Okupuotame Kryme griaudėjo sprogimai, Ukrainos žvalgyba pranešė apie sunaikintas raketas „Kalibr“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Bachmuto gynybai vadovauja brigados generolas Andrijus Hnatovas. Apie tai savo „Telegram“ paskyroje parašė gynybos viceministrė Hana Maliar.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr./Andrijus Hnatovas

Pasak jos, tiesiogiai Bachmute gynybą vykdo 93-iosios brigados vadas pulkininkas Pavlo Palisa ir Nacionalinės gvardijos 3-iosios brigados vadas pulkininkas Oleksandras Pivnenka.

Be to, pasak H.Maliar, Rytų fronto, į kurio atsakomybės zoną įeina Bachmutas, gynybos vadovas yra jungtinės strateginių pajėgų grupės „Chortycia“ vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis.

Taip pat rytinio fronto daliai vadovauja jungtinės strateginių pajėgų grupės „Taurija“ vadas brigados generolas Oleksandras Tarnavskis.

„Šią savaitę baigiasi antrasis mėnuo, kai paaštrėjo kovos dėl Bachmuto. Niekas netikėjo, kad esant tokioms intensyvioms priešo atakoms įmanoma išlaikyti miestą ilgiau nei savaitę, daugiausia dvi. Tačiau tūkstančių mūsų karių drąsos ir didvyriškumo, taip pat sumanaus mūsų generolų ir karininkų vadovavimo dėka – Bachmuto gynyba laikosi, o galimybės dar neišsemtos“, – tvirtina H.Maliar.

Privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas viešu laišku kreipėsi į Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu. Laiške jis papasakojo apie Ukrainos kariuomenės planus pradėti plataus masto puolimą prie Bachmuto ir paprašė pagalbos.

„Remiantis turima informacija, kovo pabaigoje – balandžio pradžioje priešas planuoja pradėti plataus masto puolimą ir suduoti flangus atkertančius smūgius, siekdamas atskirti „Wagner“ dalinius nuo pagrindinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgų.

Prašau Jūsų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias „Wagner“ atkirtimui nuo pagrindinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgų, nes tai sukels neigiamų pasekmių spacialiajai karinei operacijai“, – laiške rašo J.Prigožinas.

Jevgenijaus Prigožino „Telegram“ kanalas/Jevgenijaus Prigožino laiškas Sergejui Šoigu

J.Prigožinas ten pat rašo, kad neviešame laiško priede pateikiama išsami informacija apie „priešo sumanymus“ ir „pasiūlymas, kaip jiems pasipriešinti“.

Galiojantys Europos Sąjungos (ES) šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti „Rosatom", tik reikia politinės valios tai padaryti, pirmadienį vykusioje Užsienio reikalų taryboje bei bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti "Rosatom" – tereikia politinės valios tai padaryti. Taikymasis į atskirus „Rosatom“ sluoksnius „svogūno principu" leistų atsižvelgti į ES šalių turimus kontraktus su „Rosatom", užtikrinti branduolinę saugą, bet tuo pačiu netrukdytų Rusijos atominės energetikos milžinės sankcionavimui“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G.Landsbergis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pasak URM pranešimo, G.Landsbergis pasisakydamas argumentavo, kad išimčių politika galiojančios sankcijoms yra ydinga.

„Jei prisidengiant maisto saugumu, būtų padaryta išimtis Baltarusijos trąšų bendrovei, kurios pajamos buvo didžiausias Lukašenkos režimo finansavimo šaltinis – būtų iš esmės panaikintos sankcijos, įvestos už politines represijas, politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų kankinimą Baltarusijos kalėjimuose, ir visa tai – Baltarusijos karinės paramos Rusijai kontekste“, – sakė ministras. 

Pasak pranešimo, ES užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos atsakomybės už nusikalstamus veiksmus prieš Ukrainą klausimą, būtinybę stiprinti Rusijai taikomų sankcijų įgyvendinimo efektyvumą ir užkirsti kelią jų apėjimui, taip pat poreikį tęsti spaudimą sankcijomis Rusijai ir teikti skubią karinę paramą Ukrainai. 

„Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis Putinui – tik proceso pradžia, užtikrinant Rusijos politikų atsakomybę už agresijos bei kitus nusikaltimus. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti tarptautinė bendruomenė – JT Generalinė asamblėjos sprendimas dėl Tarptautinio specialiojo tribunolo steigimo. Putinas turėtų būti teisiamas ne tik už Ukrainos vaikų grobimą, bet ir už agresijos nusikaltimą," – pažymėjo G.Landsbergis.

Bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje buvo sutarta, kad per vienerius metus ES įsipareigoja perduoti Ukrainai vieną milijoną artilerijos amunicijos vienetų. 

