Rusija aprūpina Ukrainą karine technika: atskleisti įspūdingi rusų nuostoliai

Gynybos ministro pavaduotoja Anna Maliar sako, kad Rusija į kovą dėl Bachmuto miesto meta profesionaliausius dalinius.

„Mūšiuose dėl Bachmuto priešas pritraukia profesionaliausius savo dalinius. Tai ne tik „Wagner“, bet ir specialiosios pajėgos bei šturmo daliniai. Kartu jie patiria didelių nuostolių. Bachmute priešas demonstruoja didelį veiksmų intensyvumą. Panaudoja maksimalias pastangas. Tai reikalauja iš mūsų atitinkamų gynybos priemonių ir operatyvinių sprendimų“, – sakė ji „Telegram“ tinkle.

Šią savaitę įvyko daug teigiamų įvykių ir buvo priimta nemažai svarbių sprendimų dėl tarptautinės paramos Ukrainai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame vaizdo pranešime.

„Malonu šią savaitę baigti gerais rezultatais mūsų valstybei – ginkluotėje, tarptautinėje paramoje, plečiant mūsų ryšius su pasauliu, pereinant į NATO“, – sakė prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, svarbiausias šių dienų įvykis buvo jo vizitas į Lenkiją ir susitarimai su jos vadovais.

„Lenkija įvykdė viską, kas deklaruota dėl tankų: jie jau yra Ukrainoje. Yra naujų susitarimų dėl pėstininkų kovos mašinų – daugiau kaip šimtas mašinų. Dėl šarvuotų transporterių – „Rosomak“ – 200 transporto priemonių. Dabar 100 ir vėliau 100. Taip pat savaeigiai minosvaidžiai, papildomos raketos, „MiG'ai“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Į Ukrainą grąžintas 31 vaikas, kuris buvo neteisėtai išvežtas į Rusiją iš Maskvos okupuotų teritorijų, šeštadienį pranešė labdaros organizacija „Gelbėkite Ukrainą“.

„Šiandien sveikiname grįžus namo dar 31 vaiką. Visus juos rusai neteisėtai išvežė iš okupuotų teritorijų“, – socialiniuose tinkluose parašė organizacijos vadovas Mykola Kuleba.

Pasak organizacijos, kovojančios prieš ukrainiečių vaikų išvežimą, kurį ji vadina neteisėta deportacija, vaikai buvo išvežti iš Charkivo srities provakarietiškos šalies šiaurės-rytuose ir iš pietinės Chersono srities.

Penktadienį organizacija pranešė, kad vaikai ir jų giminės kirto sieną, atvykę į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją.

Penktadienį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vaikai, nešantys lagaminus ir krepšius, pėsčiomis kirto sieną, o vėliau susėdo į jų laukusį autobusą.

M.Kuleba gyrė „motinas didvyres“, kurios vyko susigrąžinti savo vaikų per šią gelbėjimo misiją, kurią jis pavadino „sunkiausia“ organizacijos istorijoje.

Anot jo, viena pagyvenusi moteris, kuri siekė grąžinti namo du anūkus, mirė nuo „streso“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ M.Kuleba parašė, kad išvežtų vaikų giminėms iš Ukrainos teko atlaikyti Rusijos saugumo tarnybos FSB „13 valandų apklausą“.

Kyjivas teigia, kad nuo 2022 metų vasario, kai Kremliaus pajėgos įsiveržė į Ukrainą, į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 16 tūkst. ukrainiečių vaikų. Daugelis šių vaikų, kaip teigiama, pateko į vaikų namus ar buvo apgyvendinti globėjų namuose.

Rusija šiuos kaltinimus neigia ir tvirtina gelbėjanti ukrainiečių vaikus nuo „karo baisumų“.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo praeitų metų vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Arešto orderį dėl panašių kaltinimų Hagoje įsikūręs teismas išdavė ir Marijai Lvovai-Belovai, Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei.

Šeštadienį Rusijos kariai tęsė puolimą Limano, Bachmuto, Avdijivkos ir Marijinkos kryptimis, ypač bandydami galutinai perimti Bachmutą, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Jame taip pat nurodoma, kad per dieną priešas surengė 2 raketinius ir 34 oro smūgius, iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų šaudė daugiau kaip 36 kartus.

