Nuo karo pradžios Ukraina nukovė 1400 aukšto rango rusų kariškių

Iš gyvenviečių, išlaisvintų nuo rusų okupantų, evakuota 22 tūkst. ukrainiečių, sakė laikinai okupuotų teritorijų vicepremjerė ir reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk. Ji teigė, kad žmonės bijo išvykti, nes nesupranta, kur gyventi, ir neturi lėšų. 

„Padėjome evakuotis 22 tūkst. žmonių. Yra žmonių, kurie vyksta į deokupuotą teritoriją, ir yra žmonių, ypač moterų su vaikais, mažai judrių, pensinio amžiaus žmonių, kurie evakuojasi“, – sakė ministrė.

Pasak I.Vereščuk, pavyzdžiui, Charkivo srityje regioninė karinė administracija siūlo žmonėms evakuotis į Charkivą. Jiems žadama apgyvendinti visų pirma universitetų bendrabučiuose, kurie jau įrengti šiam tikslui.

Be to, bent trys regionai yra pasirengę priimti ukrainiečius, norinčius išvykti iš deokupuotų teritorijų.

„Pavyzdžiui, Ternopolio sritis pasirengusi priimti žmones iš evakuacinių traukinių, Lvivo ir Poltavos sritys pasirengusios priimti žmones ir išgyventi žiemą“, – pabrėžė I.Vereščuk.

Trečiadienio rytą Rusijos lėktuvai netoli Gyvatės salos paleido sparnuotąsias raketas, kurios praskrido virš grūdų koridoriaus maršrutų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien turime svarbų diplomatinį rezultatą mūsų valstybei ir pasauliui – grūdų eksporto iniciatyva bus tęsiama. Rusijos šantažas nuėjo perniek“, – sakė Ukrainos prezidentas vakariniame vaizdo kreipimesi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak jo, JT ir jos generalinis sekretorius, taip pat Turkijos prezidentas šioje situacijoje reagavo „principingai ir veiksmingai“.

„Dar kartą visi įsitikino, kad mūsų regione pasauliniam maisto saugumui yra tik viena grėsmė – Rusijos Federacija, niekas kitas. Visa ši situacija akimirksniu paveikė ir biržų rodiklius – šiek tiek sumažėjo kviečių ir kukurūzų kainos. Kiekvieną kartą, kai Rusijos šantažas tampa aktyvesnis, maistas brangsta. Ir kiekvieną kartą, kai pasaulis nepasiduoda šiam šantažui, žemės ūkio produktai tampa pigesni“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad jei nebūtų Rusijos puolimo prieš Ukrainą, nebūtų net menamos pasaulinės maisto krizės grėsmės.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos grūdus plukdantis laivas

V.Zelenskis priminė, kad šiandien su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, be kita ko, aptarė grūdų koridoriaus ir Juodosios jūros saugumą apskritai, Krymo platformos darbą, Ukrainos karo belaisvių ir politinių kalinių grąžinimą.

„Jie taip pat ilgai kalbėjo apie nuolatines Rusijos provokacijas, Irano dronus ir Rusijos kariuomenės raketų smūgius. Pavyzdžiui, šį rytą Rusijos lėktuvas paleido sparnuotąsias raketas netoli Gyvačių salos, ir jos iš tikrųjų praskrido virš grūdų koridoriaus maršrutų. Ir kiekvienas toks Rusijos paleidimas – o jų būna beveik kasdien – kelia tiesioginę grėsmę maisto produktų eksportui. Partnerių pareiga yra dirbti kartu, kad sumažintume Rusijos grėsmę“, – kalbėjo prezidentas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 43 žurnalistai tapo Rusijos okupantų aukomis.

Patikslintais Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra 8 žurnalistai, kurie vykdė profesines pareigas. Taip pat žuvo 13 civilių, kurie dirbo žiniasklaidoje.

Pažymima, kad gindami Ukrainą fronte žuvo 22 žurnalistai. Be to, tarp žuvusių žurnalistų buvo užsieniečių. 

Rusijai nepavyko pasiekti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pradėtų oficialų tyrimą dėl jos kaltinimų, esą JAV ir Ukraina Ukrainoje vykdo biologinio ginklo programas.

Šį kaltinimą Kremlius pareiškė kovo pradžioje, iškart po to, kai Rusijos pajėgos įžengė į Ukrainą.