„Šis susitarimas siunčia galingą signalą Europos gynybos pramonei didinti gamybos apimtis“, – sakė užsienio reikalų ministras.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimą, būtinybę ieškoti tvarių Ukrainos grūdų išgabenimo sprendimų ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dėl Rusijos agresijos globalių pasekmių klausimus.

Trumpai aptarta ir situacija Irane, vidaus represijos bei ES piliečių ėmimo įkaitais politika, Irano karinė parama Rusijai ir tolesnės atsako priemonės.

Ministrai aptarė bendradarbiavimo su Tunisu perspektyvas, migracijos srautų iššūkius ir galimą pagalbą šiai šaliai.

Norvegija pirmadienį paskelbė pristačiusi Ukrainai aštuonis tankus „Leopard 2“, kurie, pasak jos, kartu su kitų šalių parama turės daug svarbos artėjančiam ukrainiečių kontrpuolimui.

„Visi aštuoni „Leo“ („Leopard“) 2 yra Ukrainoje“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu pranešė Norvegijos ginkluotųjų pajėgų atstovė spaudai Stine Barclay Gaasland.

Vasarį Skandinavijos šalis paskelbė, kad Ukrainai perduos aštuonis savo senstančius „Leopard 2A4“. Norvegija ketina pakeisti juos modernesniais „Leopard 2A7“ ir neseniai užsakė 54.

„Ukrainai padovanoti tankai turės lemiamos reikšmės jos gebėjimui vykdyti puolamąsias operacijas ir susigrąžinti Rusijos okupuotas žemes“, – pranešime cituojamas Norvegijos šarvuočių bataliono vadovas pulkininkas leitenantas Larsas Jensenas.

Be tankų, Norvegija įsipareigojo suteikti Kyjivui ne daugiau kaip keturias pagalbines transporto priemones, amuniciją ir atsargines dalis.

Norvegijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad šiuo metu Lenkijoje, remiant Europos Sąjungai, ukrainiečių įgulos mokomos valdyti tankus „Leopard“.

Kelios kitos šalys, įskaitant Lenkiją, Vokietiją, Švediją, Ispaniją, Suomiją ir Kanadą, taip pat pristatė arba pažadėjo pristatyti Ukrainai šių tankų.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pirmadienį Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) vardu Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos sesijos metu per dialogą su Nepriklausoma tarptautine tyrimų komisija dėl Rusijos karo pažeidimų  paragino nedelsiant grąžinti Ukrainos vaikus.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų brutalumas šokiruoja. Jau daugiau nei metus Ukrainos civiliai žudomi ir kankinami. Tyčia atakuojamos Ukrainos mokyklos, ligoninės ir ypatingos svarbos infrastruktūra. Rusijos valdžios institucijos vykdo priverstinį vaikų perkėlimą ir deportavimą iš Ukrainos į Rusiją ir Rusijos okupuotą teritoriją bei neteisėtą jų įvaikinimą. Mes griežčiausiai smerkiame šią praktiką ir raginame nedelsiant grąžinti visus Ukrainos vaikus“, – kalbėjo viceministras.

Luko Balandžio / BNS nuotr./Mantas Adomėnas

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), viceministras M.Adomėnas tokią poziciją išsakė per JT Žmogaus teisių tarybos 52-ąją sesiją perskaitęs Lietuvos parengtą pareiškimą Šiaurės ir Baltijos šalių vardu.

Pasak pranešimo, M.Adomėnas NB8 šalių vardu išreiškė paramą tyrimo komisijos veiklai, pažymėjo, kad jos ataskaitos išvados „yra objektyvios ir nešališkos, skirtingai nei Rusijos dezinformacija ar propaganda“.

„Šios  išvados suteikia dar didesnį impulsą imtis ryžtingų tarptautinių veiksmų, nes patvirtina, kad Rusija įvykdė daug tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų, taip pat karo nusikaltimų“, – skelbiama pranešime.

Pirmadienį Nepriklausoma tarptautinė tyrimų komisija Žmogaus teisių tarybai pristatė savo ataskaitą dėl pažeidimų Ukrainoje Rusijos agresijos kontekste, apimančią laikotarpį nuo agresijos pradžios iki šių metų sausio mėnesio.  

Komisija nustatė daug tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų bei karo nusikaltimų. Anot URM, kai kurie pažeidimai galėtų būti prilyginti  nusikaltimams žmogiškumui, tam reikalingas tolesnis tyrimas.

Lietuva 2022–2024 metais yra JT Žmogaus teisių tarybos narė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį skeptiškai įvertino Kinijos prezidento Xi Jinpingo taikos pasiūlymus Maskvai.

Jis perspėjo, kad tai gali būti strategija siekiant padėti Rusijai Ukrainoje.

