Analitikai: rusai į „mėsos atakas“ prie Avdijivkos meta pėstininkus be jokios įrangos

Atakose prie Avdijivkos rusai pasitelkia „Storm-Z“ pėstininkų dalinius savo garsiosioms "mėsos atakoms". Manoma, kad per kelias dienas jų būriai praranda nuo 40 iki 70 proc. savo personalo, naujausioje ataskaitoje skelbia JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Rusijos kariai per pratybas
Rusijos kariai per pratybas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos ir toliau naudoja „Storm-Z“ pėstininkų šturmo padalinius, kuriuos daugiausia sudaro prasikaltę kariai ir nuteistieji.

Grupės „Taurija“ atstovas spaudai pulkininkas Oleksandras Štupunas spalio 30 d. pareiškė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi vykdyti „mėsos atakas“ (frontalias pėstininkų atakas – red. past.) netoli Avdijivkos ir rengia „Storm-Z“ padalinius būsimiems puolimams be įrangos ir ekipuotės.

Vienas rusų „karys“, kuris esą yra dislokuotas Avdijivkos kryptimi, teigė, kad „mėsos atakos“ yra toks ėjimas, kuomet rusų pėstininkai puola be artilerijos paramos.

Jis teigė, kad kai du rusų pulkai vienas šalia kito vykdo „mėsos atakas“, tarpas tarp abiejų pulkų atsakomybės zonų lieka neapsaugotas ir pažeidžiamas ukrainiečių kontratakų.

Kitas rusų „kariškis“ pasakojo, kad „Storm-Z“ šturmo daliniai Avdijivkos kryptimi ir pietiniame Bachmuto flange dažnai būna sunaikinami po kelių dienų aktyvių veiksmų ir netenka vidutiniškai 40-70 proc. savo personalo.

„Reuters“/„Scanpix“/"Storm-Z" kovotojai
„Reuters“/„Scanpix“/"Storm-Z" kovotojai

Jis kritikavo prastą Rusijos „Storm-Z“ karinių dalinių apmokymą ir karininkų nenorą atsižvelgti į „Storm-Z“ vadų pasiūlymus skiriant jiems kovines užduotis.

Rusijos „karinio korpuso“ teigimu, „Storm-Z“ daliniai dažnai į mūšį įvedami neatlikus žvalgybos ar neužmezgus kontakto su kaimyniniais daliniais ir paprastai bando evakuoti sužeistuosius be artilerijos priedangos, o tai lemia dar didesnius nuostolius.

Abu „kariai“ pažymėjo, kad rusų atakoms ir kontratakoms trūksta tinkamos artilerijos paramos.

Vienas iš jų teigė, kad šie veiksniai lemia tai, jog „Storm-Z“ padaliniai virsta „šiukšlėmis“, nepasiekdami reikšmingų rezultatų.

Karo tyrimų instituto analitikai jau ne kartą anksčiau skelbė apie dalinių „Storm-Z“ neefektyvumą.

Kas yra „Storm-Z“ daliniai?

Taip vadinami baudžiamieji būriai, kurių kiekvienas turi apie 100-150 karių ir yra įtrauktas į reguliariosios kariuomenės dalinius, paprastai siunčiami į labiausiai pažeidžiamas fronto vietas ir dažnai patiria itin didelių nuostolių.

Anksčiau nuteistieji kovodavo privačios samdinių grupuotės „Wagner“ gretose, kuriai vadovavo Jevgenijus Prigožinas, kaip teigiama, žuvęs lėktuvo katastrofoje Rusijoje. Dabar „Storm-Z“ būriams tiesiogiai vadovauja Rusijos gynybos ministerija.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Teigiama, kad minėti būriai jungia nuteistuosius, kurie savanoriškai kariauja mainais už malonės pažadą, su eiliniais kariais, kurie baudžiami už drausmės pažeidimus.

Nors ministerija niekada nepripažino sukūrusi „Storm-Z“ būrius, pirmieji pranešimai apie jų egzistavimą pasirodė balandžio mėnesį, kai Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Karo tyrimų instituto analitikai citavo, kaip teigiama, nutekintą Rusijos karinę ataskaitą apie būrių formavimą.

Pasak karą stebinčios nepriklausomos organizacijos „Conflict Intelligence Team“, būriai „Storm-Z“ yra naudingi Rusijos gynybos ministerijai, nes juos galima dislokuoti kaip pėstininkus, kurių negaila prarasti.

„Storm“ kovotojai tiesiog siunčiami į pavojingiausias fronto dalis – gynybai ir puolimui“, – naujienų agentūrai „Reuters“ anksčiau komentavo Rusijoje veikiančios grupės atstovai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai
„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

„Reuters“ teigimu, jai nepavyko nustatyti, kiek iš viso karių tarnauja šiuose būriuose, tačiau po interviu su šiuo klausimu susipažinusiais žmonėmis galima spėti, kad šiuo metu fronte dislokuota mažiausiai keli šimtai „Storm-Z“ kovotojų.

Netrūksta ir istorinių precedentų, kai kariniai nusikaltėliai buvo įjungiami į kovinius dalinius. 1942 m., kai Raudonoji armija traukėsi nuo nacių puolimo, sovietų lyderis Josifas Stalinas, remdamasis savo pasirašytu įsaku, nurodė iš panikuojančių ar palikusių savo postus karių sudaryti „baudžiamuosius batalionus“, kurie buvo dislokuoti pavojingiausiose fronto vietose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų