, – pranešė ministerija.

Maskva teigė, kad, vykdydama karinę intervenciją Ukrainoje, oro erdvės apribojimus virš Juodosios jūros nustatė laikydamasi tarptautinių normų.

Penktadienį Maskva pakartojo, kad pilotai „nenaudojo savo turimų ginklų, nesusidūrė su bepiločiu orlaiviu ir saugiai grįžo į savo pagrindinį aerodromą“.

Maskva taip pat pakartojo, kad dronas sudužo „dėl staigaus manevravimo apie 9 val. 30 min. Maskvos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku“.

JAV naudoja MQ-9 stebėjimui ir smūgių vykdymui ir jau seniai vykdo skrydžius virš Juodosios jūros, stebėdamos Rusijos karines jūrų pajėgas.

Po šio incidento Vašingtonas pareiškė, kad „toliau skraidys ir veiks ten, kur leidžia tarptautinė teisė“.

Penktadienį ryte Donecko srityje esančiam Adijivkos miestui smogė Rusijos pajėgos, o ketvirtadienį – apšaudė ir kitas vietoves. 

Informacija apie naujausių rusų išpuolių nuostolius susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale pasidalino Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.

„Donecko kryptimi buvo apgadintas kolonijos pastatas Kurakovskos bendruomenėje. Apšaudyta Marijinka, Krasnohorivka, Kamjanka, Severnė ir Vodianė. Ryte oro antskrydis surengtas Adijivkoje, jo metu aukų nebuvo“, – rašė regiono vadas.

Jis pažymėjo, kad Horlivkos sektoriuje iš „Uragano“ kasetiniais šaudmenimis dviem bangomis buvo apšaudyta Konstantinovka – sužeisti šeši žmonės, apgadinta mažiausiai 19 namų, mokykla ir įmonė.

Be to, Toretske vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas, o Bachmute pranešta apie vieną sužeistą žmogų ir penkis apgadintus daugiaaukščius pastatus.

Ukrainos prezidentūros kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas tviteryje taip pat pranešė apie Rusijos smūgius Adijivkos vietovei. 

Pasak jo, Rusijos pajėgos miestui smogė keturis kartus, tačiau šį kartą aukų pavyko išvengti. 

Pirmadienį planuojama Kinijos lyderio Xi Jinpingo kelionė į Rusiją organizuojama tuo metu, kai Pekinas bando prisistatyti kaip neutralus taikos tarpininkas Ukrainos kare ir stengiasi rasti pusiausvyrą tarp savo „neribotų“ santykių su Maskva ir pašlijusių ryšių su Vakarais, pranešė CNN.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas penktadienį pakartojo Pekino dažnai išsakomą poziciją, kad Kinijos ir Rusijos santykiai grindžiami „nesusipriešinimo, nekonfrontacijos ir nesitaikstymo su trečiosiomis šalimis“ principais.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas

Wangas Wenbino teigimu, Xi Jinpingas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars dvišalius santykius ir „svarbiausius tarptautinius bei regioninius klausimus“, kartu parengs naują abiejų šalių santykių planą ir gilins bendradarbiavimą įvairiose srityse.

Praėjusį mėnesį Kinijos užsienio reikalų ministerija paskelbė poziciją dėl karo Ukrainoje, kurioje paragino atnaujinti taikos derybas, nutraukti vienašališkas sankcijas ir pabrėžė, kad Pekinas nepritaria branduolinių ginklų naudojimui – šią poziciją Xi Jinpingas jau pernai perdavė Vakarų lyderiams.

Tačiau Pekino pretenzijas į neutralumą labai sumenkino jo atsisakymas pripažinti konflikto pobūdį – jis iki šiol vengė jį vadinti „invazija“ – ir nuolatinė diplomatinė bei ekonominė parama Maskvai.

CNN atkreipė dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai penktadienį, atrodo, nusitaikė į Kinijos kritikus iš Vakarų, konkrečiai neįvardydamas nė vienos šalies.

Jis teigė, kad Rusijos ir Kinijos partnerystė bus „naudinga ir abiem tautoms, ir pasauliui“, o tai „visiškai skiriasi nuo tam tikrų šalių, kurios laikosi Šaltojo karo laikų mentaliteto, puola viena kitą, įsitraukia į mažus ratelius ir konfrontacijas, hegemonizuoja ir tyčiojasi iš kitų, požiūrio“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukraina gali derėtis dėl stojimo į Europos Sąjungą karo metu, tačiau, tikėtina, kad faktiškai prie bloko šalis prisijungs jau pasibaigus aktyviems karo veiksmams, pranešė naujienų agentūra „RBC-Ukraine“.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas interviu metu teigė, kad karas nebus kliūtis, nes, jo nuomone, aktyvūs karo veiksmai greičiausiai baigsis iki Ukrainos įstojimo į ES.

