V.Zelenskis pažadėjo tris dalykus rusų kariams, jei šie pasiduos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pažadėjo tris dalykus, kuriuos išpildys pasiduodantiems Rusijos kariams.

„Kiekvienam pasiduodančiam Rusijos kariui Ukraina garantuoja tris dalykus:

1. su jumis bus elgiamasi civilizuotai, laikantis visų konvencijų;

2. niekas nežinos jūsų pasidavimo aplinkybių, niekas Rusijoje nesužinos, kad pasidavėte savanoriškai;

3. jei bijote grįžti į Rusiją ir nenorite būti keičiamas pats, mes rasime būdą užtikrinti ir tai“, – sakė jis.

Europos Sąjunga svarsto galimybę dar kartą sugriežtinti finansines sankcijas Rusijos Federacijai.

Kaip praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais diplomatais, paskutinis stambus Rusijos valstybinis bankas gali būti atjungtas nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT,.

Šis bankas yra „Gazprombank“, per kurį atliekami mokėjimai už dujas.

Kinijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Jungtinėse Tautose paragino Rusiją ir Ukrainą neleisti savo karui „išplisti“ ir pasiūlė ieškoti diplomatinio sprendimo.

JT Generalinės Asamblėjos sesijoje kalbėjęs Wang Yi neišsakė tvirto palaikymo invazijai į Ukrainą, kurią vasarį pradėjo Pekino sąjungininke nominaliai laikoma Rusija.

„Raginame visas susijusias šalis neleisti šiai krizei išplisti ir apginti teisėtas besivystančių šalių teises bei interesus“, – pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas.

Jis paragino surengti „sąžiningas ir pragmatiškas“ taikos derybas, kuriose būtų siekiama išspręsti visas pasaulines problemas.

„Kinija palaiko visas pastangas, kuriomis siekiama taikiai išspręsti Ukrainos krizę. Neatidėliotinos skubos prioritetas yra sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl taikos“, – pareiškė Wang Yi.

„Esminis sprendimas būtų išspręsti pagrįstą susirūpinimą visoms šalims keliančius saugumo klausimus ir sukurti subalansuotą, veiksmingą bei tvarią saugumo architektūrą.“

JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Wang Yi buvo susitikęs su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba. Tai buvo jų pirmosios derybos nuo tada, kai Rusija vasario 24 dieną pradėjo invaziją į kaimyninę šalį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per anksčiau šį mėnesį įvykusį susitikimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.

Prieš karą V. Putinas buvo apsilankęs Pekine ir dvi šalys paskelbė glaudų aljansą.

Tačiau JAV pareigūnai atkreipia dėmesį, jog Maskva, jų vertinimais, iš Kinijos nesulaukia konkretaus palaikymo karui. Jie taip pat sako, kad Pekinas atmetė prašymus atsiųsti karinės įrangos, tad Rusijai teko jos prašyti iš Šiaurės Korėjos ir Irano.

Rusijoje per protestus prieš prezidento Vladimiro Putino šią savaitę paskelbtą dalinę mobilizaciją karui Ukrainoje šeštadienį sulaikyta daugiau kaip 700 žmonių, praneša protestus stebinti nevyriausybinė organizacija „OVD-Info“.

Jos duomenimis, per mitingus, vykusius 32 miestuose visoje šalyje, buvo sulaikyti mažiausiai 726 žmonės, beveik pusė jų – Maskvoje.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė įvairiose vietose Maskvos centre matęs gausias policijos pareigūnų pajėgas.

Dauguma protestuotojų ėjo pro šalį arba stovėjo – atskirai arba susibūrę į nedideles grupes, – kad pareigūnai jų nepastebėtų ir nesuimtų.

AFP žurnalistas papasakojo matęs, kaip policija sulaikė apie 20 žmonių.

„Mes nesame patrankų mėsa!“ – šaukė policijos pareigūnų išvedama moteris.

Sankt Peterburge – antrame pagal dydį Rusijos mieste – AFP žurnalistas matė policijos furgoną, kuriame buvo apie 30 sulaikytųjų.

Protestuotojai Sankt Peterburge taip pat stengėsi elgtis apdairiai, nes pareigūnai suimdavo kiekvieną, kas jiems atrodydavo įtartinas.

22 metų Ilja Frolovas laikė plakatą su užrašu „taika“.

„Noriu išreikšti savo nepritarimą tam, kas vyksta... Nenoriu eiti į karą už Putiną“, – pareiškė jis.