„Pasaulis neturėtų būti apgautas jokio taktinio Rusijos žingsnio, kurį remia Kinija ar bet kuri kita šalis, siekiant įšaldyti karą savo sąlygomis“, – žurnalistams sakė A.Blinkenas.

Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos pritaria bet kokiai diplomatijai siekiant „teisingos ir ilgalaikės taikos“, tačiau išreiškė abejonių, ar Kinija saugo Ukrainos „suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

„AP“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

„Bet koks planas, kuriame pirmenybė neteikiama šiam svarbiam principui, geriausiu atveju yra vilkinimo taktika arba juo tik siekiama palengvinti neteisingą rezultatą. Tai nėra konstruktyvi diplomatija“, – sakė A.Blinkenas.

„Raginimas nutraukti ugnį, kuri neapima Rusijos pajėgų išvedimo iš Ukrainos teritorijos, faktiškai reikštų paramą Rusijos užkariavimo ratifikavimui“, – pridūrė jis.

A. Blinkenas, kuris anksčiau pirmadienį paskelbė apie 350 mln. dolerių (326,5 mln. eurų) vertės naują JAV karinę pagalbą Ukrainai, dar kartą parėmė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris reikalavo, kad Rusija pasitrauktų, poziciją.

„Jei Kinija yra pasiryžusi remti karo pabaigą pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus, kaip raginama pirmajame jos plano punkte, ji gali šiuo pagrindu užmegzti ryšius su prezidentu Zelenskiu ir Ukraina bei pasinaudoti savo įtaka, kad priverstų Maskvą atitraukti savo pajėgas“, – sakė jis.

Pirmadienį bendrame Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrų posėdyje sutarta siekti per metus perduoti Ukrainai 1 milijoną įvairaus kalibro artilerijos amunicijos vienetų. ES iš Europos taikos priemonės skirs 2 mlrd. eurų ir taip dalinai kompensuos šalių narių perduotą amuniciją.

„Dabar yra lemiamas karo momentas. Ukrainai reikia mūsų tvirtos karinės paramos. Artimiausiais mėnesiais amunicija bus ypatingai svarbi. 1 milijonas perduotų artilerijos šaudmenų – to turime siekti jau šiais metais. Turime siųsti stiprų signalą gynybos pramonei ne tik apie mūsų įsipareigojimą išleisti daugiau, bei ir konkrečius poreikius bei planus“, – sakė posėdyje dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr./Bendras Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrų posėdis

Susitikime buvo aptariama Rusijos agresija prieš Ukrainą ir tolesnė ES parama Ukrainos kariuomenei. Lietuvos atstovai pabrėžė būtinybę tęsti karinę paramą ir suteikti Ukrainai daugiau amunicijos. Akcentuota, kad ES turi laikytis savo įsipareigojimų Ukrainos saugumui ir juos stiprinti.

Lietuvos viceministras susitikime taip pat kvietė siekti didesnės visuomenių paramos gynybos išlaidoms: „Mūsų visuomenė turi suprasti, kad jei norime taikos Europoje, turime daugiau investuoti į gynybą. Tiek Ukrainos, tiek savo pačių. Kito kelio nėra.“

ES Užsienio reikalų taryboje ministrai taip pat aptarė ES dokumento „Strateginis kelrodis“ įgyvendinimą praėjus vieneriems metams nuo jo patvirtinimo. Pažymėta padaryta pažanga ir tolesni siekiai įgyvendinant išsikeltus tikslus vystyti ES gynybos iniciatyvas, stiprinti ES ir valstybių narių atsparumą nuo išorės grėsmių bei vystyti ryšius su partnerėmis.

Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas pirmadienį pareiškė, kad jo pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. ilgų kovų nualinto Bachmuto miesto Ukrainos rytuose.

„Šiuo metu „Wagner“ daliniai kontroliuoja apie 70 proc. Bachmuto miesto ir tęsia operacijas, kad užbaigtų miesto išlaisvinimą“, – atvirame laiške Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu teigė Jevgenijus Prigožinas.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Analitikai nesutaria dėl Bachmuto, kaip karinio prizo, strateginės reikšmės, tačiau miestas įgijo svarbią politinę reikšmę, o abi pusės kovai skyrė daug išteklių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę komentuodamas tolesnę Bachmuto miesto gynybą pabrėžė, kad dėl to yra aiški bendra karinės vadovybės pozicija: stiprinti veiksmus „šia kryptimi, maksimaliai naikinti okupantą“.