Kremliaus atstovė spaudai Marija Zacharova tuomet kalbėdama žurnalistams sakė:

„Galime daryti išvadą, kad netoli mūsų sienų esančiose Ukrainos laboratorijose buvo kuriami biologinio ginklo komponentai.

Buvo įsakyta skubiai sunaikinti šias medžiagas, kad nebūtų atskleistos medžiagos ir programos, kurios ten buvo kuriamos“.

Ji sakė, kad tai buvo susiję su mirtinais patogenais, įskaitant marą ir juodligę.

Tačiau JAV pareigūnas atmetė šį teiginį kaip „absurdišką propagandą- ir apkaltino Rusiją ieškant preteksto karui atgaline data.

Ukraina iš Ispanijos gaus naują karinės pagalbos paketą, įskaitant oro gynybos sistemas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D.Kuleba tviteryje paskelbtame pareiškime teigė, kad jis patikino Ukrainoje apsilankiusį Ispanijos užsienio reikalų ministrą Jose Manuelį Albaresą, jog gavusi naują pagalbos paketą Ukraina „visada prisimins, kad Ispanija sunkiausiu metu buvo su mumis“.

Tai įvyko po to, kai JAV pareiškė, kad suteiks Ukrainai 275 mln. dolerių papildomos karinės pagalbos, įskaitant ginklus, amuniciją ir įrangą.

Lapkričio 1 dienos duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje buvo likviduoti 1 402 aukšto rango Rusijos kariškiai. 

Tarp žuvusių rusų karininkų buvo du generolai leitenantai ir aštuoni generolai majorai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos biuras, remdamasi OSINT tyrėjų duomenimis. Maždaug ketvirtadalis žuvusiųjų buvo vyresnieji karininkai. 

„Ukrainoje denacifikuoti 1402 Rusijos pareigūnai (tai maždaug 5,7 žmogaus per dieną). Vyresnieji pareigūnai sudaro 26 proc. visų pareigūnų“, – teigiama ataskaitoje. 

Pažymima, kad kare Ukrainoje taip pat žuvo 44 Rusijos pulkininkai, 98 pulkininkai leitenantai ir 193 majorai. Be to, buvo nukauti 279 kapitonai, 471 vyresnysis leitenantas, 235 leitenantai ir 72 kitų laipsnių karininkai.

Trečiadienio vakarą rusų okupantai vėl puolė Kryvyj Rihą.

Pasak karinės miesto administracijos vadovo Oleksandro Vilkulio, yra įrodymų, kad buvo įvykdytas bent vienas smūgis.

O.Vilkulis patikslino, kad Rusijamiestą atakavo Irano bepiločiais lėktuvais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Telegram“ kanale nurodoma, kad Kirovohrado srityje taip pat buvo užfiksuoti rusų bepiločiai kamikadzės.

Trečiadienio vakarą, Rusijos pajėgos vėl smogė Zaporožiai.

Kaip „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas, buvo užpultas regioninio centro priemiestis. 

Piliečiai buvo raginami likti slėptuvėse ir laikytis saugumo taisyklių.

Pasak Zaporižios miesto tarybos sekretoriaus Anatolijaus Kurtevo, visi rusų bepiločiai kamikadzės „Shahed-136“, šiąnakt skridę Zaporižios link, buvo sunaikinti.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu savo kolegai Turkijoje pranešė, jog Maskva sutiko grįžti prie Juodosios jūros grūdų susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir JT.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad S.Šoigu paskambino Turkijos atstovui Hulusi Akarui ir informavo jį, kad nuo šiandien susitarimas dėl grūdų koridoriaus „bus tęsiamas taip pat, kaip ir anksčiau“.

Prieš tris mėnesius pasiektas susitarimas dėl grūdų koridoriaus palengvino pasaulinę maisto krizę, nes panaikino faktinę Rusijos blokadą Ukrainai, vienai didžiausių pasaulyje grūdų tiekėjų.

Tačiau perspektyva, kad šią savaitę jis gali žlugti, atgaivino pasaulinio bado baimę ir padidino kainas. 

Po Rusijos sprendimo grįžti prie Juodosios jūros susitarimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Turkijos vadovui už „aktyvų dalyvavimą“ išsaugant susitarimą.

Ukrainos sostinės valdžia pradėjo avarinius elektros energijos gamybos sistemos išjungimus po to, kai smarkiai išaugo vartojimas, trečiadienį pranešė Kyjivo regiono administracija.

Administracijos pareiškime teigiama, kad šis žingsnis buvo būtinas, siekiant „išvengti didelių avarijų su energetikos įrenginiais“.