„Esu prieš karą ir prieš mobilizaciją. Bijau dėl jaunų žmonių“, – sakė 70 metų Natalja Dubova.

Per protestus, kurie vyko trečiadienį, kai Rusijos prezidentas paskelbė apie mobilizaciją, buvo sulaikyti mažiausiai 1 347 žmonės ir tie protestai buvo didžiausi Rusijoje nuo vasario, kai Maskvai paskelbus apie karinę intervenciją Ukrainoje prasidėjo demonstracijos.

AFP žurnalistai pasikalbėjo su kai kuriais tuomet sulaikytais vyrais, kurie papasakojo, kad policijoje jiems buvo įteikti šaukimo dokumentai.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tokia tvarka „neprieštarauja įstatymams“.

Rusijos valdžia stengiasi užgniaužti bet kokią kritiką dėl vadinamosios specialiosios karinės operacijos Ukrainoje ir nuo konflikto pradžios vasario mėnesį jau sulaikė tūkstančius protestuotojų.

Per šeštadienio protestą Sankt Peterburge policijos pareigūnai per garsiakalbius perspėjo protestuotojus, kad jie „pažeidžia COVID-19 taisykles“.

Tačiau penktadienį Maskvoje ir Sankt Peterburge buvo susibūrę šimtai žmonių, kurių niekas nevaikė ir nestabdė. Tiesa, jie susirinko išreikšti palaikymą „specialiajai karinei operacijai“ ir Rusijos kontroliuojamų okupuotų teritorijų aneksijai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastarosiomis savaitėmis aktyviau įsitraukė į tiesioginį strateginį karo prieš Ukrainą planavimą ir, be kita ko, atmetė generolų prašymus leisti atsitraukti iš Chersono, rašo JAV dienraštis „The New York Times“, remdamasis JAV administracijos atstovais.

Pasak leidinio, aukšto rango karininkai siūlė palikti miestą ir organizuotai atsitraukti už Dniepro upės, kad būtų galima išsaugoti karius ir karinę įrangą.

„Tačiau toks atsitraukimas būtų dar vienas žeminantis viešas pripažinimas, kad V.Putinas pralaimi šiame kare, o Ukrainai tai atneštų antrą didelę pergalę per vieną mėnesį“, – rašo dienraštis, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Rusijos pajėgos užgrobė invazijos pradžioje, ir tebėra vienintelis administracinis centras, kurį kontroliuoja Maskva. Jei ukrainiečių pajėgos jį atkovotų, tai, pasak leidinio, būtų didelis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio laimėjimas.

Pasak „The New York Times“ šaltinių, susipažinusių su slaptais žvalgybos duomenimis, V.Putino atsisakymas leisti pajėgoms pasitraukti iš Chersono „gerokai pakirto karių moralinę dvasią“, taip pat kilo nemaža įtampa karinėje vadovybėje.

JAV pareigūnų nuomone, V.Putino ir jo generolų nesutarimai dėl Chersono fronto linijos parodo padėties Ukrainos pietuose svarbą abiem kariaujančioms šalims. 

Anot jų, nors ukrainiečių pajėgos pastaruoju metu gerokai pasistūmėjo į priekį šiaurės-rytuose, teritorija aplink Chersoną „tebėra svarbus karo teatras“, turintis rimtų strateginių pasekmių ir Kyjivui, ir Maskvai, rašo leidinys.

Jei Rusijos pajėgoms dėl ukrainiečių kariuomenės kontrpuolimo teks dar atsitraukti, kils grėsmė Krymo tiltui, kuriam pastatyti V.Putinas įdėjo itin daug pastangų, rašo dienraštis.

Šeštadienį Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino 4 rusų lėktuvus, 5 bepiločius orlaivius ir sparnuotąją raketą.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos pietuose esančio Chersono gyventojai verčiami kelis kartus balsuoti „referendumuose“ dėl prisijungimo prie Rusijos, pranešė Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Agentūra citavo Chersono srities tarybos pirmininko pirmąjį pavaduotoją Jurijų Sobolevskį, kuris teigė, kad Rusijos pajėgos kelis kartus lankėsi kai kurių žmonių namuose, kad priverstų juos balsuoti.

Pasak jo, kai kuriais atvejais, jei namuose randamas tik vienas šeimos narys, jie verčiami balsuoti kelių giminaičių vardu.