Pasak jo, buvo aptarti veiksmai ir kitomis kryptimis. Prezidentas pažymėjo, kad buvo kalbėta ir šaudmenų, ginklų tiekimą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno teigimu, Bachmuto gynyba yra esminė tvirtai viso fronto gynybai.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno administracija leido skirti papildomą 350 mln. dolerių vertės saugumo pagalbos paketą Ukrainai, pirmadienį pranešė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

Prezidento skiriamą paramą sudaro „daugiau šaudmenų JAV suteiktoms HIMARS sistemoms ir haubicoms, kurias Ukraina naudoja gynybai, taip pat šaudmenų pėstininkų kovos mašinoms „Bradley“, raketų HARM, prieštankinių ginklų, upių valčių ir kitos įrangos“, – sakoma A.Blinkeno pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

Į paketą įtraukta amunicija ir įranga imamos tiesiai iš JAV ginklų atsargų rezervo, todėl gali būti greitai išsiųstos į Ukrainą. 

JAV valstybės sekretorius pirmadienį pakartojo, kad Amerika palaikys Ukrainą „tiek, kiek reikės“.

„Rusija viena pati galėtų užbaigti savo karą šiandien, – sakė jis. – Kol Rusija to nepadarys, mes būsime vieningi su Ukraina tiek, kiek reikės“.

Pirmadienį netoli Kyjivo buvo numuštas rusų dronas. Tai įvyko skambant oro pavojaus signalui. 

Miesto karinės administracijos duomenimis, bepilotis buvo numuštas į šiaurę nuo Kyjivo. 

„Skambant oro pavojaus signalui oro erdvėje į šiaurę nuo Kyjivo aptiktas priešiškas bepiločio orlaivio tipo objektas. Taikinį sunaikino oro gynybos pajėgos“, – sakoma pareiškime.

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas sakė, kad prezidento Vladimiro Putino arešto orderis dėl įtariamų karo nusikaltimų yra „niūri“ proga, o ne proga „triumfuoti“ ar „pasipuikuoti“.

K.Khanas kalbėjo Londone vykusiame tarptautinių teisingumo ministrų susitikime, kuriame buvo prašoma skirti papildomų pinigų Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti, įskaitant galimą V.Putino patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už vaikų grobimo iš Ukrainos į Rusiją priežiūrą.

„Reuters“/„Scanpix“/Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas

„Tai tikrai labai liūdna ir niūri proga, kad pirmą kartą tarptautinio baudžiamojo teismo, bet kokio teismo, teisėjai mano, jog būtina išduoti orderius nuolatinės (JT) saugumo tarybos narės lyderiui ir aukštiems valstybės pareigūnams“, – pareiškė K.Khanas.

Penktadienį, tenkindama K.Khano prašymą išduoti orderius, teisėjų kolegija sutiko, kad yra „pagrįstų priežasčių“ manyti, jog V.Putinui ir jo vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai tenka atsakomybė už „neteisėtą Ukrainos vaikų deportaciją“.

Penktadienį paskelbtame pareiškime K.Khanas teigė, kad jo biuro nustatyti incidentai apėmė „mažiausiai šimtų vaikų, paimtų iš vaikų namų ir vaikų globos namų, deportavimą“.

Pasak jo, daugelis vaikų buvo atiduoti įvaikinti į Rusiją ir pridūrė, kad V.Putinas išleido dekretą, kuriuo pagreitino Rusijos pilietybės suteikimą šiems vaikams, kad juos būtų lengviau įvaikinti.

„Aš sakau: repatrijuokite vaikus, grąžinkite vaikus, suvienykite vaikus. Jei yra bent kiek tiesos teiginiuose, kad tai daroma dėl vaikų, užuot suteikus jiems užsienio pasus, grąžinkite juos į šalis, kurių piliečiai jie yra“, – tvirtino TBT prokuroras.

Jis taip pat pridūrė, jog arešto orderis nenustos galioti net pasibaigus karui: „Kariniams nusikaltimams nėra senaties termino. Tai vienas iš Niurnbergo principų, ir asmenys, kad ir kur jie būtų pasaulyje, turi suprasti, kad įstatymas galioja, o su valdžia siejama atsakomybė“.

Ukrainos karinis analitikas, atsargos majoras Oleksijus Hetmanas pranešė apie sudėtingą Rusijos karių padėtį netoli Chersono pietų Ukrainoje.

„Disciplina Rusijos kariuomenėje yra labai bloga. Įvesti tvarką ten atvyko Rosgvardijos ir FSB pareigūnai. Mat daug rusų dezertyruoja ir nenori kariauti.

Tarnybos gaudo tuos dezertyrus, kurie sėja chaosą. Esu įsitikinęs, kad rusams ilgai nepavyks išsilaikyti pietuose. Galime tikėtis mūsų puolimo“, – teigė jis. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kinijos vadovui Xi Jinpingui pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino pasiūlymą dėl taikos Ukrainoje.

„Visada esame atviri deryboms, – sakė V.Putinas Xi JInpingui. – Mes tikrai aptarsime visus šiuos klausimus, įskaitant jūsų iniciatyvas, kurias, žinoma, vertiname pagarbiai.“

Kinija save vadina neutralia šalimi, tačiau tuo pat metu palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Pekinas prieš kurį laiką pristatė 12 punktų dokumentą, kuriuo siekiama taikos. Vis dėlto dalis Vakarų šalių tokį pasiūlymą sukritikavo, vadindami jį nevisaverčiu.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Vakarai jau kurį laiką kritikuoja Kiniją už tai, kad ji nepasmerkė Maskvos invazijos į savo kaimynę, o Jungtinės Valstijos ir NATO pasidalijo pareiškimais, kad ji galbūt svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai. Pati Kinija pastarąjį teiginį atmeta.

Narystė NATO nėra reikalinga tik Ukrainai, nes ji gali sustiprinti Aljansą. Tai interviu laikraščiui „Evropejska pravda“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

Pasak jo, daugelis sąjungininkų negalvoja apie tai, kas bus po karo, ir gyvena šia akimirka, galvodami, kaip aprūpinti Ukrainą daugiau tankų ir sviedinių.

„Ir aš su jais sutinku – turime paspartinti ginkluotės gamybą Europoje, turime ieškoti, kur galime dar labiau padėti. Bet taip pat turime galvoti apie tolesnius žingsnius! Nematau kitos išeities, kaip tik tai, kad Ukraina įstotų į NATO“, – sakė K.Karinis.

Pasak Latvijos premjero, pavojų taikai ir saugumui Europoje kelia Rusija, kuri siekia ir toliau egzistuoti kaip imperija.

„Todėl turime užtikrinti, kad Rusijai nepavyktų pakeisti pasaulio tvarkos, kai mes Europoje pereiname nuo imperijų prie nacionalinių valstybių“, – sakė jis.

Pasak Latvijos premjero, nacionalinės valstybės yra pažeidžiamos pavieniui, tačiau kartu jos yra labai galingos.

„Dabar mus turi dar labiau sustiprinti Ukraina, kuri prie mūsų prisijungs“, – sakė jis.

K.Karinis pažymėjo, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime turėtų būti aptarta Ukraina, ir nors jis nėra tikras, kad šiame viršūnių susitikime galima tikėtis kokių nors sprendimų, „visi turime pradėti galvoti apie tai, kas bus po karo, kaip užtikrinti, kad taika būtų įtvirtinta“.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitarė dėl 2 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių, pranešė diplomatai.

Diplomatai sakė, kad 27 šalių blokas per ateinančius 12 mėnesių ketina pristatyti Ukrainai milijoną šaudmenų, Kyjivui prašant daugiau amunicijos, kad galėtų atremti besitęsiantį Rusijos puolimą.

Pirmoji plano dalis – skirti vieną milijardą eurų bendrų lėšų, kad šalys narės artimiausiomis savaitėmis galėtų nusiųsti Kyjivui sviedinių iš savų atsargų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Pagal antrąją dalį blokas panaudos dar vieną milijardą eurų, kad užsakytų 155 mm sviedinių Ukrainai, vykdydamas masinius bendrus viešuosius pirkimus, kuriais siekiama paskatinti įmones didinti gamybą.

Tokio masto bendras ginkluotės pirkimas yra naujas svarbus ES žingsnis, Rusijos karui paskatinus ilgalaikes pastangas vieningiau dirbti gynybos srityje.

Šiuo metu Ukraina sunaudoja gerokai daugiau šaudmenų, nei jų pagamina Vakarų rėmėjai.

Briuselis teigia, kad ES įmonės turi persijungti į „karo ekonomikos režimą“ po to, kai pasibaigus Šaltajam karui sumažino savo veiklos apimtis.

Pramonės atstovai skundžiasi, kad vyriausybės dar nepasirašė ilgalaikių sutarčių, kurių reikia investicijoms į daugiau gamybos linijų.

ES tikisi, kad milžiniškas bendras 155 mm sviedinių užsakymas paskatins įmones didinti gamybos apimtis.

Ji pradėjo bendrauti su 15 įmonių 11 ES šalių, kurios gamina šaudmenis, siekdama paraginti jas tęsti veiklą.

Briuselis tvirtino, kad siekia pašalinti reguliavimo kliūtis, palengvinti galimybes gauti finansavimą ir netgi skirti centrinių ES fondų lėšų, kad padėtų padidinti pajėgumus.

Jungtinės Karalystės ministro pirmininko rezidencijos Dauningo gatvėje išplatintame pranešime teigiama, jog iš Kinijos prezidento Xi Jinpingo tikimasi, jog jis pasinaudos valstybiniu vizitu taikos tikslais ir paragins Rusijos lyderį „liautis bombardavus Ukrainos miestus, ligonines ir mokyklas“.

„Kinija jau anksčiau yra kalbėjusi apie tai, kaip svarbu gerbti suverenitetą ir teritorinį vientisumą Ukrainoje. Norėtume, kad prezidentas Xi Jinpingas pasisakytų už šį dalyką, kai kalbėsis su V.Putinu“, – teigė premjero Rishi Sunako atstovas spaudai.

„Šis karas ir kėsinimasis į Ukrainos suverenitetą galėtų baigtis šiandien, jei Rusija išvestų savo karius iš Ukrainos“, – pridūrė jis.

Jungtinė Karalystė viliasi, kad Kinijos lyderis pasinaudos šia galimybe ir darys atitinkamą spaudimą V.Putinui karo žiaurumams Ukrainoje nutraukti.

„Reuters“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas

Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad seka Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitą į Rusijos Federaciją ir yra pasirengusi „glaudesniam dialogui“ su Kinija dėl taikos Ukrainoje.

„Ukraina atidžiai stebi Kinijos prezidento vizitą į Rusiją. Tikimės, kad Pekinas pasinaudos savo įtaka Maskvai ir privers ją nutraukti agresyvų karą prieš Ukrainą.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Kaip užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje telefonu su Kinijos kolega, Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas turėtų būti visų diplomatinių pastangų centre.

Esame pasirengę glaudesniam dialogui su Kinija, kad būtų atkurta taika Ukrainoje laikantis JT Chartijoje ir naujausioje JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje šiuo klausimu įtvirtintų principų“, – teigė ministerija.

Rusijos tyrimų komitetas pareiškė, kad pradėjo baudžiamąją bylą prieš Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Hagoje prokurorą ir teisėjus, kurie penktadienį išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl vadovavimo Ukrainos vaikų grobimui, pranešė leidinys „The Guardian“.

Komiteto teigimu, TBT arešto orderis yra „akivaizdžiai neteisėtas, nes nėra pagrindo baudžiamajam persekiojimui“.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį atvykęs į Maskvą sakė, kad pirmasis nuo karo Ukrainoje pradžios jo valstybinis vizitas Rusijoje suteiks „naują postūmį“ dvišaliams santykiams.

„Esu įsitikinęs, kad vizitas bus vaisingas ir suteiks naują postūmį sveikam ir stabiliam Kinijos ir Rusijos santykių plėtojimui“, – Maskvos oro uoste žurnalistams, įskaitant Rusijos valstybinės žiniasklaidos atstovus, sakė Xi Jinpingas.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos lyderis Xi Jinpingas Maskvos oro uoste

Xi Jinpingą ant raudono kilimo pasitiko karinis pučiamųjų orkestras, kuris grojo abiejų šalių himnus, ir ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka, parodė Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Kinijos lyderis apibūdino dvišalius ryšius kaip įžengusius į „naują erą“ ir pakartojo Kremliaus padėjėjo Jurijaus Ušakovo praėjusią savaitę išsakytus komentarus, kad Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas V.Putinas vizito metu pasirašys dokumentus glaudesniems ryšiams užmegzti.

„Nepastoviame ir permainų kupiname pasaulyje Kinija ir toliau bendradarbiaus su Rusija, kad apsaugotų tarptautinę sistemą, kurios pagrindas yra Jungtinės Tautos“, – pridūrė Xi Jinpingas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusiją ir Kiniją jis pavadino „geromis kaimynėmis“ ir „patikimomis partnerėmis“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Dėl nuolatinių priešo bandymų apsupti Avdijivką Donecko srityje miestas netrukus gali tapti „naujuoju Bachmutu“. Apie tai Ukrainos žiniasklaidai sakė Tauridės gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro atstovas spaudai Oleksijus Dmytraškivskis.

„Priešas nuolat bando apsupti Avdijivkos miestą. Pritariu savo kolegoms iš Vakarų, kurie sako, kad Avdijivka artimiausiu metu gali tapti nauju Bachmutu, ir tai yra tiesa. Tačiau šiuo metu šiame rajone puolantiems Rusijos daliniams sekasi ne itin gerai. Vakar, užvakar, priešas panaudojo paskutinius turimus rezervus“, – sakė jis.

A.Daukševič nuotr./Avdijivka

Pasak atstovo spaudai, rusai patiria didelių personalo ir technikos nuostolių. Per pastarąją parą Avdijivkos puolimo metu priešas neteko maždaug trijų kuopų personalo.

„Visos atakos yra to paties tipo, priešas puola iš tų pačių pozicijų, labai nuspėjamai, todėl mūsų kariams pavyksta apginti savo pozicijas“, – aiškino O.Dmytraškivskis.

Zaporižios fronto linija ima aktyvėti. Čia pradedamas formuoti būsimas mūšio laukas, primenantis Chersono srities dešiniojo kranto išlaisvinimo operaciją. Tai televizijos kanalo „Espresso“ eteryje pareiškė informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas. Pasak jo, Ukrainos kariai jau vykdo kovinę žvalgybą.