Praėjusią savaitę nesiliaujančios Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą paskatino Ukrainos valdžios institucijas paskelbti apie didėjančius elektros energijos tiekimo sutrikimus didžiuosiuose šalies miestuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad miesto elektros tinklas veikia „avariniu režimu“, ir pridūrė tikintis, kad „Ukrenergo“ – Ukrainos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius – ras būdų, kaip išspręsti trūkumo problemą „per dvi tris savaites“.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas teigė, kad šią savaitę prasidės kasdieniai vienos valandos elektros energijos tiekimo sutrikimai.

Pareigūnams visoje šalyje raginant žmones taupyti energiją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo spalio 10 d., kai Rusija pradėjo pirmąją tikslinių smūgių infrastruktūrai bangą, buvo sunaikinta 30 proc. Ukrainos elektrinių.

Ukrainos naujienų organizacija „Hromadske International“ pranešė, kad Sumų, Kyjivo, Černihivo, Charkivo, Donecko ir Chersono srityse policija aptiko 34 kankinimų kameras ir kalėjimus.

Visose vietovėse, kuriose aptiktos kankinimo kameros, kažkada buvo okupuotos Rusijos pajėgų.
 

Apie 7 000 Ukrainos gyventojų laikomi dingusiais be žinios. Karo sąlygomis neįmanoma nustatyti tikslaus žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičiaus, televizijai sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Anna Maliar. Anot jos, duomenys nuolatos tikslinami.

„Vadai, kurie turi pateikti visą informaciją apie nužudytus ir dingusius žmones, pirmiausia vykdo karines operacijas. Ir ši informacija, pirma, kartais perduodama pavėluotai, antra, kartais fiziškai neįmanoma tiksliai nustatyti tam tikrų skaičių. Todėl iš pradžių yra sąlyginės skaičiavimo metodikos, o paskui visi šie skaičiai tikslinami“, – aiškino A.Maliaras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukraina

Kartu ji atkreipė dėmesį į tai, kad, pasak dingusių žmonių reikalų komisaro Oleho Kotenkos, yra apie 7 000 žmonių, kurių likimas nežinomas.

Rusijos okupantai vykdo puolimą Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlivkos kryptimis.

„Priešas stengiasi išlaikyti laikinai užgrobtas teritorijas, sutelkia pastangas, kad sulaikytų gynybos pajėgų veiksmus tam tikromis kryptimis. Ji vykdo puolimą Bachmuto, Avdijivkos ir Novopavlovsko kryptimis“, – vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, štabo ataskaitoje teigiama, kad priešas apšaudo gynybos pajėgų dalinius palei sąlyčio liniją, tam tikromis kryptimis stiprina įtvirtinimus ir vykdo oro žvalgybą.

Rusijos okupacinė valdžia Chersone praneša apie tariamai nutrauktą civilinį eismą per Dniepro upę.

Kaip savo „Telegram“ kanale pranešė Kremliaus statytiniai, sprendimas priimtas neva dėl „evakuacijos priemonių užbaigimo“, skelbia „Unian“.

Neteisėtas draudimas taikomas upių taksi, baržoms ir kitiems vandens laivams. Taip pat sustabdyta pontoninė perėja.

Tačiau tame pačiame pareiškime kolaborantai patvirtina, kad civiliai gyventojai toliau bus „evakuojami“.

Aiškindami draudimą okupantai rašo, kad dešinysis Chersono srities krantas bus aprūpintas maisto produktais ir būtiniausiomis prekėmis.

JAV planuoja 2023 m. viduryje perduoti Ukrainai „Vampire“ sistemas, kurios gali būti naudojamos kovai su dronais.

„Tikimės, kad sutartis bus patvirtinta per kelis ateinančius mėnesius. Dabar manome, kad sistema bus pristatyta 2023 m. viduryje“, – sakė JAV karinių oro pajėgų atstovas Patrickas Ryderis, praneša „Voice of America“.

Gamintojo „L3Harris“ nuotr./Sistema „Vampire“

Jis sakė, kad Ukrainos oro gynyba išlieka prioritetu, o JAV „kuo greičiau“ tieks atitinkamas sistemas.

„Vampire“ -tai lazeriu valdomas raketų paleidimo įrenginys, kurį galima greitai sumontuoti civilinio sunkvežimio bagažinėje.

Laikinai okupuotoje Kachovkoje, Chersono srityje, rusai prievarta iškeldina tris artimiausias gatves nuo Dniepro upės kranto.

