O.Danilovas aiškina, kodėl NATO neturėtų ignoruoti branduolinių Rusijos grasinimų

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Andrijus Sibiga pareiškė, kad Ukraina bus pasirengusi deryboms su Rusija dėl laikinai okupuoto Krymo ateities, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengs sėkmingą kontrpuolimą ir pasieks pusiasalio administracinę sieną su Chersono sritimi.

„Jei mums pavyks pasiekti strateginių tikslų mūšio lauke ir kai būsime prie administracinės sienos su Krymu, esame pasirengę atverti diplomatinį puslapį šiam klausimui aptarti... Tai nereiškia, kad mes atmetame (pusiasalio – red.) išvadavimo mūsų kariuomene kelią“, – sakė jis laikraščiui „Financial Times“.

15min žemėlapis/Krymas

Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas pabrėžė, kad Volodymyras Zelenskis ir jo padėjėjai dabar aptaria tokį variantą tik dėl okupuoto Krymo teritorijos.

Leidinys pažymi, kad šis A.Sibigos komentaras buvo „aiškiausias pareiškimas apie susidomėjimą derybomis su Rusija“ nuo 2022 m. balandžio, kai buvo nutrauktos derybos su šalimi agresore.

Be to, pasak FT, A.Sibigos žodžiai gali nuraminti kai kuriuos politikus Vakaruose, kurie „skeptiškai vertina Ukrainos gebėjimą susigrąžinti pusiasalį ir baiminasi, kad bet koks bandymas tai padaryti karinėmis priemonėmis gali paskatinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną eskaluoti karą, galbūt panaudojant branduolinį ginklą“.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad NATO neturėtų ignoruoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino branduolinių grasinimų. Kalba eina apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijos teritorijoje.

„24 kanalo“ eteryje O.Danilovas pažymėjo, kad NATO šalys „gali prisižaisti“ iki 2014 m. situacijos, kai Rusija numušė lėktuvą MH-17 su 298 žmonėmis. Tada ten buvo ir NATO valstybių narių piliečių, bet Aljansas tai „nurijo“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

„Esu daugiau nei įsitikinęs, kad Putinas dabar šantažuoja pasaulį branduolinių ginklų dislokavimu Baltarusijoje“, – pridūrė jis.

O.Danilovas pabrėžė, jog nebūtina turėti branduolinių ginklų Baltarusijoje, kad būtų galima suduoti smūgius NATO šalių teritorijoms. Šiuolaikinių raketų su branduolinėmis galvutėmis veikimo nuotolis leidžia atakuoti bet kurią NATO šalį iš Rusijos teritorijos. 

„Tai yra žaidimas branduoliniais raumenimis, kurį Putinas šiandien naudoja prieš tam tikrus įvykius“, – apibendrino Ukrainos NSGK sekretorius.

Rusijos sostinėje Maskvoje, netoli Kremliaus, trečiadienį kilo gaisras viename iš Rusijos gynybos ministerijos pastatų Znamenkos gatvėje, pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS.

„Znamenkos gatvėje 19, viename iš Gynybos ministerijos teritorijoje esančių pastatų, kilo gaisras. Intensyvus degimas pastebėtas pro langą trečiame aukšte“, – sakoma gelbėjimo tarnybų pranešime.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) trečiadienį pranešė, kad sulaikė Ukrainos lengvojo lėktuvo, sudužusio pietinėje Briansko srityje, kuri ribojasi su Ukraina, pilotą, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

„Lėktuvas dėl nežinomų priežasčių sudužo netoli Butovsko gyvenvietės Briansko srityje. Pilotas (Ukrainos pilietis), bandęs pabėgti į Ukrainos teritoriją, buvo sulaikytas pasienio patrulio“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo FSB.

„Telegram“ kanalas „Baza“ paskelbė filmuotą medžiagą iš tariamo avarinio Ukrainos lėktuvo nusileidimo vietos. Lėktuvas nusileido vidury lauko. Teigiama, kad netoliese rasta užkasta neperšaunama liemenė ir automatas.

„Telegram“ kanalo „Mash“ duomenimis, netoli Briansko tariamai nukrito lėktuvas „Aeroprakt“ A-22 „Skraidanti lapė“. Rusų teigimu, jis skrido naftotiekio „Družba“ link. Galbūt norėdamas numesti bombą.

„Sulaikytas pilotas jau buvo kirtęs Rusijos sieną – kartu su kitu „Aeroprakt“ jis bandė numesti bombą ant mobiliojo ryšio bokšto. Tada lėktuvams pavyko pabėgti. Šiandien A-22 avariniu būdu nusileido Briansko srityje – pilotas buvo sulaikytas“, – sakoma pranešime.

Kanalas „Mash“ taip pat paskelbė tariamo ukrainiečių piloto nuotrauką iš nukritusio lėktuvo. Nenustatytos tapatybės vyras dėvi kepurę, nors pilotai skraido su šalmais.

Ukraina šios informacijos kol kas nekomentavo. Rusai užsimena, kad lėktuvas tariamai yra karinis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų saugumo tarnybų nariai talkino Kyjivui rengiant teroro aktus Rusijoje ir Maskvos neteisėtai aneksuotose Ukrainos teritorijose. 

V.Putinas dalyvavo Kremliaus saugumo tarybos posėdyje, skirtame užtikrinti teisėtvarką keturiose Ukrainos regionuose, kurie, jo teigimu, buvo aneksuoti praėjusių metų rugsėjį.

„Yra pagrindo teigti, kad trečiųjų šalių, Vakarų žvalgybos tarnybų potencialas naudojamas sabotažui ir teroristiniams išpuoliams rengti“, – nurodė jis, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Kalbėdamas apie Ukrainos valdžios institucijas, V.Putinas sakė, kad neonaciai ir jų bendrininkai veikia tiek Rusijoje, tiek aneksuotuose Ukrainos regionuose.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įvairios nusikalstamos grupuotės, įskaitant narkotinių medžiagų prekeivius, stengiasi pasinaudoti dabartine situacija. 

Prezidentas paragino pareigūnus imtis griežtų ir veiksmingų priemonių, prieš vadinamąsias neonacių ir kitas radikalias grupuotes. 

„Turi būti užtikrinta tinkama situacijos kontrolė“, – teigė jis. 

V.Putinas pabrėžė, esą didžioji dauguma aneksuotų regionų gyventojų pritaria santykiams su Rusija.

„Jie turi žinoti, matyti ir jausti, kad visa mūsų šalis juos palaiko, ir mes turime padaryti viską, kad juos apsaugotume“, – sakė jis.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiose Ukrainos srityse – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje Vladimiras Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Kremlius pažadėjo panaudoti visas turimas priemones, kad išstumtų Ukrainos pajėgas iš šių sričių. 

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

NATO parlamentų pirmininkų susitikime Lietuva kels Ukrainos narystės NATO klausimą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Taip Seimo vadovė kalbėjo trečiadienį po nuotolinio susitikimo su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ruslanas Stefančukas

Ji pakvietė Ukrainos Rados vadovą į birželio 1–3 dienomis Vilniuje rengiamą NATO parlamentų pirmininkų susitikimą. Šis pažadėjo atvykti.

„Kolegai sakiau, kad Lietuva kelia ambicingus Vilniaus susitikimo darbotvarkės tikslus, tarp kurių ir Ukrainos narystės NATO ateitis, ir kad šie tikslai atsispindės specialioje Seimui teikiamoje svarstyti rezoliucijoje“, – pranešime cituojama V.Čmilytė-Nielsen.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusija rengiasi išleisti dalį savo valstybės skolos užsienio valiuta, kad ją nupirktų kitų šalių investuotojai, kurie tokiu būdu netiesiogiai finansuotų Maskvos karą Ukrainoje, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Jos vertinime, trečiadienį paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“, sakoma, kad šis žingsnis beveik neabejotinai rodo, kad Rusija tikisi išorinės finansinės paramos iš užsienio valstybių, kurias laiko draugiškomis.

2023 metų kovo 28 dieną Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad „rengiamasi išleisti dalį Rusijos valstybės skolos užsienio valiuta“.

Anot JK gynybos ministerijos, kai šis procesas bus baigtas, kitų šalių investuotojai galės įsigyti Rusijos valstybės skolos vertybinių popierių ir jie taip „netiesiogiai finansuotų Rusijos invaziją į Ukrainą“.

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos bankai buvo pagrindiniai subjektai, perkantys Rusijos valstybės skolą. Tačiau mažai tikėtina, kad jie bus pajėgūs visiškai finansuoti numatomą būsimą biudžeto deficitą, teigė ministerija.

„Rusijos pareigūnai, planuodami ilgą karą Ukrainoje, išorės skolos vertybinių popierių išleidimą greičiausiai laiko vienu iš būdų užkaišyti Rusijos finansų skyles. Tačiau lieka neaišku, ar Rusijai pavyks įgyvendinti šias priemones“, – nurodė ji.

Lietuva pateikė naują pasiūlymą, kuriuo siekiama paskatinti Europos Sąjungą įvesti sankcijas Rusijos branduolinės energetikos sektoriui, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai. Lietuva ragina į naują rengiamą paketą įtraukti branduolinę korporaciją „Rosatom“. Vis dėlto dalis šalių tam priešinasi, nes naudoja rusiškas technologijas.

Kad blokas galėtų įvesti sankcijas, tam turi pritarti visos ES šalys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rosatom

Pasak „Reuters“, kovo 17 diena datuotame Lietuvos pasiūlyme, be kita ko, siūlomos išimtys Vengrijai ir kitoms skeptiškesnėms ES narėms bei dvejų metų laikotarpis, per kurį būtų galima laipsniškai nutraukti galiojančias sutartis.

„Siūloma nustatyti individualias ribojamąsias priemones „Rosatom“, – rašoma pasiūlyme, kuris viešai paskelbtas nebuvo.

„Be to, tikslinga nustatyti leidžiančią nukrypti nuostatą, pagal kurią su „Rosatom“ sudarytos operacijos, sutartys ar kiti susitarimai dar galėtų būti vykdomi nustatytą laikotarpį, kad Europos Sąjungos valstybės narės galėtų užbaigti šių sutarčių ar kitų susitarimų vykdymą“, – priduriama dokumente.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje surengtoje ceremonijoje priimdamas naujosios JAV ambasadorės Maskvoje skiriamuosius raštus pareiškė, kad Vašingtonas yra atsakingas už „Ukrainos krizę“.

„Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai, nuo kurių tiesiogiai priklauso pasaulinis saugumas ir stabilumas, išgyvena gilią krizę“, – sakė V.Putinas naujajai JAV ambasadorei Lynne Tracy.

Jis sakė, kad JAV užsienio politika „galiausiai privedė prie dabartinės Ukrainos krizės“.

„AFP“/„Scanpix“/Naujoji JAV ambasadorė Rusijoje – Lynne Tracy

2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas pasiuntė karius į Ukrainą, aiškindamas, kad siekia „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ provakarietišką savo kaimynę.

Tarptautinė bendruomenė pasmerkė invaziją kaip neapgalvotą ir neišprovokuotą, atsakė beprecedentėmis sankcijomis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad situacija Bachmute, Donecko srityje, yra sudėtingiausia. Priešas nekontroliuoja miesto, o sprendimas atitraukti gynybos pajėgas gali būti priimtas, jei iškils didelių personalo nuostolių grėsmė.

Apie tai V.Zelenskis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Lenkijoje.

„Ten yra labai, labai sudėtinga istorija: tai užtenka artilerijos sviedinių, tai jų trūksta. Tai vyksta kiekvieną dieną. Kai kuriuose Bachmuto kvartaluose pasiekiama laimėjimų, ir mes judame į priekį, arba sėkmės nebūna, ir mes vėl atsitraukiame į savo pozicijas. Bet esame Bachmute, o priešas nekontroliuoja miesto – tokia padėtis šiandien“, – kalbėjo V.Zelenskis. 

VIDEO: Видео штурма российской траншеи 5-й десантно-штурмовой бригадой Украины

Видео штурма российской траншеи 5-й десантно-штурмовой бригадой Украины

Anot jo, svarbiausia yra neprarasti karių.

„Žinoma, jei bus dar karštesnis momentas ir iškils pavojus, kad dėl apsupties galime prarasti žmones, generolas vietoje priims teisingus sprendimus“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad kuo greičiau į Ukrainą atvyks atitinkama amunicija iš tarptautinių partnerių, tuo greičiau Ukrainos pajėgos pakeis situaciją ne tik Bachmute, bet ir palei visą kontaktinę liniją.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad Lenkija yra pasirengusi ateityje nusiųsti Ukrainai visus savo naikintuvus MiG-29 ir jau pažadėjo Kyijvui perduoti 14 šių sovietų gamybos lėktuvų.

„Manau, kad ateityje galėsime perduoti Ukrainai visą likusią MiG-29 lėktuvų flotilę, jei vis dar bus toks poreikis“, – sakė A.Duda, kalbėdamas apie Lenkijai priklausančius 28 naikintuvus MiG-29 per spaudos konferenciją su Lenkijoje viešinčiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos naikintuvas MiG-29

Pasak A.Dudos, šiam žingsniui įgyvendinti reikės NATO sąjungininkų pritarimo, nes Lenkijoje likę naikintuvai jau yra pritaikyti pagal NATO standartus.

„Mums vis tiek jų reikės“, – teigė jis ir pridūrė, kad Varšuva galės perduoti Ukrainai savo senus naikintuvus MiG-29, kai gaus naujus Pietų Korėjos naikintuvus FA-50 ir pagal užsakymą JAV pagamintus  F-35 radiolokatoriumi nesusekamus („stealth“) naikintuvus.

Pirmieji iš 50 FA-50 naikintuvų į Lenkiją turėtų atvykti iki šių metų pabaigos, o pirmieji iš 32 F-35 – kitąmet.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį Kaliningrade susitiko su Rusijos pareigūnais ir dalyvavo derybose dėl Maskvos kontrolėje esančios Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje saugumo užtikrinimo.

Jo kelionė į Rusijos eksklavą, įsiterpusį tarp Lenkijos ir Lietuvos, įvyko praėjus savaitei po to, kai jis apsilankė į konflikto zoną patekusioje elektrinėje, kur, anot jo, rengė saugumo planą, kuris tiktų ir Kyjivui, ir Maskvai.

Rusijos pajėgos šešių reaktorių elektrinę pietų Ukrainoje perėmė praėjusių metų kovą, praėjus savaitei po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius per sieną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Nuolat baiminamasi dėl jėgainės, kuri yra didžiausia Europos atominė elektrinė, saugumo.

„Kaliningrade susitikau su aukšto lygio pareigūnais iš kelių Rusijos agentūrų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė R.Grossi.

„Aš ir toliau dedu pastangas apsaugoti Zaporižios atominę elektrinę“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai „atitinka visų interesus“.

Daugiau informacijos jis nepateikė.

Tarp pareigūnų, su kuriais susitiko R.Grossi, buvo ir Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas.

A.Lichačiovas informavo TATENA vadovą apie „veiksmus, kurių imasi Rusijos pusė, kad užtikrintų saugų elektrinės darbą“, teigiama „Rosatom“ pareiškime.

Jame priduriama, kad Rusija yra pasirengusi dirbti su R.Grossi pateiktomis iniciatyvomis.

Praėjusią savaitę apsilankęs gamykloje TATENA vadovas sakė, kad „stengiasi parengti ir pasiūlyti realias priemones, kurioms pritartų visos šalys“.

„Turime išvengti katastrofos“, – perspėjo jis ir išreiškė viltį, kad Rusija ir Ukraina susitars dėl saugumo principų.

Kyjivas ir Maskva yra apkaltinę vienas kitą apšaudžius elektrinę, todėl vis labiau baiminamasi nelaimės.

Jungtinės Tautos paragino aplink šią vietą sukurti demilitarizuotą zoną.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį, priimdamas Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, pareiškė, kad Varšuva sieks papildomų saugumo garantijų Kyjivui liepos mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Šiandien stengiamės gauti Ukrainai... papildomų garantijų, saugumo garantijų, kurios sustiprins Ukrainos karinį potencialą“, – po derybų su V.Zelenskiu žurnalistams sakė A.Duda ir pridūrė, kad Lenkija remia visateisę Ukrainos narystę NATO.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona trečiadienį Lenkijoje buvo pasitikti su iškilmėmis ir pradėjo valstybinį vizitą, kuriuo kaimyninei šaliai norima padėkoti už itin svarbią paramą Ukrainai ginantis nuo Rusijos invazijos.

Šis vizitas – retas V.Zelenskio išvykimas iš Ukrainos nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto karą. Nors jis vyksta po vizitų Jungtinėse Valstijose, Britanijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje, iš kitų išsiskiria tuo, kad apie jį buvo paskelbta iš anksto, nesilaikant ankstesniems vizitams būdingo slaptumo.

Taip pat neįprasta, kad prie prezidento prisijungė pirmoji ponia Olena Zelenska. Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos užsienio politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas sakė, kad tai pirmas toks V.Zelenskio vizitas nuo karo pradžios.

A.Duda apdovanojo V.Zelenskį seniausiu ir garbingiausiu Lenkijos civiliniu apdovanojimu – Baltojo erelio ordinu, sakydamas, kad jis skiriamas iškiliems žmonėms Lenkijoje ir Lenkijos tarptautiniuose santykiuose.

„Neabejojame, kad jūsų požiūris ir tautos drąsa išgelbėjo Ukrainą“, – sakė jis V.Zelenskiui.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis ir A.Duda

Prezidentūros rūmų kieme vykusioje sutikimo ceremonijoje lenkų lyderis ir abiejų šalių pirmosios ponios vilkėjo oficialius drabužius, o V.Zelenskis vilkėjo savo firminį tamsų džemperį ir chaki spalvos kelnes, taip išreikšdamas paramą Ukrainos kovai.

Šis vizitas atskleidžia didėjantį Lenkijos tarptautinį vaidmenį naujoje saugumo tvarkoje, kuri atsiranda po Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Lenkija, NATO ir Europos Sąjungos narė, modernizuoja savo kariuomenę, užsakydama tankus ir kitą įrangą iš JAV ir Pietų Korėjos gamintojų, o Jungtinės Valstijos taip pat sustiprino savo karinį buvimą Lenkijoje.

Varšuva yra svarbi Ukrainos sąjungininkė nuo praėjusių metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, taip pat tapo humanitarinės pagalbos ir ginklų tranzito į Ukrainą centru.

Lenkija taip pat nori nepraleisti būsimų sutarčių dėl pokarinio Ukrainos atstatymo, kuris, Pasaulio banko skaičiavimais, gali kainuoti 411 mlrd. dolerių (apie 377 mlrd. eurų).

Kremliui kyla problemų dėl „apmokytų karinių pajėgų“ formavimo, tačiau jis baiminasi naujos mobilizacijos bangos Rusijoje dėl gyventojų nuotaikų, skelbia CNN.

„Rusija pripažino, kad jai reikia dar 400 tūkst. karių ne tik konfliktui Ukrainoje, bet ir naujoms formuotėms, kurios bus dislokuotos prie naujos sienos su NATO ir Suomija. Kaip jie tai padarys, neaišku“, – rašo CNN. 

Pasak CNN pašnekovų, Rusija turi problemų dėl „apmokytų karinių pajėgų“ formavimo. Tačiau Maskva nesistengia pradėti antrosios mobilizacijos bangos ir susiduria su sunkumais rengiant žmones.

„Neaišku, ar gyventojai sugebės atlaikyti dar vieną mobilizacijos bangą ir ar Kremlius iš tiesų nori patikrinti gyventojų atsparumą tam. Tačiau tai, kad jie to nepadarė, rodo, jog jiems tai kelia tam tikrą susirūpinimą“, – rašo CNN.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį lankydamasis Pekine pareiškė, kad kiekvienas, padedantis Rusijai plataus masto invazijos į Ukrainą metu, bus laikomas Maskvos bendrininku. 

Kalbėdamas su žurnalistais po savo pirmosios kalbos Kinijoje E.Macronas pareiškė: „Mes nuo pat konflikto pradžios nusprendėme padėti šaliai, kuri tapo auka, ir taip pat labai aiškiai pasakėme, kad bet kas, padedantis agresoriui, bus bendrininkas, pažeidžiantis tarptautinę teisę.“

„SIPA“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Rytinėje Ukrainos Donecko srityje per rusų surengtą apšaudymą žuvo du, sužeisti keturi asmenys, trečiadienį pranešė pareigūnas.

Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka platformoje „Telegram“ pranešė, kad per Oleksijevo-Družkivkos apšaudymą gyvybių neteko du žmonės.

„Šiandien apie 11 val. miestelis buvo apšaudytas – rusai smogė gyvenamajam sektoriui. Preliminariais duomenimis, tai buvo kasetiniai šaudmenys“, – parašė pareigūnas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailo Podoliakas pareiškė, kad derybos su Rusija dėl jos politinio pasitraukimo iš Krymo bus įmanomos tik tada, kai ji išves savo pajėgas iš užgrobtų teritorijų. 

„Ar gali vykti derybos dėl diplomatinio pasitraukimo iš Krymo tuo metu, kai jūs pradėsite išvesti karius iš Ukrainos teritorijos? Taip, jeigu jūs šiandien pradėsite išvesti karius, tai mes tikrai galime palaukti dieną, dvi ar tris, kol tie kariai išeis kartu su kitais žmonėmis“, – interviu „Radio Svoboda“ M.Podoliakas.

Jis priminė, kad po pusiasalio užgrobimo Maskva ten perkraustė savo žmones, kurie neteisėtai užvaldė Ukrainai ir ukrainiečiams priklausantį turtą. Pasak M.Podoliako, kai Rusijos kariai paliks Ukrainos teritoriją, bus galima kalbėti apie abipuses saugumo garantijas.

„Galime palaukti porą dienų, kol jie ten susirinks dalį savo turto ir išvyks per Kerčės tiltą, kuris bus išmontuotas“, – sakė politikas.

Prezidento administracijos vadovo patarėjas pažymėjo, kad derybų temos galėtų apimti kompensacijas už sunaikintą infrastruktūrą, Rusijos karo nusikaltimus ir 100 km demilitarizuotos zonos, kurioje Kremlius negalės dislokuoti ginklų, arsenalų ar gyvosios jėgos, sukūrimą.

Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda Varšuvoje susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris į Lenkijos sostinę atvyko su žmona Olena.

Kaip praneša „Evropeiska Pravda“, susitikimą internetu transliavo Ukrainos prezidento kanceliarija.

Prezidentas A.Duda ir jo žmona Agata pasveikino Zelenskių porą Prezidento rūmuose.

Susitikimo ceremonija vyko su karinėmis iškilmėmis ir orkestru.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį savo pirmojoje kalboje po atvykimo į Kiniją trijų dienų valstybinio vizito sakė, kad Pekinas galėtų atlikti svarbų vaidmenį ieškant „kelio į taiką“ Ukrainoje.

Kreipdamasis į Prancūzijos piliečius Kinijos sostinėje E.Macronas teigė, kad Prancūzija prisidės prie „šios bendros atsakomybės už taiką ir stabilumą“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė sėkmingą kontrataką prie Avdijivkos Donecko srityje, teigia Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

„Ukrainos pajėgos galėjo surengti kontrataką į šiaurės rytus nuo Avdijivkos. Balandžio 2 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos galėjo atkovoti pozicijas į šiaurės vakarus nuo Novoselivkos (17 km į šiaurės rytus nuo Avdijivkos) ir pasistūmėti netoli miesto“, – teigė analitikai. 

 ISW ekspertai teigia, kad tuo pat metu neaišku, ar Ukrainos pajėgos vis dar laiko šias pozicijas, ar jos atliko žvalgybinę operaciją ir vėliau paliko vietovę.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Avdijivka

Analitikai taip pat tvirtina, kad balandžio 4 d. Rusijos okupantai nevykdė jokių patvirtintų antžeminių atakų vakarinėje Donecko srityje.

Ukrainos generalinio štabo duomenimis, per praėjusią parą Ukrainos gynėjai smogė 11 priešo susitelkimo vietų ir 3 kontrolės punktams bei atrėmė daugiau kaip 60 rusų atakų.

Rusija tikisi išorinės finansinės paramos iš užsienio šalių, kurias ji laiko „draugiškomis“. Apie tai pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Kaip pažymėta, neseniai Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad „rengiamasi pereiti prie dalies Rusijos valstybės skolinių įsipareigojimų emisijos užsienio valiuta“.

„Kai tik bus baigta plėtra, investuotojai iš kitų šalių galės pirkti Rusijos valstybės skolos vertybinius popierius ir taip finansuoti dalį būsimo Rusijos biudžeto deficito. Tokie investuotojai netiesiogiai finansuos Rusijos invaziją į Ukrainą“, – teigia britų žvalgyba.

Pažymima, kad pastaraisiais mėnesiais pagrindiniai subjektai, perkantys Rusijos valstybės skolą, buvo Rusijos bankai. Tačiau britų žvalgyba mano, kad vargu ar jie galės visiškai finansuoti numatomą būsimą biudžeto deficitą.

„Rusijos pareigūnai, planuodami užsitęsusį karą Ukrainoje, išorinės skolos išleidimą greičiausiai vertina kaip vieną iš būdų užkamšyti skyles Rusijos finansuose. Tačiau lieka neaišku, ar Rusija sugebės įgyvendinti šias priemones“, – teigiama ataskaitoje.

Trečiadienį su oficialiu vizitu į Lenkiją atvyko Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša žiniasklaida.

V.Zelenskis ir pirmoji ponia atvyko į Lenkiją balandžio 5 d. Per visą karo laikotarpį tai pirmas kartas, kai apie Ukrainos prezidento vizitą paskelbta iš anksto. 

Lenkijos prezidento kanceliarija pranešė, kad po to, kai Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su žmona oficialiai pasveikins svečius, abiejų šalių vadovai surengs derybas prezidento rūmuose. Vėliau derybas surengs delegacijos.

Prezidento kanceliarijos Tarptautinės politikos biuro vadovas Marcinas Przydaczas, kurį citavo PAP, sakė, kad pokalbiai apims „visą Lenkijos ir Ukrainos santykių spektrą, pradedant saugumo politika“. Pasak jo, planuojama iškelti ir istorinius klausimus.

Bendra Andrzejaus Dudos ir Volodymyro Zelenskio kalba numatyta 18 val.

Trečiadienio rytą laikinai okupuotame Melitopolyje įvyko sprogimas.

Apie tai pranešė meras Ivanas Fedorovas.

„Laikinai okupuotame Melitopolyje ir toliau vyksta sprogimai“, rašė jis. 

Meras sakė, kad sprogimas buvo girdimas šiauriniuose ir vakariniuose miesto rajonuose.

Informacija apie sprogimo vietą ir kitos detalės tikslinamos.

Vien per pastarąją parą Ukrainos gynėjai sunaikino apie 550 Rusijos okupantų, 10 artilerijos sistemų, 6 šarvuočius, 6 bepiločius orlaivius ir 2 priešo tankus.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas „Facebook“. 

Skaičiuojama, kad nuo plataus masto invazijos Rusija iš viso neteko apie 176 240 (+550) karių, tankų – 3 629 (+2), šarvuotų kovos mašinų – 7 005 (+6), artilerijos sistemų – 2 707 (+10), orlaivių – 306 (+0),
sraigtasparnių – 291 (+0).

Dėl karo nusikaltimo ieškoma Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinė Marija Lvova-Belova trečiadienį padarys pranešimą prieštaringai vertinamame Jungtinių Tautų susitikime, Rusijos sušauktame dėl Vakarų pareigūnų ir žiniasklaidos „dezinformacijos“ apie į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus.

Rusijos misija prie JT antradienį patvirtino, kad M.Lvova-Belova bus pagrindinė pranešėja per neformalų Saugumo Tarybos susitikimą ir kalbės vaizdo ryšiu. Praėjusį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderius jai ir prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo praeitų metų vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.

Šaukiamam susitikimui nepritaria Ukrainos sąjungininkės. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad protestuodama blokavo susitikimo transliaciją ir nesiųs į jį savo ambasadoriaus. JAV misija nurodė taip pat nesiųsianti savo ambasadorės.

„Faktas, kad jie kviečia TBT apkaltintą žmogų, pasako viską“, – sakė britų ambasadoriaus pavaduotojas Jamesas Kariuki. Vėliau JK misija pareiškime pridūrė: „Jei ji nori papasakoti apie savo veiksmus, gali tai padaryti Hagoje.“

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai smogė 11 priešo koncentracijos zonų ir 3 priešo kontrolės punktams bei atrėmė daugiau kaip 60 rusų atakų.

„Per praėjusią parą priešas sudavė 3 raketinius ir 47 oro smūgius, įskaitant 17 bepiločių orlaivių „Shahed-136“ atakų. Mūsų gynėjai sunaikino 14 iš jų. Priešas taip pat 42 kartus šaudė iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų. Tarp civilių gyventojų yra žuvusių ir sužeistų“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kremlius ir toliau bando panaudoti branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarų karinės pagalbos teikimą Ukrainai prieš planuojamą Ukrainos kontrpuolimą, akcentuoja Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pateisino Rusijos sprendimą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kaltindamas NATO, kad ši intensyvina kovinius mokymus ir žvalgybą prie Rusijos ir Baltarusijos sienų, ir apkaltino Vakarus eskaluojant karą Ukrainoje, balandžio 4 d. suteikus papildomą karinę pagalbą Ukrainai. Šoigu sustiprino esamas Rusijos branduolines grėsmes, pareikšdamas, kad Baltarusija turi branduolinius užtaisus galinčių naudoti atakos lėktuvų ir branduolinius smūgius galinčių suduoti sistemų „Iskander-M“. Jis taip pat pareiškė, kad Baltarusijos raketinės pajėgos balandžio 3 d. pradėjo mokymus Rusijoje valdyti sistemas „Iskander-M“, įskaitant taktinių branduolinių ginklų naudojimą.

ISW ir toliau vertina, kad branduolinės eskalacijos rizika išlieka itin maža ir kad mažai tikėtina, jog Rusijos dislokuoti taktiniai branduoliniai ginklai Baltarusijoje paveiks mūšio lauko realijas Ukrainoje. Be to, Baltarusijoje dislokuotus Rusijos branduolinius ginklus beveik neabejotinai ir toliau kontroliuos Baltarusijoje nuolat dislokuotas Rusijos personalas.

Tuo metu „Wagner Group“ vadovo Jevgenijaus Prigožino demonstratyvi reakcija į rusų tinklaraštininko Maksimo Fomino nužudymą rodo, kad J.Prigožinas greičiausiai mano, jog išpuolis iš dalies buvo nukreiptas prieš jį patį. Balandžio 4 d. J.Prigožinas surengė renginį kavinėje, kurioje balandžio 2 d. nuo savadarbio sprogstamojo įtaiso žuvo M.Fominas. J.Prigožinas teigė, kad į įvykio vietą iš Bachmuto fronto linijos atvyko kuo greičiau, kad pagerbtų M.Fomino atminimą.

Su Jevgenijumi Prigožinu siejamoje kavinėje Sankt Peterburge – sprogimas, žuvo rusų propagandistas

+2

Viešai demonstratyvus J.Prigožino atsakas ir migloti kaltinimai dėl kampanijos prieš „Wagner“ leidžia manyti, kad jis greičiausiai bando netiesiogiai priimti incidentą kaip išpuolį prieš jį. J.Prigožino atsakas taip pat rodo, kad jis ketina ir toliau siekti centrinės pozicijos Rusijos promaskvietiškų ultranacionalistų bendruomenėje, nepaisydamas smurto ir atstūmimo grėsmės“, – mano ISW analitikai.

Pagrindiniai ataskaitos akcentai:

• Kremlius tikriausiai bandys priversti Baltarusiją toliau integruotis į sąjunginę valstybę
• Kremlius ir toliau bando panaudoti branduolinius grasinimus, kad atgrasytų Vakarų karinės pagalbos teikimą Ukrainai prieš planuojamą Ukrainos kontrpuolimą
• „Wagner Group“ vadovo Jevgenijaus Prigožino demonstratyvi reakcija į Rusijos karinio tinklaraštininko Maksimo Fomino nužudymą rodo, kad J.Prigožinas greičiausiai mano, jog išpuolis iš dalies buvo nukreiptas prieš jį patį
• Kremlius ir toliau bando (melagingai) nuraminti Rusijos visuomenę, kad karas Ukrainoje neturės didelių ilgalaikių ekonominių pasekmių
• Tikėtina, kad Kremlius, siekdamas apsisaugoti nuo galimos kritikos dėl prastėjančios Rusijos ekonominės padėties, bando perkelti daugiau atsakomybės už Rusijos pramonės augimą tasakingoms regioninėms institucijoms
• Rusijos pajėgos surengė ribotas sausumos atakas palei Svatovės-Kreminos liniją, tęsė puolamąsias operacijas Bachmute ir jo apylinkėse bei Avdijivkos-Donecko miesto fronto linijoje
• Rusijos pajėgos toliau ruošiasi, kaip spėjama, būsimam Ukrainos kontrpuolimui pietų kryptimi
• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad Rusijoje vykstantis pavasario šaukimo į kariuomenę ciklas vyksta pagal planą, vyksta taip greitai, kaip planuota, ir baigta pirminė karių registracija
• Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai paneigė Ukrainos pranešimus, kad Rusijos okupacinė valdžia rengia evakuacijos iš okupuotų Ukrainos regionų planus