„Mūsų kariai jau vykdo reidus, žvalgybą koviniu būdu ir suduoda smūgius giliai į priešo teritoriją. Mes jau pradedame formuoti būsimą mūšio lauką, kuris panašus į Chersono srities dešiniojo kranto išlaisvinimo operaciją“, – sakė S.Zgurecas.

„Dabar atrodo akivaizdu, kad reikia žengti Melitopolio, Berdiansko ir Mariupolio link. Tačiau už šio akivaizdumo turi slypėti planas, kuris neleistų rusams pasinaudoti gynyba, kurią jie bando formuoti šiame fronto ruože“, – aiškino jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas per derybas Maskvoje aptars Pekino pateiktus pasiūlymus dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pirmadienį pranešė Kremlius.

„Vienaip ar kitaip, (Pekino) plane dėl Ukrainos keliami klausimai bus paliesti derybų metu. Išsamius paaiškinimus dėl Rusijos pozicijos pateiks prezidentas Putinas“, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Be to, Kremlius apkaltino Vašingtoną kurstant karą Ukrainoje.

„JAV laikosi savo pozicijos, kuria siekiama pakurstyti konfliktą, sudaryti kliūtis sumažinti kovos intensyvumą ir tęsti ginklų tiekimą Ukrainai“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

Kyjivas savo ruožtu pirmadienį paragino Rusiją išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.

„Sėkmingo Kinijos „taikos plano“ įgyvendinimo formulė. Pirmas ir svarbiausias punktas – Rusijos okupacinių pajėgų pasidavimas arba išvedimas iš (Ukrainos teritorijos) pagal tarptautinę teisę ir JT Chartiją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Ukrainos kariai toliau gina savo pozicijas ir sėkmingai kovoja su Rusijos pajėgomis netoli Bachmuto Donecko srityje.

Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ šalies sausumos pajėgos pasidalino vaizdo įrašu, kuriame vaizduojama kova su rusų pėstininkais.

„Bachmutas-Soledaras. Veikėme prieš priešo pėstininkus. Neleisime okupantams jaustis kaip namie“, – sakoma prieraše prie įrašo.

Kaip pranešama, Ukrainos ginkluotosios pajėgos Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Marijinkos ir Šachtarsko kryptimis per pastarąją parą atrėmė 69 rusų atakas.

Bachmutas tebėra kovų epicentras.

Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos pajėgos jau tris savaites pamažu žengia į priekį Ukrainos kontroliuojamo Avdijivkos miesto apylinkėse, esančio į šiaurę nuo Donecko.

Padėtis aplink šį miestą darosi panaši į padėtį prie Bachmuto.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas interviu metu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ sakė, kad Ukraina turėtų pasinaudoti galimybe surengti kontrpuolimą šiais metais, nes, jo nuomone, ateityje gali būti labai sudėtinga sulaukti sąjungininkų pagalbos naujam bandymui, .

„Daugelis šalių, daugelis politikų šiais metais tikisi tam tikros pažangos. Manau, kad Ukraina turės tik vieną bandymą surengti didelį kontrpuolimą“, – pareiškė šalies vadovas.

„Jei ji nuspręs pradėti didelį kontrpuolimą ir jai nepavyks, bus labai sunku gauti finansavimą kitam“, – pridūrė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Petras Pavelas

P.Pavelas patikslino, kad „tai turėtų įvykti per kelis mėnesius“.

Čekijos prezidentas įsitikinęs, kad „galimybių langas šiais metais yra atviras“.

Jo nuomone, „po kitos žiemos bus labai sunku išlaikyti dabartinį paramos lygį“.

„Karo nuovargis apima ne tik žmogiškuosius išteklius ir įrangos išsekimą bei infrastruktūros sunaikinimą Ukrainoje, bet ir pagalbą teikiančių šalių nuovargį“, – teigė P.Pavelas.

Kinijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paragino Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT) laikytis „nešališkos pozicijos“ ir „vengti politizavimo ir dvigubų standartų“ po to, kai jis išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų.

„Tarptautinis baudžiamasis teismas turėtų laikytis objektyvios ir nešališkos pozicijos, gerbti valstybės vadovo jurisdikcinį imunitetą pagal tarptautinę teisę, apdairiai vykdyti savo funkcijas ir įgaliojimus pagal įstatymus, sąžiningai aiškinti ir taikyti tarptautinę teisę, vengti politizavimo ir dvigubų standartų“, – per trumpą spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas.

„AFP“/„Scanpix“/Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas

 Europos Sąjungos ministrai pirmadienį sieks pasirašyti 2 mlrd. eurų vertės planą, pagal kurį bus sukauptos atsargos ir bendrai nupirkta Ukrainai labai reikalingų artilerijos sviedinių.