„Iš Kachovkos pranešama štai kas: trys artimiausios gatvės nuo kranto yra priverstinai iškeldintos, o automobilis su garsiakalbiu kitoms gatvėms siunčia pranešimus apie „skubią evakuaciją“, – feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos pirmininko patarėjas Serhijus Chlanas.

Be to, pasak jo, okupantai įsitvirtina mieste, statydami gynybos punktus.

Aukšto rango Ukrainos pareigūnas teigė, kad Elonas Muskas patikino Ukrainą, jog ir toliau finansuos jos prieigą prie „Starlink“ – itin svarbaus palydovinio tinklo, kuriuo Kyjivui teikiami mūšio lauko ir humanitariniai ryšiai.

Elonas Muskas „man asmeniškai pasakė, kad jis ir toliau rems Ukrainą ir toliau teiks Ukrainai „Starlink“, – naujienų agentūrai "The Associated Press" sakė Ukrainos vicepremjeras Mychaila Fiodorovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Elonas Muskas

„Kol kas jokių problemų dėl „Starlink“ nėra“, – pridūrė jis.

Praėjusį mėnesį kilo abejonių, ar E.Muskas ir toliau pratęs „SpaceX Starlink“ sistemos veikimą Ukrainoje.

JAV valstybės departamentas paskelbė, kad pradėjo 47,6 mln. dolerių vertės išminavimo mokymo projektą, skirtą padėti Ukrainai.

Antradienį departamento pareiškime teigiama, kad JAV konsultavimo ir inžinerinių paslaugų įmonei buvo skirtas finansavimas, kad ji padėtų Ukrainos vyriausybei surasti ir pašalinti minas civilinėse teritorijose.

„Pagal projekto sąlygas „Tetra Tech“ stiprins Ukrainos vyriausybės gebėjimus rasti ir pašalinti minas, nesprogusius ir paliktus šaudmenis, savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir kitus sprogstamuosius pavojus civilinėse teritorijose“, – rašoma pranešime.

Priduriama, kad, Ukrainos vyriausybės skaičiavimais, 160 000 kvadratinių kilometrų jos žemės gali būti užteršta minomis ir kitais sprogmenimis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pagrasino vėl pasitraukti iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, jei Kyjivas pažeistų Maskvai suteiktas saugumo garantijas.

„Rusija pasilieka teisę pasitraukti iš šių susitarimų, jei bus pažeistos... garantijos“, – per televiziją sakė V.Putinas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Anksčiau trečiadienį Rusija patvirtino, kad atnaujina savo dalyvavimą susitarime dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.

„Rusija mano, kad gautų garantijų šiuo metu pakanka, ir atnaujina susitarimo įgyvendinimą“, – buvo sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai atakavo Rusijos pozicijas laikinai okupuotame Chersone.

Chersono srities karinės administracijos pirmininko patarėjas Serhijus Chlanas feisbuke teigė, kad buvo atakuotos „Spartako“ stadione dislokuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Jis patikslino, kad būtent iš šių priešlėktuvinės gynybos sistemų okupantai apšaudė Mykolajivą.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad pasauliui „svarbiausias prioritetas“ turėtų būti tai, kaip išvengti branduolinių galių susidūrimo, galinčio nulemti „katastrofiškas pasekmes“.

„Mes tvirtai įsitikinę, kad dabartinėje sunkioje ir neramioje situacijoje, kuri yra neatsakingų ir ciniškų veiksmų siekiant pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui pasekmė, svarbiausias prioritetas yra užkirsti kelią bet kokiam kariniam branduolinių galių susidūrimui“, – paskelbė Rusijos Užsienio reikalų ministerija.

Maskva taip pat paragino kitas branduolines valstybes „atsisakyti pavojingų bandymų kėsintis į gyvybiškai svarbius viena kitos interesus“.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos karinė įranga ir ginkluotė turėtų būti nuolat modernizuojama ir tobulinama, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per virtualų vadinamosios Koordinacinės tarybos, kuri neseniai buvo sudaryta siekiant patenkinti Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje poreikius, posėdį, rašo CNN.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

V.Putinas sakė pareigūnams, kad visos svarbiausios pramonės šakos turėtų dirbti kartu, kad paremtų kariuomenės poreikius, ir niekas neturėtų trukdyti „pasiekti norimų rezultatų“. 

Spalio 20 d. įsteigta Koordinavimo taryba, kuriai vadovauja Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, ir toliau rengs reguliarius posėdžius.

Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino „The New York Times“ straipsnį, kuriame užsimenama apie Kremliuje vykusias diskusijas dėl galimybės panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą, „sąmoningu pumpavimu“.

D.Peskovas, kurį cituoja propagandos leidinys RBC, išsisukinėjo dėl atskymo, ar Rusija svarsto tokią galimybę, sakydamas, kad ji neketina dalyvauti tokiose diskusijose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Konstatuojame, kad branduolinio ginklo tema sąmoningai pumpuojama tiek oficialiu, tiek žiniasklaidos lygmeniu. Neturime nė menkiausio ketinimo dalyvauti tame. Manome, kad tai labai neatsakinga“, – kalbėjo D.Peskovas.

Laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Rusijos generolai, atsižvelgdami į nesėkmes mūšio lauke, rimtai svarsto galimybę panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą.

Žurnalistai rašė, kad pats faktas, jog tokios diskusijos prasidėjo, sukėlė nerimą JAV prezidento Joe Bideno administracijai. 

Pažymėta, kad kariuomenė diskutavo apie branduolinių ginklų naudojimą be Vladimiro Putino. 

Rusija pareiškė, kad yra visiškai įsipareigojusi užkirsti kelią branduoliniam karui ir kad išvengti branduolinio susidūrimo yra jos svarbiausias prioritetas.

Šalies užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, praneša „Reuters“. Jame sakoma: „Visiškai patvirtiname savo įsipareigojimą laikytis sausio 3 d. penkių branduolinių valstybių vadovų bendro pareiškimo dėl branduolinio karo prevencijos ir ginklavimosi varžybų vengimo“.

Po to, kai nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, turinčios branduolinius arsenalus, metų pradžioje paskelbė bendrą įsipareigojimą, kuriame susitarė, kad „branduolinis karas negali būti laimėtas“.

Trečiadienį laikraštis „New York Times“ pranešė, kad aukšto rango Rusijos kariuomenės vadovai aptarė, kada ir kaip Maskva galėtų panaudoti taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, remdamasis keliais aukšto rango JAV pareigūnais.

Ukrainos pirmoji ponia antradienį ragino IT specialistus padėti jos šaliai, kuriant gyvybes gelbstinčias technologijas.

Olena Zelenska tūkstančiams investuotojų, verslininkų ir technologijų darbuotojų, susirinkusių į metinę technologijų konferenciją „Web Summit“ Portugalijoje, sakė, kad Rusija „pasitelkia technologijas terorui“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Olena Zelenska

Ji pademonstravo atvaizdų, parodančių dronų atakų padarinius Kyjive, ir paragino konferencijos dalyvius panaudoti savo įgūdžius pozityvioms permainoms.

Jos sutuoktinis, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, anksčiau šiais metais kaip holograma pasirodė keliuose technologijoms skirtuose renginiuose ir tiesiogiai kreipėsi į kompanijas prašydamas padėti atstatyti jo šalį su pažangia technologijų infrastruktūra.

O.Zelenska, kuri neseniai pasirodė keliuose renginiuose, o liepą kreipėsi į JAV Kongresą, sakė detalaus prašymo nepateiksianti ir vietoje to akcentavo technologijų vaidmenį per Rusijos invaziją į Ukrainą.

44 metų O.Zelenska, kuri pagal profesiją yra scenaristė, citavo tiriamosios žurnalistikos projekto „Bellingcat“ ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos IT darbuotojai aktyviai dalyvauja kare, ir ragino auditoriją rinktis priešingus dalykus.

„Tikiu, kad technologijos turėtų būti naudojamos siekiant kurti, gelbėti žmones ir jiems padėti, o ne juos naikinti“, – sakė ji.

Jos 15 minučių kalba buvo palydėta plojimais atsistojus.

„Web Summit“ organizatoriai anksčiau buvo įsivėlę į ginčą dėl kvietimų žmonėms iš žurnalistinės interneto svetainės „The Grayzone“, atspindinčios prorusiškas sąmokslo teorijas apie karą Ukrainoje.

Konferencija kvietimus atšaukė ir tuo išprovokavo didžiulį ginčą socialinėje žiniasklaidoje – vieni vartotojai tvirtino, kad tai žodžio laisvės pažeidimas, o kiti rėmė sprendimą.

Tris dienas truksiančioje Lisabonos konferencijoje turi dalyvauti apie 70 tūkst. žmonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susilpnėjo dėl, Vakarų nuomone, klaidingo sprendimo įsiveržti į Ukrainą, tačiau mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Rusijos viršūnėje įvyks kokių nors pokyčių, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė vienas Vakarų pareigūnas.

„Jį susilpnino ši tikrai katastrofiška klaida“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Matome, kaip Rusijos kariuomenė mūšio lauke yra pažeminta Ukrainos. Žmonės mato, kad jis padarė didelę klaidą“, – pridūrė jis.

JAV nepastebėjo jokių ženklų, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus kare Ukrainoje, skelbia „The Guardian“.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė neturįs komentarų dėl leidinio „New York Times“ straipsnio, kuriame teigiama, kad Rusijos kariuomenės vadai diskutavo apie branduolinių ginklų panaudojimą kare.

„Nuo pat pradžių aiškiai pasakėme, kad Rusijos komentarai apie galimą branduolinių ginklų panaudojimą kelia didelį susirūpinimą, ir mes juos vertiname rimtai.

Toliau stebime tai, nematome jokių požymių, kad Rusija ruošiasi tokiam panaudojimui“, – sakė jis.

Teisininkai Didžiojoje Britanijoje antradienį žengė pirmą žingsnį imdamiesi „pirmųjų pasaulyje“ teisinių veiksmų prieš Rusijos karinę samdinių bendrovę „Wagner“ dėl įtarimų, kad ji užsiėmė terorizmu Ukrainoje.

Siūlomais teisiniais veiksmais būtų siekiama milijardų dolerių (eurų) kompensacijų kovotojų samdinių aukoms.

„Wagner“, kuri Ukrainoje pasirodė 2014-aisiais, Vakarai įtaria nešvarių Kremliaus darbų vykdymu tokiose šalyse kaip Sirija ir Centrinė Afrikos Respublika. Rusija šiuos kaltinimus neigia.

Nuotr. iš „Wagner“ telegram kanalo/„Wagner“ samdinys

Teisės firmos „McCue Jury and Partners“ partneris Jasonas McCue sakė, kad „Wagner“ ir jos numanomas bosas Jevgenijus Prigožinas Ukrainoje „dalyvavo terorizmo kampanijoje“, apimančioje nužudymus, išžaginimus, taikymąsi į infrastruktūrą ir sprogmenų padėjimą aplink branduolinius objektus.

„Jų tikslas buvo skleisti siaubą ir chaosą Ukrainoje“, – antradienį sakė jis JK Bendruomenių Rūmų Užsienio reikalų komitetui.

Ukrainos pareigūnai yra sakę, kad „Wagner“ į frontą siunčia tūkstančius karių, užverbuotų Rusijos kalėjimuose, žadėdama jiems atlyginimą ir amnestiją.

Kaip rodo Vokietijos žvalgybos surinkti duomenys, „Wagner“ samdiniai galėjo dalyvauti vykdant žiaurius nusikaltimus Ukrainos Bučos mieste.

„Drąsios aukos“

J.McCue įstatymų leidėjams sakė, kad „Wagner“ turi būti sustabdyta ir kad reikia išnaudoti „visas galimybes“ siekiant apsaugoti „Wagner“ aukas kitose pasaulio vietose.

Kaip tik pradėti teisiniai veiksmai prieš „Wagner“ ir J.Prigožiną „drąsių aukų ukrainiečių vardu“, sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

J.McCue informavo, kad „Wagner“ ir J.Prigožinui oficialiu laišku pranešta apie pretenzijas. „Tai pirmas kartas pasaulyje, kai „Wagner“ ir į ją panašius [veikėjus] jų aukos traukia į teismą už terorizmą, naudotą kaip karo ginklas“, – parlamentarams sakė jis.

Pasak J.McCue, Aukštajam teismui Londone bus pateikti įrodymai, kad „Wagner“ užsiėmė terorizmu prieš Ukrainos žmones“ ir kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino „karo mašina dalyvavo neteisėtame sąmoksle panaudoti terorizmą ir taip palengvinti neteisėtą invaziją į Ukrainą“.

Bylą kelia viena ukrainiečių grupė JK, taip pat „simboliškai atstovaujanti“ visiems dėl karo netekčių patyrusiems ukrainiečiams, pridūrė J.McCue.

Jungtinės Karalystės vyriausybė įvedė sankcijas dviem Romano Abramovičiaus verslo partneriams, susijusiems su Rusijos plieno gamintoju „Evraz“, rašo „The Guardian“.

Aleksandro Abramovo ir Aleksandro Frolovo turtas Jungtinėje Karalystėje įšaldytas dėl jų vaidmens „labai svarbiuose sektoriuose“, susijusiuose su Rusijos karo veiksmais Ukrainoje. Manoma, kad A.Abramovo turtas pasaulyje siekia 4,1 mlrd. svarų sterlingų, o A. Frolovo – 1,7 mlrd. svarų sterlingų.

Vyriausybės pareiškime teigiama, kad abu kartu jie turi 100 mln. svarų sterlingų vertės investicijų į nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje.

Jiems uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę ar joje būti, apribotas jų turimų lėktuvų ar laivų nusileidimas Jungtinėje Karalystėje ar stovėjimas Jungtinės Karalystės uostuose, įšaldytas jų turtas.

Sankcijos taip pat taikomos Airatui Šaimijevui ir Albertui Šigabutdinovui.

A.Šaimijevas yra „Tatatodor“, valstybinės transporto ir statybos bendrovės, kuri Rusijoje tiesia ir prižiūri kelius, generalinis direktorius.

Tuo tarpu A.Šigabutdinovas yra įmonių grupės AO TAIF, veikiančios energetikos, finansinių paslaugų ir informacinių ryšių sektoriuose, generalinis direktorius ir vykdomasis direktorius.

Rusija sako atnaujinanti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra, trečiadienį pranešė Turkija.

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas  sakė, kad laivai su ukrainietiškais grūdais trečiadienį, po turkų ir rusų gynybos ministrų pokalbio, vėl plaukia.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskambino kolegai Turkijoje Hulusi Akarui ir informavo jį, kad „grūdų gabenimas laivais tęsis nuo šiandienos 12 val., kaip ir planuota“, parlamente sakė R.T.Erdoganas.

Tuo metu Kremlius trečiadienį paskelbė, kad tęsiami kontaktai dėl Rusijos sprendimo sustabdyti ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimą.

„Kontaktai tęsiasi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tačiau jis pridūrė, kad „šiuo metu Rusija vis dar yra sustabdžiusi savo dalyvavimą“ susitarime, „nes neįmanoma užtikrinti saugaus laivų plaukimo“.

Rusijos Uljanovsko srityje daugiau kaip 100 mobilizuotųjų iš Čiuvašijos surengė protestą dėl to, kad negavo žadėtų išmokų. Mobilizuotųjų kreipimąsi paskelbė žmogaus teisių projektas „Gulagu.net“ ir „Telegram“ kanalas „Angry Chuvashia“, rašo nepriklausomas rusų leidinys „Meduza“.

„Mes, rizikuodami savo gyvybe, einame į neabejotiną mirtį dėl jūsų saugumo ir ramaus gyvenimo. Mūsų valstybė atsisako mums išmokėti 195 tūkst. rublių, kuriuos mums pažadėjo prezidentas Vladimiras Putinas.

VIDEO: Массовая акция протеста мобилизованных из Чувашии: массовый отказ от участия в войне из-за обмана

Массовая акция протеста мобилизованных из Чувашии: массовый отказ от участия в войне из-за обмана

Dėl ko tada mes turėtume eiti kovoti už šią valstybę, palikdami savo šeimas be paramos?

Mes atsisakome dalyvauti „specialiojoje karinėje operacijoje“ ir sieksime teisingumo tol, kol mums bus sumokėti pinigai, kuriuos pažadėjo mūsų vyriausybė, vadovaujama Rusijos Federacijos prezidento!“ – pareiškė kariškiai.

Paskelbtame vaizdo įraše mobilizuoti kariai skundžiasi, kad jie taip pat negavo vienkartinės 300 tūkst. rublių išmokos, kuri, kaip jie teigia, jiems buvo pažadėta kariuomenės registracijos ir šaukimo punktuose.

Vėliau buvo paskelbta, kad mobilizuotieji „nuraminti“. Tačiau kokiu būdu – nenurodoma.

Pasak kelių aukšto rango JAV pareigūnų, aukšto rango Rusijos kariuomenės vadovai neseniai kalbėjosi ir aptarė, kada ir kaip Maskva galėtų panaudoti taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, o tai prisidėjo prie padidėjusio Vakarų susirūpinimo, skelbia „The New York Times“.\

Teigiama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvavo šiuose pokalbiuose, kurie vyko intensyvėjant Rusijos branduolinei retorikai ir patyrus nesėkmių mūšio lauke.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad grūdų gabenimo iš jo šalies koridoriui, numatytam Rusijos dabar sustabdytame susitarime, reikia ilgalaikės apsaugos.

