Po Maskvos grasinimų nutraukti grūdų susitarimą D.Kulebos atsakas: Rusija atnaujina bado žaidimus

TATENA vadovas Rafaelis Grossi teigia, kad siekiant nustatyti apsaugos zoną aplink Rusijos okupuotą Zaporižios AE daroma pažanga.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pasidalijo nuotraukomis iš susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D.Kuleba.

Vėliau ketvirtadienį M.Grossi žurnalistams Kyjive sakė, kad „darbas tęsiasi, ir manau, kad darome didelę pažangą“.

Tačiau jis pridūrė, kad „padėtis tebėra labai trapi, labai pavojinga“.

D.Kuleba tviteryje rašė, kad ketvirtadienį susitikęs su R.Grossi „pakartojo, kad Rusija turi pasitraukti iš Zaporižios AE, kad užtikrintų jos branduolinę saugą ir saugumą, nedelsdama nutraukti ukrainiečių personalo grobimą ir bauginimą“.

Strateginiai bombonešiai, galintys nešti branduolinius užtaisus, buvo perdislokuoti į Rusijos Olenijos oro bazę Kolos pusiasalyje, netoli Norvegijos sienos, skelbiama Norvegijos faktų tikrinimo svetainėje „Faktisk“, kuri remiasi „Planet Labs“ palydovinėmis nuotraukomis.

Spalio 7 d. nuotraukoje matyti, kad Olenijos bazėje dislokuoti septyni bombonešiai Tu-160 ir keturi bombonešiai Tu-95. Po dviejų dienų „Planet Labs“ pastebėjo vieną Tu-160 ant oro bazės kilimo ir tūpimo tako.

Tai ne pirmas įrodymas apie strateginių bombonešių buvimą aviacijos bazėje netoli sienos su Norvegija. Rugsėjo 30 d. apie tai rašė „The Jerusalem Post“. Tada Olenje buvo keturi Tu-160 ir trys Tu-95.

Paprastai šie orlaiviai dislokuojami Engelso aviacijos bazėje, esančioje už 720 km į pietryčius nuo Maskvos, rašome svetainėje.

„Faktisk“ kalbintas oro pajėgų ekspertas Larsas Pederis Hagas mano, kad tai – Kremliaus branduolinių grasinimų dalis. Panašios nuomonės laikosi ir profesorė Katarzyna Zysk. Be to, pasak jos, kad strateginiai bombonešiai Kolos pusiasalyje būdavo dislokuojami ir anksčiau, o jų skaičius veikiausiai neviršija to, ko galima tikėtis pratybų metu. 

Vakariniame kreipimesi prezidentas V.Zelenskis sukritikavo Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus (TRK) organizaciją pabrėždamas, kad pastaroji turi moralinių įsipareigojimų ir privalo apsilankyti Olenivkoje, kur Rusija laiko Ukrainos karo belaisvius.

Pasak prezidento, ketvirtadienį Ukrainos komanda, sprendžianti kalinių išlaisvinimo klausimą, surengė internetinį susitikimą su TRK bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

„Manau, kad Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas nėra privilegijuotas klubas, kuriame žmonės gauna atlyginimus ir mėgaujasi gyvenimu. Raudonasis Kryžius turi įsipareigojimų, visų pirma, moralinio pobūdžio. Raudonojo Kryžiaus įgaliojimai turi būti vykdomi“, – kalbėjo jis. 

V.Zelenskio kalba originalo kalba: 

V.Zelenskis pabrėžė, kad TRK atstovai turi apsilankyti Olenivkoje ir padėti Ukrainai susisiekti su ten laikomais belaisviais. Anot jo, organizacija galėtų vadovautis TATENA misijos principais.

„Tačiau tam reikia lyderystės. Mums reikia sąžiningumo. Turime suprasti, kas ir kodėl sukūrė tokią instituciją kaip Raudonasis Kryžius“, – sakė jis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas telefonu kalbėjosi su JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininku generolu Marku Milley. Jiedu aptarė vakar vykusį „Ramstein“ susitikimo rezultatus.

„Esu nuoširdžiai dėkingas šalims partnerėms už nuoseklią mūsų valstybės paramą ir karinę pagalbą, kurios dėka sėkmingai atremiame Rusijos agresiją, ir generolui Milley už jo vadovavimą šiuo svarbiu klausimu.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas

Dėl padėties fronte. Tai sudėtinga, bet kontroliuojama. Priešas turi artilerijos pranašumą, todėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ugnies pajėgumų didinimo klausimas išlieka aktualus. Ne mažiau svarbus ir integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemos sukūrimo klausimas“, – savo „Telegram“ kanale rašo V.Zalužnas.

Dėl Rusijos apšaudymų Mykolajive žuvo 11 metų amžiaus berniukas. Kaip pranešė Ukrainos žiniasklaida, vaikas buvo ištrauktas iš daugiabučio griuvėsių, kuriuose buvo įstrigęs 6 valandas. 

Išlaisvintas ir į ligoninę išgabentas berniukas mirė. 

Ketvirtadienį ryte Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip iš griuvėsių ištrauktas sužeistas vaikas apkabina jo laukusį tėvą. Prieš įkeliant jį į greitosios pagalbos automobilį vyras dar kartą apkabino ant neštuvų gulintį sūnų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras D.Kuleba sureagavo į Rusijos grasinimus nutraukti grūdų tiekimo susitarimą, jeigu JT neįvykdys Maskvos keliamų reikalavimų. 

„Metas apsaugoti Juodosios jūros grūdų koridorių. Raginu visas valstybes ir organizacijas aiškiai pasakyti Maskvai: šantažas turi liautis, o Rusijai neleidžiama kelti pavojaus milijonams žmonių. Ypač raginu valstybes, kurios priklauso nuo Ukrainos grūdų eksporto“, – tviteryje rašo jis. 

„Rusija daro būtent tai, apie ką įspėjome: atnaujina bado žaidimus ir kelia grėsmę Juodosios jūros grūdų iniciatyvai. Noriu, kad kiekviena Afrikos, Azijos, Artimųjų Rytų šeima žinotų: Ukraina nekelia jokių papildomų reikalavimų, mes norime, kad koridorius ir toliau veiktų“, – teigia D.Kuleba. 

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Genadijus Gatilovas interviu „Reuters“ pareiškė, kad jo šalis gali nutraukti susitarimą dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra, jeigu JT neįvykdys Maskvos iškeltų reikalavimų.

Išsamiau skaitykite: Rusija kelia reikalavimus JT, grasina nutraukti susitarimą dėl grūdų tiekimo

Maskva teigia, kad nuo rugsėjo pabaigos 402 Ukrainos Azovo pulko kovotojai išvežti į įvairius ikiteisminio sulaikymo centrus Volgogrado, Rostovo, Belgorodo ir Voronežo bei kitose Rusijos srityse.

15min atkreipia dėmesį, kad ši informacija nebuvo nepriklausomai patikrinta.

Anksčiau šį mėnesį laikinasis „Azov“ pulko vadas Nikita Nadtočis sakė, kad Rusijos nelaisvėje liko apie 2 500 Mariupolio gynėjų, tarp jų – apie 700 „Azov“ kovotojų.

Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje ir šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka rizikuos dar labiau nuteikti visuomenę prieš save, jei pamėgins liepti pajėgoms tai daryti, ketvirtadienį pareiškė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusijos kariuomenė dabar dalyvautų šiame kare, ypač dabar, kai visas pasaulis yra susivienijęs su ukrainiečiais“, – pareiškė ji žurnalistams Briuselyje.

Jos nuomone, A.Lukašenka „neduos šio įsakymo – ne“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

Pasak S.Cichanouskajos, kuri dabar gyvena Lietuvoje ir kurios vyrą Minsko režimas laiko už grotų, Baltarusijos žmonės ir kariai nėra nusiteikę prieš ukrainiečius.

„Manau, jog tie [kariuomenės] vadai A.Lukašenkai pasakė, kad jam davus tokį įsakymą Baltarusijos kariuomenė dezertyruos ir pereis į kitą pusę, kad jie slėpsis, bet nešaudys į ukrainiečius“, – pareiškė ji.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusų dirigentas Valerijus Gergijevas dėl nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą neteko narystės Karališkojoje Švedijos muzikos akademijoje, ketvirtadienį pranešė įstaiga.

„Atsižvelgdami į jo glaudžius ryšius su Rusijos vyriausybe, kuri šiandien puola Ukrainą, manome, jog jis elgiasi taip, kad mes negalime sau leisti nuo to neatsiriboti“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė akademijos vadovė Susanna Ryden.

„Tai nepriimtina ir tai nėra dalykas, su kuo galima sieti akademiją“, – pridūrė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas įteikia Darbo didvyrio apdovanojimą Valerijui Gergijevui.

Karališkosios Švedijos muzikos akademijos – prestižinės Skandinavijos įstaigos ir vienos iš dešimties karališkųjų Švedijos akademijų – užsienio nariu V.Gergijevas tapo 2011 metais.

Įvairios Europos koncertų salės jau yra paskelbusios šį rusų dirigentą persona non grata.

Ukraina praneša, kad Rusija atakavo Charkivą, kai kuriose miesto dalyse dingo elektra. 

Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas nurodė, kad pažeista infrastruktūra, aukų pavyko išvengti.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad Rusijai gresia „sunkios pasekmės“, jei ji panaudotų branduolinį ginklą.

Kaip rašo „Evropeiska Pravda“, spaudos konferencijoje kalbėjęs Aljanso vadovas pabrėžė, kad toks Rusijos žingsnis iš esmės pakeistų karo pobūdį, o sąjungininkų reakcija būtų labai rimta. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Jei Rusija panaudos branduolinius ginklus prieš Ukrainą, tai turės rimtų pasekmių. Rusija tai žino. Kai kurios NATO sąjungininkės tai įvairiais būdais perdavė Rusijai. Neatskleisime, kaip tiksliai reaguosime. Tačiau, žinoma, tai iš esmės pakeistų konflikto pobūdį. Tai reikštų, kad būtų peržengta labai svarbi raudona linija“, – sakė jis.

Spalio 12 d. „Reuters“ paskelbė anoniminį aukšto NATO pareigūno komentarą, kuriame teigiama, kad jeigu Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje, tai sukeltų fizinį Kyjivo sąjungininkų ir, tikėtina, NATO šalių atsaką. 

Ukrainos saugumo tarnyba aiškinasi, ar Antonovo (Hostomelio) oro uosto darbuotojai nebendradarbiavo su Rusija karo pradžioje sunaikinant didžiausią pasaulyje lėktuvą An-225.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lėktuvas „Antonov AN-225“

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Genadijus Gatilovas interviu „Reuters“ pareiškė, kad jo šalis gali nutraukti susitarimą dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra, jeigu JT neįvykdys Maskvos iškeltų reikalavimų.

G.Gatilovas interviu sakė, kad trečiadienį Maskva įteikė laišką JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui, kuriame išdėstė nusiskundimų sąrašą. JT pareigūnai sekmadienį turi atvykti į Maskvą aptarti susitarimo atnaujinimo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Paklaustas, ar Rusija gali nepritarti susitarimo dėl grūdų atnaujinimui jis atsakė: „Mes neprieštaraujame grūdų tiekimui, tačiau šis susitarimas turėtų būti lygiavertis, jį turėtų sąžiningai ir teisingai įgyvendinti visos šalys“.

G.Gatilovas atsisakė pateikti laiško kopiją.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Ispanija planuoja suteikti Ukrainai keturis oro gynybos sistemos „Hawk“ paleidimo įrenginius.

Kaip rašo „Evropeiska Pravda“, NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas tai pasakė po NATO gynybos ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje.

NATO ketina pristatyti Ukrainai kovos su dronais įrangą, ketvirtadienį po NATO gynybos ministrų susitikimų Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Sprendimas priimtas Ukrainai paprašius savo sąjungininkių tiekti jai daugiau oro gynybos sistemų ir amunicijos po to, kai Rusija suintensyvino kamikadzių dronų naudojimą per brutalų puolimą prieš šalį.

NATO sąjungininkai „tiekia pažangias sistemas, įskaitant artileriją, priešlėktuvinę gynybą ir šarvuočius“, – sakė J.Stoltenbergas. 

Jis padėkojo pagalbą tiekiančioms sąjungininkėms bei atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis pagalbos paketo sutarimu NATO šalys Ukrainai taip pat tiekia degalus, žieminius drabužius bei medicinos priemones.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Pagal šį paketą NATO netrukus pristatys Ukrainai kovos su dronais įrangą. Su šimtais dronų slopintuvų, kurie gali padėti padaryti neveiksmingus Rusijos ir Irano pagamintus dronus ir apsaugoti Ukrainos žmones bei svarbią infrastruktūrą“, – tęsė jis.

J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad ilgainiui NATO „padės Ukrainai pereiti nuo sovietinių laikų prie modernios NATO įrangos“.

Taip pat skaitykite ČIA.

Rusija ketvirtadienį paskelbė padėsianti gyventojams išvykti iš Maskvos okupuoto Ukrainos Chersono regiono, Kremliaus remiamai vietos valdžiai paprašius pagalbos po ukrainiečių kontrpuolimo.

„Vyriausybė priėmė sprendimą organizuoti pagalbą dėl srities gyventojų išvykimo į kitus šalies regionus“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas.

„Aprūpinsime visus nemokamu apgyvendinimu ir viskuo, kas būtina“, – sakė jis.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Anksčiau ketvirtadienį Chersono srities, kurią Maskva skelbia aneksavusi, Kremliaus primestos administracijos vadovas Vladimiras Salda paprašė Rusijos padėti evakuoti gyventojus. Tai rodytų, kad Kyjivo kontrpuolimas sėkmingai tęsiamas.

Kitą dieną po Kyjivo pranešimo apie penkias Chersono srityje atkovotas gyvenvietes prašydamas pagalbos, V.Salda sakė, kad sritis atakuojama raketomis ir kad jos padaro „rimtos žalos“. 

Pasak jo, gyventojai išvyktų į Krymą, kurį Maskva atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo 2014 metais, ir pietinius Rusijos regionus.

Ukraina galėtų išduoti karo nusikaltimais įtariamus Rusijos piliečius Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT), net jei Maskva ir nepripažįsta šio tribunolo jurisdikcijos, ketvirtadienį pareiškė TBT vyriausiasis prokuroras.

Kyjivo valdžia galėtų siųsti rusus į Hagoje įsikūrusį teismą, jei jų teismo procesai dėl teisinių priežasčių negalėtų vykti Ukrainoje, pažymėjo Karimas Khanas.

Invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną pradėjusi Rusija atsisakė prisijungti prie TBT, kai 2002 metais buvo įkurtas šis tribunolas, kuriam pavesta teisti asmenis už tokias nusikalstamas veikas, kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ar genocidas.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas

„Teisiškai, taip, tai nebūtų kliūtis mūsų jurisdikcijai“, – pareiškė K.Khanas per spaudos konferenciją Eurojusto – Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros – būstinėje.

„Žinoma, jei reikėtų... ir jei būtų priežasčių, kodėl tie teismo procesai negalėtų vykti Ukrainoje, ar tai būtų dėl kokių nors mūsų turimų ar neturimų papildomų teisinių nuostatų, esu tikras, kad Ukraina su mumis bendradarbiautų“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos oro pajėgos teigia trečiadienį numušusios keturias Rusijos sparnuotąsias raketas „Kalibr“.

Ukrainos Vakarų oro pajėgų vadavietė „Telegram“ pranešė, kad rusai toliau raketomis atakuoja civilius gyventojus ir svarbią infrastruktūrą.

Europos Parlamento narių ketvirtadienį paskelbtame kandidatų į garbingiausią Europos Sąjungos apdovanojimą „trumpajame sąraše“ yra ukrainiečių tauta ir vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as.

Sacharovo premijos už minties laisvę laureatas turi būti paskelbtas kitą trečiadienį.

Europos Parlamento Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetuose dirbančių europarlamentarų parengtame sąraše yra trys nominantai.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Mykolajivas

„Drąsūs Ukrainos žmonės, atstovaujami savo prezidento, išrinktų lyderių ir pilietinės visuomenės“, nominuoti už ištvermę kovojant su Rusijos invazija.

Sąraše yra ir 51 metų australas J.Assange'as, laikomas griežto režimo kalėjime Britanijoje ir ginčijantis JAV reikalavimą jį išduoti. Jungtinės Valstijos jį nori teisti už paslapčių apie karus Irake ir Afganistane atskleidimą.

Lvivo karinės administracijos vadovas Maksimas Kozyckis savo „Telegram“ kanale pranešė, kad per Rusijos ataką nukentėjo vienas regione esantis karinis objektas. 

Anot jo, tai jau antras smūgis šiam kariniam objektui. 

„Karinis turtas buvo sunaikintas, aukų nėra. Objektas yra Zolochivo rajone. 3 raketos, 2 pataikymai. Mūsų oro gynybos pajėgos numušė 1 raketą“, – rašo jis. 

Po mainų į Ukrainą grįžo keturiolika Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių, keturi teritorinės gynybos kariai, vienas Nacionalinės gvardijos karys ir vienas karinių jūrų pajėgų karys, pranešė prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

Anksčiau apie naują apsikeitimą karo belaisviais pranešė Rusijos gynybos ministerija. Dvidešimt žmonių taip pat grįžo į Rusiją.

Ketvirtadienį Belgorode įgriuvo dalis 16 aukštų daugiabučio namo stogo. Vietos gyventojai ir tinklaraščiai pranešė, kad į pastatą pataikė raketa arba raketos fragmentas.

Belgorodo meras Antonas Ivanovas sakė, kad „po oro gynybos sistemos darbų“ ant pastato nukrito „neatpažintas objektas“. Gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad oro gynybos sistema veikė dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vykdomų apšaudymų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgorodas

Per incidentą niekas nenukentėjo. Nukritus stogo nuolaužoms buvo apgadinti du automobiliai. Nukentėjusio namo gyventojai bus perkelti į viešbutį, sakė meras.

Gubernatorius V.Gladkovas taip pat nurodė, kad „nesprogusi sviedinio dalis“ pataikė į sporto aikštyną prie 32-ojo licėjaus (esančio už šešių kilometrų nuo apgadinto namo) ir kad ukrainiečių apšaudymas padarė žalos mokyklos teritorijai pasienio Krasnojės kaime.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas paneigė, kad už šį apšaudymą yra atsakingos Kyjivo pajėgos.

Rusija bandė apšaudyti antrą pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, „bet kažkas nepasisekė“, sakė jis.

Spalio 12 d. Sankt Peterburgo Primorsko rajono teismas 60 metų vietos gyventojai Irinai Cybanevai skyrė namų areštą dėl kaltinimų kapavietės išniekinimu skleidžiant politinę ar ideologinę neapykantą, praneša portalas „Meduza“. Byla buvo iškelta dėl jos palikto raštelio ant Rusijos prezidento Vladimiro Putino tėvų kapo. Didžiausia bausmė pagal šį straipsnį – penkeri metai laisvės atėmimo.

Spalio 6 d. Serafimovskojės kapinėse ant Vladimiro ir Marijos Putinų kapo I.Cybaneva paliko raštelį. Jame buvo rašoma: „Maniako tėvai, pasiimkite jį pas save, jis sukėlė tiek daug skausmo ir rūpesčių, visas pasaulis maldauja jo mirties. Mirtis Putinui, jūs užauginote išsigimėlį ir žudiką“.

Teisėjas skyrė I.Cybanevai namų areštą iki 2022 m. lapkričio 8 d., uždraudė jai naudotis internetu, telefonu ir paštu.

Apie tai taip pat skaitykite ČIA.

Po masinių Rusijos smūgių Ukrainoje, kurie buvo nukreipti prieš energetikos infrastruktūrą ir dėl kurių nutrūko elektros energijos ir karšto vandens tiekimas, Ukrainos elektros tinklas „stabilizavosi“, ketvirtadienį pranešė nacionalinė energetikos operatorė „Ukrenergo“.

„Šiuo metu neplanuojama įvesti planinių avarinių elektros energijos tiekimo nutraukimų... Tai tapo įmanoma visų pirma dėl to, kad „Ukrenergo“ ir „Oblenergo“ specialistai stabilizavo energijos tiekimą visuose Ukrainos regionuose“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė „Ukrenergo“ vadovas Volodymyras Kudryckis.

„Atlaikėme turbūt didžiausią raketų ataką prieš energetikos infrastruktūrą istorijoje“, – nurodė V.Kudryckis.

„Ar ateityje bus (tiekimo) apribojimų, priklauso nuo to, ar bus naujų apšaudymų ir naikinimų“, – sakė jis.

Pastarąją savaitę Rusija raketomis atakavo virtinę miestų, taip apgadindama energetikos objektus visoje šalyje. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, šios atakos buvo atsakas į sprogimą ant tilto, vedančio į aneksuotą Krymo pusiasalį.

Kyjivas, reaguodamas į raketų antskrydžių padarinius, ragino ukrainiečius apriboti savo elektros naudojimą, nes šalies kaimuose ir miestuose sutriko elektros energijos ir karšto vandens tiekimas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį per ketvirtą per tris mėnesius susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu gynė sparčiai augančius Ankaros prekybinius ryšius su Maskva.

„Nors Turkijos ir Rusijos žingsniai sukels nerimą tam tikroms grupėms, jie pradžiugins mažiau išsivysčiusias šalis“, – sakė R.T.Erdoganas, turėdamas omenyje sandorį, kuriam jis tarpininkavo, atvėrusį kelią Ukrainos grūdų gabenimui per Juodąją jūrą.

Tuo metu V.Putinas ketvirtadienį R.T.Erdoganui pareiškė, kad Maskva apsvarstytų galimybę Turkijoje sukurti „dujų centrą“, sutrikus Rusijos tiekimui į Europą dėl su Ukraina susijusių sankcijų ir nuotėkių pagrindiniuose dujotiekiuose.

„Turkija šiandien yra patikimiausias tiekimo maršrutas, net ir į Europą. Galėtume apsvarstyti galimybę Turkijoje įkurti dujų centrą, iš kurio būtų tiekiamos dujos į kitas šalis“, – sakė Rusijos vadovas R.T.Erdoganui per susitikimą Kazachstano sostinėje.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis Ministrų kabineto posėdyje ketvirtadienį sakė, kad kiekviena šeima turėtų pasirūpinti šiltais drabužiais, žvakėmis, baterijomis ir žibintuvėliais, jei nutrūktų elektros ir šilumos tiekimas.

Temperatūros režimas šildymo sezono metu Ukrainoje bus sumažintas iki +16 laipsnių. 

Jo teigimu, prasidėjus šildymo sezonui Ukraina taupiai vartos dujas ir anglis. Dėl tokių veiksmų minimali temperatūra ukrainiečių butuose sumažės iki +16 laipsnių, o vidutinė – iki +18 laipsnių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Denysas Šmyhalis

D.Šmyhalis temperatūros sumažėjimą buitinių vartotojų namuose pavadino priverstine priemone ir kiekvieno asmeniniu indėliu į pergalę prieš šalį agresorę.

„Šiuo metu visoje šalyje pasirengimas šildymo sezonui yra daugiau nei 90 proc. Taip pat buvo parengti specialūs gyventojų šildymo centrai ir parengti evakuacijos planai, jei nepavyktų greitai atkurti ypatingos svarbos infrastruktūros. Dujų, šildymo ar elektros energijos tarifai nedidinami. Subsidijos išlieka ir bus išmokėtos visos visoms šeimoms, kurioms jų šiandien tikrai reikia“, – tęsė Vyriausybės vadovas susitikimo metu.

D.Šmyhalis taip pat paragino ukrainiečius iš anksto pasiruošti vienam sudėtingiausių šildymo sezonų šalies istorijoje. 

„Rusijos teroristai bandys panaudoti šaltį kaip ginklą. Jų liguistoje vaizduotėje ukrainiečiai, valandų valandas sėdintys be šviesos, yra pergalė. Jie mano, kad tai privers mus kapituliuoti. Taip neatsitiks“, – pabrėžė premjeras.

Anksčiau Regioninės plėtros ministerija įspėjo ukrainiečius apie šildymo sezono pradžios atidėjimą. Šiuo metu tik 16 Ukrainos regionų yra pasirengę įjungti šildymą, o palankios oro sąlygos leidžia vietos valdžios institucijoms įjungti daugiabučių namų šildymą vėliau.

Ukrainos kariai pasiruošę galimai priešo atakai iš Baltarusijos, o prireikus Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali padidinti pajėgas prie šiaurinės sienos, sakė Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas.

„Šiuo metu esame pasiruošę puolimui iš Baltarusijos. Turime suprasti, kad Baltarusijoje besikaupiantys kariai padidins pasirengimo ir agresyvumo lygį. Atitinkamai karinė vadovybė padidins ir mūsų pajėgas bei priemones“, – pareiškė jis. 

S.Najevas pridūrė, kad šiuo metu padėtis prie šiaurinės Ukrainos sienos yra kontroliuojama.

„Jėgų ir priemonių santykis leidžia teigti, kad šiuo metu esame visiškai pasiruošę“, – sakė jis.

Ukrainoje žuvo penki mobilizuoti vyrai iš Čeliabinsko srities. Šią informaciją patvirtino Rusijos regiono gubernatoriaus Aleksejaus Tekslerio spaudos tarnyba, pranešė 74.RU.

Tai pirmas oficialus Rusijos valdžios institucijų pranešimas apie rezervistų žūtį.

Čeliabinsko vyriausybės spaudos tarnyba patikslino, kad žuvusius rezervistus mobilizavo Korkinsko karinis komisariatas. Valdžios institucijos pažadėjo suteikti pagalbą jų šeimoms.

BBC Rusijos tarnyba primena, kad nuo rugsėjo pabaigos pranešta apie daugiau kaip 10 atvejų, kai mobilizuoti rusai žuvo net nepasiekę karo zonos. Pirmieji pranešimai apie mobilizuotų vyrų mirtis fronte pasirodė šios savaitės pradžioje, tačiau valdžios institucijos jų nekomentavo.

Pirmadienį laikraštis „Večernyj Karpinsk“ (Sverdlovsko sritis) pranešė, kad netoli Chersono žuvo trys miesto gyventojai, kurie buvo mobilizuoti rugsėjo pabaigoje.

„It's my City“ rašė apie Jevgenijaus Biziajevo iš Krasnoturinsko, Sverdlovsko srities, mirtį – pranešama, kad vyras buvo mobilizuotas rugsėjo 28 d.

Žmogaus teisių aktyvistas Pavelas Čikovas trečiadienį vakare pranešė, kad Ukrainoje žuvo Andrejus Nikiforovas iš Sankt Peterburgo, pirmasis Rusijoje mobilizuotas teisininkas. Pasak jo, advokatas buvo mobilizuotas rugsėjo 25 d. ir žuvo netoli Lysyčansko (Luhansko sritis, šiuo metu kontroliuojama Rusijos kariuomenės).

Mobilizuotų rusų žūties aplinkybės nežinomos. Rugsėjo 29 d. Rusijos gynybos ministerija pažadėjo nesiųsti į fronto liniją neapmokytų karių.

Čekijos vyriausybė trečiadienį pareiškė uždrausianti Rusijos turistams, menininkams ir sportininkams, turintiems bet kurios ES narės išduotas vizas laisvam judėjimui Šengeno zonoje, atvykti į šalį.

„Tai visų pirma susiję su žmonėmis, kurie pasiekia Čekijos Respubliką atvykdami į Prahos oro uostą“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky ir pridūrė, kad apribojimai įsigalios nuo spalio 25 dienos.

J.Lipavsky teigė, kad Čekija seka Suomijos, Lenkijos ir Baltijos šalių, kurios jau anksčiau įvedė panašias priemones, pavyzdžiu.

Po Rusijos kariuomenės neseniai surengto civilinių taikinių bombardavimo Ukrainoje, „turime ieškoti sprendimų, kurie pasiųstų aiškų signalą žmonėms Rusijos Federacijoje“, pridūrė jis.

Čekija nustojo išduoti vizas rusams kitą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną, išskyrus humanitarinius atvejus.

Vyriausybė trečiadienį taip pat sutiko 2023–2025 metų laikotarpiu kasmet skirti 20 mln. JAV dolerių (21 mln. eurų) atstatymo darbams Ukrainoje po karo, pranešė ministerija.

Europos Sąjungai šiuo metu pirmininkaujanti šalis, kurioje gyvena 10,5 mln. žmonių, nuo vasario Ukrainai suteikė 168 mln. JAV dolerių (173 mln. eurų) karinę pagalbą.

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad rusų pajėgos vykdo agresyvų puolimą netoli pramoninio Bachmuto miesto rytinėje Donecko srityje, o Rusijos remiamos prorusiškų separatistų pajėgos paskelbė užėmusios kelis kaimus netoli Ukrainos kontroliuojamo ir daug savaičių rusų apšaudomo miesto.

„Grupė DNR ir LNR karių – su Rusijos ginkluotųjų pajėgų ugnies parama – išlaisvino Opytinę ir Ivanhradą“, – sakoma „Telegram“ paskelbtame separatistų valdžios pareiškime, kuriame pavartotos apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ santrumpos.

Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatas per televiziją sakė, kad rusai ir toliau žengia į priekį Bachmuto rajone, o aplink Svatovę Luhansko srityje bando sukurti galingą gynybos liniją.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

„Kai kuriuose daliniuose dėl žemos okupantų moralės puolamieji veiksmai buvo sustabdyti. Bet jie tęsia puolimo operacijas Bachmuto rajone, iš jų pusės vyksta labai žiaurios, agresyvios puolimo operacijos, bet mūsų kariai laikosi, stengiasi dėti visas pastangas, kad atremtų šiuos puolimo veiksmus“, – teigė jis.

S.Čerevatas sakė, kad rusai ir toliau apšaudo Ukrainos miestus – ketvirtadienį apšaudyta apie 40 gyvenviečių.

„Manau, kad tai jau kažkoks agonijos, bejėgiškumo gestas, nes mes vykdome tikslinius smūgius, taip pat ir šią parą – jų vadavietėms, ginklų sandėliams, logistikos maršrutams, mes tai darome gana sėkmingai“, – sakė jis.

Rusijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO gali atvesti pasaulį į trečiąjį pasaulinį karą.

„Kyjivas puikiai supranta, kad toks žingsnis reikš garantuotą eskalaciją iki trečiojo pasaulinio karo. Patys NATO supranta šio žingsnio savižudybę“, – sakė A.Venediktovas.

Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos narystę NATO pirmiausia remia Rytų Europos šalys, o ne senosios Aljanso narės.

„Rimtos valstybės, tarp jų ir pats Briuselis, nebuvo entuziastingos dėl šios iniciatyvos ir iškart paskelbė standartinį kontrargumentų rinkinį: bloko standartų nesilaikymas, teritorinių ginčų buvimas ir pan.“, – sakė jis.

Devynių Šiaurės Atlanto aljanso šalių iš Vidurio ir Rytų Europos prezidentai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė tvirtą paramą 2008 m. Bukarešte vykusio NATO viršūnių susitikimo sprendimui dėl būsimos Ukrainos narystės aljanse.

Tuo pat metu Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas atsisakė prisijungti prie pareiškimo ir priešinosi paspartintam Ukrainos stojimui į NATO.

Ukraina trečiadienį pranešė, kad atkovojo daugiau teritorijos pietuose, ir pasveikino Vakarų pažadą pristatyti Kyjivui priešlėktuvinės gynybos sistemas „taip greitai, kaip tik galėsime“ po kelias dienas trukusių intensyvių Rusijos raketų smūgių.

JAV vadovaujama maždaug 50 šalių grupė surengė derybas NATO būstinėje Briuselyje ir pažadėjo Kyjivui pristatyti naujas priešraketines sistemas.

Ukrainą krečia Rusijos išpuoliai, per kuriuos žuvo ir buvo sužeista daugybė žmonių, o daugybė kaimų ir miestų visoje šalyje liko be elektros ir karšto vandens.

„Sistemos bus suteiktos taip greitai, kaip tik galėsime jas fiziškai ten pristatyti“, – po susitikimo sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, nepateikdamas detalių.

Dar kartą parodydamos Vakarų solidarumą, Didžiojo septyneto (G-7) šalys pažadėjo „palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, o Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgijeva pažadėjo finansinę pagalbą, kad „kartu su jumis judėtume stiprios Ukrainos link“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris Rusijos raketų atakas pavadino teroro aktu ir spaudė Vakarus sukurti „oro skydą“, pasveikino pažadą tiekti priešraketines sistemas.

„Kuo įžūlesnis ir žiauresnis darosi Rusijos teroras, tuo akivaizdžiau pasauliui darosi, kad padėti Ukrainai apsaugoti dangų yra vienas svarbiausių humanitarinių uždavinių Europai šiandien“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi į tautą.

Tikėtina, kad rusai tikisi, jog kautynės išplis į Chersono miestą, nes įsakė evakuoti kai kuriuos civilius miesto gyventojus. Taip teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje.

Pažymima, kad spalio pradžioje Chersono sektoriuje pasitraukę maždaug 20 km į šiaurę, Rusijos kariai tikriausiai bando sustiprinti naują fronto liniją į vakarus nuo Mylove kaimo.

Dėl šios linijos vyksta įnirtingi mūšiai, ypač vakaruose, kur dėl Ukrainos puolimo Rusijos flango nebesaugo Inguleco upė.

Dauguma Rusijos karių šioje fronto linijoje – nepilnos sudėties oro pajėgų daliniai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

„Pastarosiomis dienomis Rusijos okupacinė valdžia tikriausiai davė įsakymą ruoštis kai kurių civilių gyventojų evakuacijai iš Chersono. Greičiausiai jie tikisi, kad karo veiksmai išplis į patį Chersono miestą“, – mano britų žvalgybos visuomenė.

Anksčiau britų žvalgyba kalbėjo apie Krymo tilto sunaikinimo pasekmes Rusijos Federacijai.

Be to, pastarojo meto Ukrainos pajėgų sėkmė pralaužiant Rusijos fronto liniją paskatino Didžiosios Britanijos vyriausybę tikėtis, kad plataus masto karas gali baigtis iki šių metų pabaigos.

Per praėjusią parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 420 rusų okupantų, 6 sraigtasparnius ir 6 tankus, nuo agresijos pradžios žuvusių rusų skaičius siekė 63 800 žmonių, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Kramatorsko ir Kryvyj Riho kryptimis.

Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki spalio 13 d. sudarė maždaug: 63 800 karių, 2511 tankų, 5167 šarvuotų kovos mašinų, 268 lėktuvų, 240 sraigtasparnių. 
 

Malonios žinios apie Ukrainos sėkmę ateina iš pietų. Kas nutiko ir ko tikėtis artimiausiu metu, Ukrainos žiniasklaidai pasakojo Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

Kaip jis pažymėjo projekto „FreeDom“ eteryje, per praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos padarė didelę pažangą ir išlaisvino 1170 kvadratinių kilometrų žemės, 29 gyvenvietes.

S.Chlanas atkreipė dėmesį į tai, kad spalio 11 dieną buvo oficialiai paskelbtos penkios išlaisvintos apgyvendintos vietovės pietuose – tai Novovasylivka, Novohrihorivka, Novokamjanka, Trochimivka, Červone.

„Iš tikrųjų apsupę priešą aplink dviejų upių (Dnipro ir Inguleco) vagą, šiandien uždarėme šį „katilą“ išlaisvindami šias penkias gyvenvietes. Ir šiandien fronto linija išsilygino. Okupantai dabar sutelkė savo jėgas į gynybą Berislave“, – sakė jis.

Rusija, atsigabenusi didžiulį kiekį inžinerinės technikos ir kariuomenės, bando statyti alternatyvias perėjas, tiltus per Kachovskajos hidroelektrinės užtvanką ir gabenti įrangą.

S.Chlanas pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vis dar užtikrintai žengia į priekį ir deokupuoja Chersono sritį.

„Kitas etapas – Kachovskajos hidroelektrinės užtvankos kontrolė, siekiant atkirsti šią transporto arteriją nuo galimybės tiekti bet kokius ginklus ir įrangą“, – apibendrino jis.

Donecko srityje priešo daliniai gauna aukščiausios vadovybės įsakymą laikinai sustabdyti puolimą, pagrindinė priežastis – itin žema mobilizuotųjų moralinė ir psichologinė būklė bei daugybė dezertyravimo faktų.

Apie tai savo Facebook puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Tam tikrose karo veiksmų srityse, ypač Donecko srityje, priešo daliniai pradėjo gauti aukščiausios vadovybės įsakymus laikinai sustabdyti puolamuosius veiksmus“, – sakoma pranešime.

Generalinis štabas pabrėžia, kad pagrindinė to priežastis – itin žema rekrūtų kovinė ir psichologinė būklė, daugybė dezertyravimo iš mobilizuotų ir kovinių įsakymų nevykdymo faktų.

Ketvirtadienį Jungtinė Karalystė pareiškė, kad tieks Ukrainai priešlėktuvinės gynybos raketų, skirtų apsiginti nuo Rusijos išpuolių, ir pirmą kartą suteiks raketų, galinčių numušti sparnuotąsias raketas.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vakarų sąjungininkai trečiadienį pažadėjo skubiai tiekti Ukrainai naujas oro gynybos priemones, kad sustiprintų apsaugą nuo Rusijos oro atakų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį po sprogimo ant tilto, vedančio į aneksuotą Krymo pusiasalį, Ukrainoje surengė antskrydį.

„Artimiausiomis savaitėmis AMRAAM raketos... bus pateiktos naudoti su JAV pažadėtomis oro gynybos sistemomis NASAMS“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.

„Raketos padės apsaugoti svarbią Ukrainos nacionalinę infrastruktūrą“, – sakoma pranešime.

JK teigė, kad ji taip pat atsiųs šimtus dronų Ukrainos žvalgybos tarnyboms remti, taip pat 18 haubicų artilerijos pabūklų, be 64 jau pristatytų.

„Šie ginklai padės Ukrainai apsaugoti savo dangų nuo atakų ir sustiprins bendrą priešraketinę gynybą kartu su JAV NASAMS“, – sakė JK gynybos ministras Benas Wallace'as.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino G-7 turtingųjų šalių klubą, įskaitant JK, padėti Kyjivui sukurti „oro skydą“.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas teigė, kad Vakarų šalių, remiančių Ukrainą, „svarbiausias prioritetas“ yra suteikti Kyjivui daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo „beatodairiškų“ Rusijos atakų.

Vakarų karinio aljanso gynybos ministrai ketvirtadienį susitinka Briuselyje.

Vašingtone vykusioje Pasaulio banko apvalaus stalo diskusijoje dėl finansinės paramos Ukrainai mobilizavimo anonsuota, jog Lietuva skirs papildomus 5 milijonus eurų į PB naujai kuriamą Ukrainos išlaisvinimo, atsigavimo, rekonstrukcijos ir reformų patikos fondą, kuris skirtas šalies atstatymo darbams artimiausiu laikotarpiu, praneša ministerija.