„Karas mums tikrai netrukdys. Tačiau karą turime baigti iki to laiko, kai oficialiai įstosime. Tai reiškia, kad galime pradėti derybas, tam nėra jokių apribojimų, tačiau dabar ES sutariama, kad turėtume prisijungti pasibaigus karui.

123RF.com nuotr./Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos

Tai gana logiška, nes stojimo procesas yra ilgas, o karas iki to laiko turėtų būti pasibaigęs“, – sakė Ukrainos diplomatas.

Agentūra atkreipė dėmesį, kad panaši situacija buvo ir Kipre: šalis prisijungė prie bloko, nepaisant teritorinio konflikto su Turkija.

Tačiau, kaip pabrėžė P.Klimkinas, stojimo metu Kipro teritorijoje nebuvo aktyvių karo veiksmų.

„Taip, precedentų yra, tačiau, jei vyksta aktyvūs karo veiksmai, bus sunku pradėti stojimo sutarties ratifikavimą, tačiau nematau tame problemos, nes iki stojimo sutarties ratifikavimo aktyvūs karo veiksmai bus pasibaigę. Mes negalime to padaryti per labai trumpą laiką“, – pridūrė jis.

Primename, kad užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, jog Ukrainos narystė ES ir NATO neturėtų būti vertinama kaip labdara ar atlygis, nes tuo suinteresuota ir pati Europa.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Kyjive su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu aptarė, be kitų klausimų, Ukrainos kelią į Europos Sąjungą.

Po susitikimo V.Zelenskis pareiškė, kad jo šalis visuomet buvo Europa ir kad Rusijos bombos nepakeis objektyvios tikrovės, kurią gina ukrainiečiai.

„Šiandien Kyjive susitikau su Latvijos ministru pirmininku. Padėkojau už naują gynybos paketą mūsų valstybei, už principingą palaikymą visais lygiais – nuo ginklų iki politikos, nuo sankcijų Rusijai iki teisinių klausimų. Toliau dirbame dviem savo užsienio politikos kryptimis – europine ir euroatlantine“, – tradiciniame vakaro kreipimesi pažymėjo prezidentas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat sakė, kad su K.Kariniu aptarė Ukrainos perspektyvas šiems metams šaliai siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

„Ukraina visuomet buvo Europa. Ukraina visuomet bus Europa. Rusų bombos nepakeis objektyvios tikrovės. Tikrovės, kurią gina ukrainiečiai. Dėkoju visiems, kas šiandien kovoja prie Marjinkos, prie Bachmuto, prie Avdijivkos, Luhansko srityje, pietinėse fronto atkarpose. Ačiū visiems, kas pratina Rusiją prie to, kad už blogį neišvengiamai tenka atsakyti“, – kalbėjo prezidentas.

Ketvirtadienį buvo paskelbta, kad Latvija papildomai skirs Ukrainai karinės pagalbos už 70 mln. eurų. Bendrai Latvija jau yra suteikusi Kyjivui pagalbos už daugiau kaip 300 mln. eurų.

Latvija taip pat yra tarp šalių, remiančių Ukrainos narystę NATO. Latvių prezidentas Egilas Levitas pareiškė, kad Ukrainos narystė Aljanse būtų papildomas pliusas šiai organizacijai.

Pastarosiomis dienomis Rusijos ir „Wagner“ grupės pajėgos įsitvirtino į vakarus nuo Bachmutkos upės, ginčijamo Donbaso miesto Bachmuto centre, kasdienėje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Tačiau britų žvalgyba atkreipė dėmesį, kad, bendrai vertinant Rusijos veiksmus visoje fronto linijoje – šiuo metu puolamieji veiksmai yra susilpnėję taip, kaip paskutinį kartą buvo užfiksuota sausio mėn.

Tikėtina, kad Rusijos pajėgos laikinai taip išsėmė rezervus ir išeikvojo dislokuotų formuočių kovinę galią, kad net vietinės reikšmės puolamieji veiksmai šiuo metu nėra tvarūs.

„Rusijos vadovai tikriausiai sieks atkurti pajėgų puolamąjį potencialą, kai bus papildytos personalo ir šaudmenų atsargos. O iki tol, greičiausiai, bus priversti rinktis tarp puolamųjų operacijų vykdymo ir patikimos visos fronto linijos gynybos“, – pastebėjo Gynybos ministerija.

Kinijos bendrovės Rusijai patiekė tūkstantį šturmo šautuvų, kurie gali būti naudojami kare, taip pat kitos įrangos, įskaitant bepiločių orlaivių dalis ir neperšaunamas liemenes. Apie tai pranešė „Politico“, remdamasis muitinės duomenų kaupiklio „ImportGenius“ informacija.

Siuntos buvo siunčiamos nuo 2022 m. birželio iki gruodžio mėn. Viena didžiausių Kinijos valstybinių gynybos rangovių „China North Industries Group Corporation Limited“ 2022 m. birželio mėnesį siuntė šautuvus su Rusijos valdžios institucijomis susijusiai bendrovei „Techkrim“.

Kadras iš vaizdo įrašo/Pasiduodantys rusų kariai

Pasak „Politico“, šautuvai CQ-A, sukurti pagal JAV M16 modelį, tačiau dokumentuose įvardyti kaip „civiliniai medžiokliniai šautuvai“. Kinijoje juos naudoja policija, taip pat kariuomenė nuo Filipinų iki Pietų Sudano ir Paragvajaus.

Be to, Rusijos bendrovės iš Kinijos bendrovių per Turkiją gavo 12 siuntų dronų dalių ir šarvuotų liemenių. Kita Kinijos bendrovė lapkričio ir gruodžio mėnesiais siuntė dronų dalis į Rusiją per Jungtinius Arabų Emyratus.

Fronte nepastebėta, kad Rusijos pusė naudotų kiniškus šautuvus, tačiau virš Ukrainos buvo numuštas dronas „Mugin-5“. Bendrovė „Mugin Limited“ patvirtino, kad tai buvo jų gamybos dronas, ir pavadino šį incidentą „labai apgailėtinu“. „Mes nepritariame tokiam naudojimui. Darome viską, ką galime, kad tai sustabdytume“, – CNN sakė bendrovės atstovas spaudai.

„ImportGenius“ duomenimis, praėjusį gruodį Rusija importavo šarvuotų liemenių už maždaug 10 mln. dolerių. Neperšaunamas liemenes pagamino Turkijos bendrovė „Ariteks“, dauguma jų importuota iš Turkijos, o dalis – iš JAE. Rusija taip pat pirko neperšaunamų liemenių iš Kinijos bendrovės „Xinxing Guangzhou Import & Export Co“. Be to, gynybos bendrovė „Rosoboronexport“ nuo 2022 m. importuoja mikroschemas, termovizorius iš įvairių šalių – nuo Kinijos iki Serbijos ir Mianmaro.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai nukovė 760 rusų karių, nurodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Skelbiama, kad nuo karo pradžios nukauta 163 320 rusų karių.

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos neįmanoma patikrinti.

Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas, kuriame valstybinio Baltarusijos televizijos kanalo vedėja Marija Petraško tariamai dekonstruoja susitarimą dėl grūdų eksporto koridoriaus.

Propagandininkė tvirtina, esą Ukrainoje nėra tiek grūdų, todėl vietoje jų į užsienį neva gabenami ginklai, skirti parduoti juodojoje rinkoje.

Tai nėra tiesa.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Belgijos gynybos ministerija ketina perduoti 240 karinių sunkvežimių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pranešė „De Standaard“.

Pirmoji „Volvo“ sunkvežimių partija Ukrainai bus pristatyta kitą savaitę.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai atrėmė daugiau kaip 70 priešo atakų 5 kryptimis ir smogė į 12 rusų koncentracijos rajonų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priešas daugiausia pastangų sutelkia Limano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis. Per pastarąją parą priešas surengė daugiau kaip 70 atakų šiose kryptyse“, – nurodoma pranešime.

„Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas prakalbo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo vadovaujamą sąmokslą pakenkti „Wagner Group“ ir ją „neutralizuoti“. Tačiau tai gali būti tik J.Prigožino plano dalis, teigiama Karo studijų instituto (ISW) paskelbtoje karo Ukrianoje ataskaitoje.

„J.Prigožino spaudos tarnyba kovo 16 d. paskelbė Rusijos leidinio „Nezavisimaja gazeta“ prašymą pakomentuoti informaciją. Buvo klausiama, ar J.Prigožinas žino apie tariamas V.Putino ir N.Patruševo diskusijas dėl „Wagner Group“ ateities.

