Nuo karo pradžios Ukraina nukovė 1400 aukšto rango rusų kariškių

Iš gyvenviečių, išlaisvintų nuo rusų okupantų, evakuota 22 tūkst. ukrainiečių, sakė laikinai okupuotų teritorijų vicepremjerė ir reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk. Ji teigė, kad žmonės bijo išvykti, nes nesupranta, kur gyventi, ir neturi lėšų. 

„Padėjome evakuotis 22 tūkst. žmonių. Yra žmonių, kurie vyksta į deokupuotą teritoriją, ir yra žmonių, ypač moterų su vaikais, mažai judrių, pensinio amžiaus žmonių, kurie evakuojasi“, – sakė ministrė.

Pasak I.Vereščuk, pavyzdžiui, Charkivo srityje regioninė karinė administracija siūlo žmonėms evakuotis į Charkivą. Jiems žadama apgyvendinti visų pirma universitetų bendrabučiuose, kurie jau įrengti šiam tikslui.

Be to, bent trys regionai yra pasirengę priimti ukrainiečius, norinčius išvykti iš deokupuotų teritorijų.

„Pavyzdžiui, Ternopolio sritis pasirengusi priimti žmones iš evakuacinių traukinių, Lvivo ir Poltavos sritys pasirengusios priimti žmones ir išgyventi žiemą“, – pabrėžė I.Vereščuk.

Trečiadienio rytą Rusijos lėktuvai netoli Gyvatės salos paleido sparnuotąsias raketas, kurios praskrido virš grūdų koridoriaus maršrutų, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Šiandien turime svarbų diplomatinį rezultatą mūsų valstybei ir pasauliui – grūdų eksporto iniciatyva bus tęsiama. Rusijos šantažas nuėjo perniek“, – sakė Ukrainos prezidentas vakariniame vaizdo kreipimesi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak jo, JT ir jos generalinis sekretorius, taip pat Turkijos prezidentas šioje situacijoje reagavo „principingai ir veiksmingai“.

„Dar kartą visi įsitikino, kad mūsų regione pasauliniam maisto saugumui yra tik viena grėsmė – Rusijos Federacija, niekas kitas. Visa ši situacija akimirksniu paveikė ir biržų rodiklius – šiek tiek sumažėjo kviečių ir kukurūzų kainos. Kiekvieną kartą, kai Rusijos šantažas tampa aktyvesnis, maistas brangsta. Ir kiekvieną kartą, kai pasaulis nepasiduoda šiam šantažui, žemės ūkio produktai tampa pigesni“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad jei nebūtų Rusijos puolimo prieš Ukrainą, nebūtų net menamos pasaulinės maisto krizės grėsmės.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Ukrainos grūdus plukdantis laivas

V.Zelenskis priminė, kad šiandien su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, be kita ko, aptarė grūdų koridoriaus ir Juodosios jūros saugumą apskritai, Krymo platformos darbą, Ukrainos karo belaisvių ir politinių kalinių grąžinimą.

„Jie taip pat ilgai kalbėjo apie nuolatines Rusijos provokacijas, Irano dronus ir Rusijos kariuomenės raketų smūgius. Pavyzdžiui, šį rytą Rusijos lėktuvas paleido sparnuotąsias raketas netoli Gyvačių salos, ir jos iš tikrųjų praskrido virš grūdų koridoriaus maršrutų. Ir kiekvienas toks Rusijos paleidimas – o jų būna beveik kasdien – kelia tiesioginę grėsmę maisto produktų eksportui. Partnerių pareiga yra dirbti kartu, kad sumažintume Rusijos grėsmę“, – kalbėjo prezidentas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 43 žurnalistai tapo Rusijos okupantų aukomis.

Patikslintais Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra 8 žurnalistai, kurie vykdė profesines pareigas. Taip pat žuvo 13 civilių, kurie dirbo žiniasklaidoje.

Pažymima, kad gindami Ukrainą fronte žuvo 22 žurnalistai. Be to, tarp žuvusių žurnalistų buvo užsieniečių. 

Rusijai nepavyko pasiekti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pradėtų oficialų tyrimą dėl jos kaltinimų, esą JAV ir Ukraina Ukrainoje vykdo biologinio ginklo programas.

Šį kaltinimą Kremlius pareiškė kovo pradžioje, iškart po to, kai Rusijos pajėgos įžengė į Ukrainą.

Kremliaus atstovė spaudai Marija Zacharova tuomet kalbėdama žurnalistams sakė:

„Galime daryti išvadą, kad netoli mūsų sienų esančiose Ukrainos laboratorijose buvo kuriami biologinio ginklo komponentai.

Buvo įsakyta skubiai sunaikinti šias medžiagas, kad nebūtų atskleistos medžiagos ir programos, kurios ten buvo kuriamos“.

Ji sakė, kad tai buvo susiję su mirtinais patogenais, įskaitant marą ir juodligę.

Tačiau JAV pareigūnas atmetė šį teiginį kaip „absurdišką propagandą- ir apkaltino Rusiją ieškant preteksto karui atgaline data.

Ukraina iš Ispanijos gaus naują karinės pagalbos paketą, įskaitant oro gynybos sistemas, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

D.Kuleba tviteryje paskelbtame pareiškime teigė, kad jis patikino Ukrainoje apsilankiusį Ispanijos užsienio reikalų ministrą Jose Manuelį Albaresą, jog gavusi naują pagalbos paketą Ukraina „visada prisimins, kad Ispanija sunkiausiu metu buvo su mumis“.

Tai įvyko po to, kai JAV pareiškė, kad suteiks Ukrainai 275 mln. dolerių papildomos karinės pagalbos, įskaitant ginklus, amuniciją ir įrangą.

Lapkričio 1 dienos duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainoje buvo likviduoti 1 402 aukšto rango Rusijos kariškiai. 

Tarp žuvusių rusų karininkų buvo du generolai leitenantai ir aštuoni generolai majorai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos biuras, remdamasi OSINT tyrėjų duomenimis. Maždaug ketvirtadalis žuvusiųjų buvo vyresnieji karininkai. 

„Ukrainoje denacifikuoti 1402 Rusijos pareigūnai (tai maždaug 5,7 žmogaus per dieną). Vyresnieji pareigūnai sudaro 26 proc. visų pareigūnų“, – teigiama ataskaitoje. 

Pažymima, kad kare Ukrainoje taip pat žuvo 44 Rusijos pulkininkai, 98 pulkininkai leitenantai ir 193 majorai. Be to, buvo nukauti 279 kapitonai, 471 vyresnysis leitenantas, 235 leitenantai ir 72 kitų laipsnių karininkai.

Trečiadienio vakarą rusų okupantai vėl puolė Kryvyj Rihą.

Pasak karinės miesto administracijos vadovo Oleksandro Vilkulio, yra įrodymų, kad buvo įvykdytas bent vienas smūgis.

O.Vilkulis patikslino, kad Rusijamiestą atakavo Irano bepiločiais lėktuvais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Telegram“ kanale nurodoma, kad Kirovohrado srityje taip pat buvo užfiksuoti rusų bepiločiai kamikadzės.

Trečiadienio vakarą, Rusijos pajėgos vėl smogė Zaporožiai.

Kaip „Telegram“ kanale pranešė srities karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas, buvo užpultas regioninio centro priemiestis. 

Piliečiai buvo raginami likti slėptuvėse ir laikytis saugumo taisyklių.

Pasak Zaporižios miesto tarybos sekretoriaus Anatolijaus Kurtevo, visi rusų bepiločiai kamikadzės „Shahed-136“, šiąnakt skridę Zaporižios link, buvo sunaikinti.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu savo kolegai Turkijoje pranešė, jog Maskva sutiko grįžti prie Juodosios jūros grūdų susitarimo, kuriam tarpininkavo Turkija ir JT.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad S.Šoigu paskambino Turkijos atstovui Hulusi Akarui ir informavo jį, kad nuo šiandien susitarimas dėl grūdų koridoriaus „bus tęsiamas taip pat, kaip ir anksčiau“.

Prieš tris mėnesius pasiektas susitarimas dėl grūdų koridoriaus palengvino pasaulinę maisto krizę, nes panaikino faktinę Rusijos blokadą Ukrainai, vienai didžiausių pasaulyje grūdų tiekėjų.

Tačiau perspektyva, kad šią savaitę jis gali žlugti, atgaivino pasaulinio bado baimę ir padidino kainas. 

Po Rusijos sprendimo grįžti prie Juodosios jūros susitarimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Turkijos vadovui už „aktyvų dalyvavimą“ išsaugant susitarimą.

Ukrainos sostinės valdžia pradėjo avarinius elektros energijos gamybos sistemos išjungimus po to, kai smarkiai išaugo vartojimas, trečiadienį pranešė Kyjivo regiono administracija.

Administracijos pareiškime teigiama, kad šis žingsnis buvo būtinas, siekiant „išvengti didelių avarijų su energetikos įrenginiais“.

Praėjusią savaitę nesiliaujančios Rusijos atakos prieš energetikos infrastruktūrą paskatino Ukrainos valdžios institucijas paskelbti apie didėjančius elektros energijos tiekimo sutrikimus didžiuosiuose šalies miestuose.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kyjivas

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko sakė, kad miesto elektros tinklas veikia „avariniu režimu“, ir pridūrė tikintis, kad „Ukrenergo“ – Ukrainos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius – ras būdų, kaip išspręsti trūkumo problemą „per dvi tris savaites“.

Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas teigė, kad šią savaitę prasidės kasdieniai vienos valandos elektros energijos tiekimo sutrikimai.

Pareigūnams visoje šalyje raginant žmones taupyti energiją, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo spalio 10 d., kai Rusija pradėjo pirmąją tikslinių smūgių infrastruktūrai bangą, buvo sunaikinta 30 proc. Ukrainos elektrinių.