„Privalome tęsti finansinę paramą besiginančiai Ukrainai – tiek padengiant trumpojo laikotarpio poreikius, tiek ir galvojant apie šalies atstatymą po karo. Visa tai reikalauja didžiulių resursų, kuriuos telkia Ukrainą palaikančios šalys. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį vaidina ir tarptautinės finansinės institucijos, tokios kaip Pasaulio bankas. Siekiant, kad finansinė parama Ukrainą pasiektų kuo greičiau ir efektyviau, Lietuva skirs 5 milijonus eurų į naujai kuriamą Pasaulio banko instrumentą, kurio pagrindinis tikslas – prisidėti prie Ukrainos atstatymo tuose regionuose, kur kariniai veiksmai nebevyksta, jau artimiausiu laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad atstatymas dalyje šalies prasideda jau dabar, nelaukiant karinių veiksmų pabaigos kitose zonose“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „grįžti prie derybų stalo“ aptarti taikos sudarymą Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pridūrė, kad Kyjivui taip pat ateis laikas derėtis.

„Visų pirma V.Putinas turi nutraukti šį karą, gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir grįžti prie derybų stalo“, – sakė E.Macronas transliuotojui „France 2“, ir pridūrė, kad siekia išvengti „pasaulinio karo“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Paklaustas, ar rems Ukrainos mėginimus susigrąžinti Krymą, kurį Rusija tarptautiniu mastu nepripažįstamu žingsniu aneksavo 2014 metais, prezidentas diplomatiškai išsisuko, komentuodamas, kad „tam tikru momentu“ tiek Rusija, tiek Ukraina „turės grįžti prie derybų stalo“.

„Kyla klausimas, ar karo tikslai bus pasiekti tik karinėmis priemonėmis“, – sakė jis, nors sutiko, kad „ukrainiečių valia nuspręsti“, kokie tie tikslai turėtų būti.

Priminus, kad Ukraina nebenori derėtis su V.Putinu, Prancūzijos lyderis atsakė: „Sakau jums, kad kada nors... prireiks. Todėl visada atsisakau maksimalistinių pozicijų.“

E.Macronas taip pat pareiškė, kad Prancūzija tieks oro gynybos sistemas Ukrainai po anksčiau šią savaitę surengtų Rusijos oro smūgių bangos, kuriomis, pasak jo, buvo siekiama „palaužti Ukrainos pasipriešinimą“.

„Mes pristatysime... radarus, sistemas ir raketas, kad apsaugotume juos nuo šių atakų“, – sakė jis ir pridūrė, kad Prancūzija taip pat derasi dėl dar šešių savaeigių haubicų „Caesar“ siuntimo į Ukrainą.

Šalies vadovo teigimu, nuo savaitgalio karas įžengė į „precedento neturintį etapą“, nes „pirmą kartą visoje Ukrainoje žuvo civiliai, o elektros ir šildymo infrastruktūra buvo sunaikinta“.

Jis pripažino, kad Prancūzija nepajėgia pilnai patenkinti ukrainiečių poreikių: „Esu įpareigotas kažkiek amunicijos pasilikti rezerve, kad prireikus galėtume apsaugoti save ir savo rytinį (NATO) flangą“.

Papildomi „Caesar“ ginklai buvo pagaminti Danijai, tačiau vyksta derybos dėl jų nukreipimo į Ukrainą.

Naktį rusų kariai masiškai apšaudė Mykolajivą. Raketų ataka nuniokojo daugiabutį namą.

Apie tai pranešė Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.

„Viršutiniai du aukštai visiškai sugriauti, o likusieji yra po griuvėsiais. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai“, – rašė jis.

Rusijos okupantai smogė vienai iš Kyjivo regiono bendruomenių.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba.

„Buvo įvykdyta kamikadzių dronų ataka. Gelbėtojai jau dirba“, – rašė jis.

O.Kuleba taip pat paragino gyventojus likti slėptuvėse, neskelbti nuotraukų bei vaizdo įrašų internete.

Trečiadienį JT Generalinė Asamblėja (JTGA) didele balsų dauguma patvirtino rezoliuciją, kurioje nurodoma, kad Rusijos įvykdyta keturių Ukrainos teritorijų aneksija yra neteisėta ir negaliojanti.

Asamblėjos neeilinėje specialioje sesijoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield sakė, kad balsavimas „svarbus ne tik Ukrainos ir Europos ateičiai, bet ir patiems šios institucijos pagrindams“.

„Juk JT buvo sukurta remiantis idėja, kad niekada daugiau nebus leidžiama vienai šaliai jėga užimti kitos šalies teritorijos“, – pridūrė L.Thomas-Greenfield.

JAV įsikūrusio Karo studijų analitikai savo naujausioje ataskaitoje teigia, kad Rusijos pajėgos į okupuotas Ukrainos teritorijas galėjo įvežti su Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusu susijusį personalą, kad šis apmokytų Rusijos karius naudoti bepiločius orlaivius „Shahed-136“.

Pasak analitikų, Rusija deda daugiau pastangų melagingai pavaizduoti Ukrainą kaip teroristinę valstybę, siekdama nukreipti dėmesį nuo neseniai nuskambėjusių raginimų paskelbti Rusiją teroristine valstybe.

Rusijos šaltiniai teigė, kad Ukrainos kariai tęsė kontrpuolimo operacijas link Svatovės ir Kreminos. Rusai taip pat vykdė antžemines atakas Bachmuto ir Avdijivkos apylinkėse bei tikriausiai stiprina fronto liniją vakarinėje Zaporižios srityje, mano analitikai.

Tačiau, kaip pažymima ataskaitoje, Rusijos kariuomenė ir toliau susiduria su problemomis aprūpinant atskirus karius pagrindine asmenine karine įranga, o kariai toliau taiko prievartos priemones prieš Rusijos okupuotų teritorijų gyventojus.

Tuo metu Ukrainos pajėgos vykdo antžemines atakas šiaurės vakarų ir vakarų Chersono srityje.