„Grūdų koridoriui reikia patikimos ir ilgalaikės apsaugos, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi socialinėje žiniasklaidoje. – Rusija privalo aiškiai suprasti, kad sulauks griežto pasaulinio atsako į bet kokias priemones, trikdančias mūsų maisto eksportą“.

Trečiadienį šiuo humanitariniu koridoriumi Juodojoje jūroje neplanuojama plukdyti ukrainietiškų grūdų prikrautų laivų, išvakarėse pranešė tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis Stambule įsikūręs Jungtinis koordinavimo centras (JCC).

Kyjivo srities gubernatorius Oleksijus Kuleba pateikė naujausią informaciją apie energetikos padėtį regione ir sakė, kad 16 tūkst. namų vis dar neturi elektros energijos.

„Telegram“ žinutėje jis gyventojams pranešė, kad „mūsų energetikai dirba be pertraukų jau trečią dieną. Per dieną atkursime elektros energijos tiekimą visiems abonentams“.

Jis taip pat paprašė, kad žmonės pasiruoštų elektros energijos tiekimo pertrūkiams, nes bus vykdomi stabilizaciniai išjungimai.

Nuo lapkričio 2 d. 6 val. ryto Ukrainoje įvesti valandiniai elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai, pranešė energetikos bendrovė „Ukrenergo“.

Pagal valandinių atjungimų grafikus numatyta, jog tam tikroms vartotojų grupėms elektros energijos tiekimas bus ribojamas kasdien, tačiau pagal tam tikrą grafiką, kurį kiekvienam regionui sudaro skirstomųjų tinklų operatoriai.

Pažymima, kad regioninės elektros energijos skirstymo bendrovės jau turėjo būti iš anksto parengusios ir paskelbusios tokio formato nutraukimo grafikus.

Tokie vartojimo apribojimai būtini siekiant sumažinti nuo Rusijos apšaudymo nukentėjusių tinklų apkrovą. 

Per pastarąją parą Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje surengė 7 raketinius ir 47 oro smūgius.

Apie tai savo pranešime paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per pastarąją parą priešas surengė 7 raketinius ir 47 oro smūgius, atliko daugiau kaip 90 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. Priešų smūgiai suduoti daugiau kaip 25 gyvenvietėms. Tarp jų – Kramatorskas, Mykolajivas, Poltava, Nikolskoje, Zaporižios sritis ir Pavlovka Donbase“, – sakoma pranešime.

Ukrainos sostinės Kyjivo valdžia rengia daugiau kaip 1 000 šildymo punktų visame mieste tam atvejui, jei dėl besitęsiančių Rusijos atakų būtų sutrikdyta miesto centralizuoto šildymo sistema, pranešė meras Vitalijus Kličko.

Dėl raketų ir dronų atakų buvo pažeista 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros ir jau dabar didelė Kyjivo dalis trumpam liko be elektros ir vandens, todėl buvo nustatytas elektros energijos normavimas.

Trečiadienį V.Kličko žinučių programėlėje „Telegram“ parašė, kad miesto valdžia svarsto įvairius scenarijus dėl raketų atakų.

„Blogiausias iš jų yra tas, kai apskritai nebus nei elektros energijos, nei vandens, nei centralizuoto šildymo“, – sakė jis. „Tokiam atvejui savo mieste ruošiame daugiau kaip 1 000 šilumos punktų“.

Šiuose punktuose bus įrengti generatoriai ir juose bus būtiniausių reikmenų, pavyzdžiui, vandens, atsargų, sakė jis.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje karo apžvalgoje skelbia, kad planuojamos Irano bepiločių lėktuvų ir balistinių raketų siuntos į Rusiją tikriausiai dar labiau sustiprins Rusijos priklausomybę nuo Irano ir Irane pagamintų ginklų sistemų.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Ukrainos pajėgos toliau vykdo kontrpuolimo operacija Svatovės ir Kreminnos kryptimis bei Chersono srityje.

Tuo metu Rusijos pajėgos tęsė gynybinį pasirengimą Chersono srityje, puolamąsias operacijas Bachmuto apylinkėse ir Donecko miesto apylinkėse.

Rusijos pajėgos toliau stiprino kontrolę Zaporižios atominėje elektrinėje.

Pranešama, kad Rusijos karinės struktūros plečia karinio mokymo pajėgumus.