Raketų ir oro smūgių tikimybė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

Nuo karo pradžios Rusijos Federacija mūšiuose neteko mažiausiai 10 tūkst. karinės technikos vienetų. Ukraina patyrė tris kartus mažesnius technikos nuostolius, teigiama viešais duomenimis pagrįstos žvalgybos svetainės ORYX ataskaitoje.

Remiantis paskelbtais 2023 m. balandžio mėnesio duomenimis, Rusijos kariuomenė neteko daugiau kaip 10 tūkst. karinės technikos vienetų , iš kurių 6472 buvo sunaikinti, 304 – sugadinti, 394 – apleisti. 

Tarp šios technikos skaičiuojami 1928 tankai, 2281 pėstininkų kovos mašina ir 12 laivų.

Be to, skaičiuojama, Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė 2834 vienetus Rusijos karinės įrangos.

Ukraina patyrė tris kartus mažesnius technikos nuostolius : 2030 karinės technikos vienetų buvo sunaikinta, 176 – sugadinta, 89 – palikta, ir tik 866 vienetus Rusijos kariuomenė perėmė.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnė nuo sekmadienio lankysis Indijoje – tai bus pirmosios tiesioginės dviejų šalių derybos nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.

Indija importuoja daug karinės įrangos iš Rusijos ir šalis stengiasi išlaikyti trapią pusiausvyrą tarp glaudesnio bendradarbiavimo saugumo srityje su Vakarų šalimis ir priklausomybės nuo Rusijos ginkluotės bei naftos importo srityje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Narendra Modi

Dėl ilgamečių santykių su Rusija saugumo srityje Delis atsidūrė keblioje diplomatinėje padėtyje ir, nors Indija yra paraginusi nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje, šalis atsisako pasmerkti Kremliaus invaziją.

Eminė Džaparova, Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmoji pavaduotoja, su Indijos užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnu „pasikeis nuomonėmis apie dabartinę padėtį Ukrainoje“, rašoma Indijos vyriausybės paskelbtame pranešime.

Indiją su Ukraina sieja „šilti ir draugiški santykiai bei įvairiapusis bendradarbiavimas“, rašoma Indijos URM pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad šis vizitas bus proga „dar pagerinti tarpusavio supratimą“.

Ar E. Džaparova susitiks su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, ar jo vyriausybės ministrais, pranešime nenurodoma.

Nors Indija nėra viešai pasmerkusi Kremliaus invazijos į Ukrainą, N.Modi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pernai pareiškė, jog „dabar ne laikas karui“, ir šie jo žodžiai buvo įvertinti kaip priekaištas Maskvai.

Laikraštis „The Hindu“ šeštadienį pranešė, jog E.Džaparova Delyje susitiks su, be kita ko, žiniasklaidos atstovais, siekdama stiprinti paramą Ukrainai.

Leidinio duomenimis, ji taip pat turėtų pakviesti N.Modi atvykti į Kyjivą.

Beje, liepą Indijoje, kur vyks Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimas, gali apsilankyti V.Putinas.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK), siekiantis, kad būtų sugrąžinti į Rusiją deportuoti ukrainiečių vaikai, sako palaikantis kontaktus su Rusijos pareigūne, įtariama karo nusikaltimais.

TRKK kontaktai su vaiko teisių įgaliotine Marija Lvova-Belova, kuri yra ieškoma už karo nusikaltimus dėl vaikų deportavimo iš Ukrainos, yra pirmas aukšto lygio tarptautinio įsikišimo šiuo klausimu patvirtinimas.

TRKK atstovas Jasonas Straziuso ketvirtadienį sakė, kad jo organizacija bendrauja su M.Lvova-Belova „pagal savo mandatą atkurti ryšius tarp išskirtų šeimų ir padėti joms susijungti, kai tai įmanoma“.

Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF taip pat sakė kontaktavusi su Rusijos pareigūnais dėl ukrainiečių vaikų, bet atstovas Kurtisas Cooperis naujienų agentūrai AP sakė, kad UNICEF „negavo grįžtamojo ryšio dėl pasiūlymo padėti [šeimų] susijungimo procesams“.

Tuo metu tarptautinė pabėgėlių organizacija „Refugees International“ paneigė bet kokius kontaktus su rusais, nors M.Lvova-Belova tvirtino, kad ši organizacija su ja susisiekė.

Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė M.Lvovos-Belovos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderius, kaltindamas juos vaikų grobimu iš Ukrainos.

M.Lvova-Belova trečiadienį neformaliame Jungtinių Tautų posėdyje tvirtino, jog vaikai ne grobiami, o buvo paimti dėl jų saugumo. Tarptautinė bendrija tokius pareiškimus atmeta.

Vakarų šalių ambasadoriai boikotavo Rusijos sušauktą neoficialų JT Saugumo Tarybos posėdį, vietoj savęs siųsdami žemo rango diplomatus. Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Albanijos ir Maltos diplomatai išėjo, kai M. Lvova-Belova pradėjo kalbėti posėdyje per vaizdo ryšį.

M.Lvova-Belova sakė, kad su Ukrainos valdžia oficialiai nebuvo bendrauta dėl vaikų, tačiau ji teigė, kad jos biuras susitiko su UNICEF, „Refugees International“ ir Raudonojo Kryžiaus atstovais ir pateikė visą turimą informaciją apie vaikus. Ji tvirtino, kad Rusija koordinuoja su Raudonuoju Kryžiumi vaikų sugrąžinimo jų šeimoms klausimus.

J.Straziuso patvirtino TRKK kontaktus su M. Lvova-Belova ir sakė, kad šeimų susijungimo procesas apima jų narių atsekimą, kontaktų užmezgimą ir palaikymą, reikiamų sutikimų ir dokumentų gavimą. Pasak jo, šeimos pirmiausia turi pateikti TRKK prašymus surasti vaikus ir detales apie juos.

Tikslų į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų skaičių sunku nustatyti. Trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Ukrainos JT ambasadoriaus Serhijaus Kyslycios pareiškime teigiama, kad daugiau kaip 19 500 vaikų buvo paimti iš šeimų ar vaikų namų ir prievarta deportuoti.

M.Lvova-Belova yra sakiusi, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija priėmė daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių, įskaitant 700 000 vaikų – visus su tėvais, giminaičiais ar teisėtais globėjais, išskyrus 2 000 vaikų iš našlaičių namų rytiniame Donbase. 

Anot jos, iki šiol apie 1 300 vaikų buvo grąžinti į vaikų namus, 400 išsiųsti į Rusijos vaikų namus ir 358 apgyvendinti globėjų namuose.

Šeštadienį į Ukrainą buvo grąžintas 31 ukrainiečių vaikas, kurį Rusija pagrobė iš okupuotų teritorijų, paskelbė organizacijos „Gelbėkit Ukrainą“ direktorius Mykola Kuleba.

Padėtis Bachmute dėl nuolatinio rusų apšaudymo ir puolimo yra itin sudėtinga, tačiau ukrainiečių kovotojai laikosi.

Apie tai teletilto eteryje pranešė 109-osios teritorinės gynybos brigados karininkas Aleksandras šaukiniu Krossas, rašo ukrainiečių žiniasklaida.

„Padėtis Donecko srityje yra palyginti kontroliuojama. Padėtis Bachmute yra itin sudėtinga, bet vaikinai laikosi kiek įmanoma“, – sakė jis ir pridūrė, kad įvykių detalių pateikti negali.

Pasak karininko, rusų apšaudymas šia kryptimi nesiliauja, priešas kasdien atakoms naudoja lėktuvus.

Be to, kariškio teigimu, okupantai nesusiduria su „šovinių trūkumu“, kaip praneša kai kurie ekspertai.

Ukraina pirmą kartą per šešis mėnesius gali eksportuoti elektros energiją, rašo BBC.

Pernai spalį Rusija pradėjo ilgą ir apgalvotą Ukrainos energetikos infrastruktūros puolimą.

Dėl to buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, todėl žiemą miestai ir miesteliai skendėjo tamsoje.