Komentare spaudai teigiama, kad informacija apie šias diskusijas neseniai pasklido Rusijos ir Ukrainos „Telegram“ kanalais, ir tvirtinama, kad N.Patruševas teigė V.Putinui, jog po „pusantro-dviejų mėnesių iš „Wagner“ „nieko neliks“. Toliau nurodoma, kad N.Patruševas pasiūlė, jog sunaikinus „Wagner“ Ukrainoje, J.Prigožinas bandys „išgalvota dingstimi suvienyti buvusius ir likusius aktyvius „Wagner“ kovotojus“, juos apginkluoti ir „pasiųsti į Rusijos teritoriją, kad užgrobtų valdžią su Ukraina besiribojančiuose regionuose su galimybe žengti į šalies gilumą“.

Pranešime daroma išvada, kad N.Patruševas jau nurodė stebėti ir kontroliuoti buvusių „Wagner“ kovotojų judėjimą, o V.Putinas esą pritarė šiam žingsniui ir padėkojo N.Patruševui už pastangas „neutralizuoti „Wagner“ apskritai ir J.Prigožiną konkrečiai“.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

J.Prigožinas, atsakydamas į nurodytą žiniasklaidos komentarą, paskelbė garso įrašą, kuriame teigia, kad nieko negirdėjo apie šias tariamas derybas ir nepastebėjo spekuliacijų „Telegram“, pažymėdamas, kad Rusijos specialiosios tarnybos turi stengtis neutralizuoti grėsmes Rusijai nepriklausomai nuo to, iš kur jos kyla“, – aiškina analitikai.

„ISW nepastebėjo jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad šios diskusijos įvyko, taip pat ISW neužfiksavo jokių spekuliacijų apie jas Rusijos informacinėje erdvėje.

Laikraštis „Nezivisimaja gazeta“ nepaskelbė komentaro spaudai savo internetinėje svetainėje, o įrašų apie komentarą nematyti niekur kitur, išskyrus nuorodas į J.Prigožino spaudos tarnybos pranešimą. Išorinio patvirtinimo šiuo klausimu nebuvimas leidžia manyti, kad J.Prigožinas sufabrikavo tariamą sąmokslą, siekdamas tęsti kelias informacines operacijas „Wagner“ ir savo reputacijos labui.

Šiame susirašinėjime aiškiai įvardijamas N.Patruševas ir galbūt Rusijos saugumo taryba kaip „Wagner“ grupės priešai.

Atrodo, kad J.Prigožinas kruopščiai kuria sąlygas apkaltinti N.Patruševą dėl „Wagner“ nesėkmių ir galimų susidorojimų su grupe, taip pat pateikia išgalvotą scenarijų, pagal kurį „Wagner“ kelia tiesioginę grėsmę Rusijai šalies viduje. Atrodo, kad šios pastangos yra tolesnė J.Prigožino kampanijos prieš Rusijos karinę struktūrą evoliucija, o N.Patruševas gali tapti kitu J.Prigožino taikiniu po jo informacinių kampanijų prieš Rusijos gynybos ministeriją ir Generalinį štabą“, – sako ISW analitikai

Kiti ataskaitos akcentai:

• „Wagner Group“ vadovas Jevgenijus Prigožinas teigė sulaukęs klausimo iš žiniasklaidos, kuriame atskleidžiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo vadovaujamas sąmokslas pakenkti „Wagner Group“ ir ją „neutralizuoti“.
• Vakarų naujienų agentūros patvirtino, kad Kinijos bendrovės pardavė karinės ir dvejopo naudojimo įrangos nenustatytiems Rusijos subjektams. Šie pardavimai, atrodo, nedidelio masto
• Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Lenkija perduos Ukrainai keturis naikintuvus MiG-29
• Rusijos sprendimas perkelti savo "taikos palaikymo pajėgų" elementus iš Kalnų Karabacho į Ukrainą mažina Rusijos įtaką Armėnijai
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando nuraminti Rusijos visuomenę, kad karas Ukrainoje neturės didelių ilgalaikių ekonominių pasekmių Greičiausiai tai yra Kremliaus pastangų paruošti rusus užsitęsusiam karui dalis
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Kupjansko ir palei Svatovės-Kreminos liniją
• Rusijos pajėgos toliau žengė į priekį Bachmute ir jo apylinkėse ir tęsė antžemines atakas palei Avdijivkos-Donecko miesto liniją ir Vakarų Donecko srityje.
• Rusijos informaciniai šaltiniai praneša, kad Ukrainos pajėgos vykdė vietinius puolimus Zaporižios srityje