Kyjivas skundžiasi, kad jo pajėgos turi taupyti savo amuniciją, ilgiau kaip metus trunkančiai Rusijos invazijai virtus žiauriu ir sekinančiu karu.

Ukraina pranešė ES, kad nori gauti 350 000 sviedinių per mėnesį, kurie padėtų jos kariams sulaikyti Maskvos puolimą ir leistų vėliau šiais metais pradėti naujas kontrpuolimo operacijas.

Briuselyje susirinkę 27 bloko šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai sieks susitarti dėl įvairialypės iniciatyvos, kuria siekiama paspartinti tiekimą ir sustiprinti gynybos pramonę.

„AFP“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Laikas yra labai svarbus: turime pristatyti daugiau artilerijos amunicijos ir turime ją pristatyti greičiau“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Pirmoji plano dalis – skirti dar vieną milijardą eurų bendrų lėšų, kad šalys narės artimiausiomis savaitėmis galėtų nusiųsti Kyjivui sviedinių iš savų atsargų.

Pagal antrąją dalį blokas panaudos dar vieną milijardą eurų, kad užsakytų 155 mm sviedinių Ukrainai, vykdydamas masinius bendrus viešuosius pirkimus, kuriais siekiama paskatinti įmones didinti gamybą.

Tokio masto bendras ginkluotės pirkimas yra naujas svarbus ES žingsnis, Rusijos karui paskatinus ilgalaikes pastangas vieningiau dirbti gynybos srityje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas paskelbė, kad Rusija karui Ukrainoje papildomai mobilizavo apie 300 tūkst. rusų. To priežastis – dideli nuostoliai, nuolatiniai dezertyrai ir savanorių trūkumas.

„Iš viso žinome apie maždaug 300 tūkst. Rusijos piliečių mobilizaciją. Jie buvo siunčiami sukomplektuoti esamus dalinius ir padalinius, suformuoti naujas formuotes ir dislokuoti teritorinių pajėgų dalinius bei padalinius“, – sakė jis interviu metu naujienų agentūrai „RBC-Ukraine“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas

Kartu, pasak jo, mobilizacijos veiksmų tęsimas ir dėl to patiriami didžiuliai žuvusiųjų ir sužeistųjų nuostoliai kelia daug problemų pačioje Rusijoje.

„Kalbame apie didėjantį gyventojų nepasitenkinimą režimu, protesto mitingų organizavimą ir mažėjantį pasitikėjimą aukščiausia valstybės vadovybe. Kita jų problema – visiškas mobilizuotųjų motyvacijos trūkumas tiek prieš siunčiant į frontą, tiek mūšio lauke“, – pridūrė S.Najevas.

Jungtinių pajėgų vadas priminė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. Kremlius paskelbė dalinę mobilizaciją dėl didelių personalo nuostolių, padidėjusio karių, nenorinčių dalyvauti karo veiksmuose, skaičiaus ir nepakankamos pažangos verbuojant savanorius.

Pasak jo, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pasirašė įsaką „dėl dalinės mobilizacijos paskelbimo Rusijos Federacijoje“, kuriuo faktiškai įteisino jau vykstančią slaptą mobilizaciją ir leido valdžiai vykdyti priverstinį šaukimą į karą prieš Ukrainą.

Kaip pranešama, sausį Rusija rengėsi mobilizuoti dar iki 500 tūkst. šauktinių be tų 300 tūkst., kurie jau buvo pašaukti 2022 m. spalį.

Tuo tarpu Estijos gynybos ministerija pažymėjo, kad labai tikėtina, jog antrosios bangos karių pasiruošimas ir jų vykdomų veiksmų kokybė bus kur kas prastesnė nei pirmosios.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį, kad per pastariąsias tris savaites Rusijos pajėgos sustiprino savo buvimą ir įsitvirtino aplink Ukrainos kontroliuojamą Donbaso miestą Avdijivką.

Nuo 2014 m. miestas buvo Donbaso konflikto fronto linijoje, todėl šiuo metu iš esmės yra sugriautas

Įsitvirtinimo operacija daugiausiai buvo patikėta Donecko liaudies respublikos 1-ajam armijos korpusui, nes vietiniai kariai gerai pažįsta vietovę.

Britų žvalgyba pažymėjo, jog, tikėtina, kad vykstant mūšiui išsiplėtusio Avdijivkos kokso gamyklų komplekso teritorija bus itin ginama.

Taktiniu požiūriu padėtis prie Avdijivkos panaši į padėtį didesniame Bachmuto mieste, esančiame toliau į šiaurę.

„Ukrainos pajėgos toliau organizuotai ginasi, tačiau jų tiekimo linijoms į vakarus vis didesnę grėsmę kelia Rusijos apsupties operacija“, – rašoma kasdienėje karo apžvalgoje.

Ukrainos kariuomenės jungtinių pajėgų vadas Serhijus Najevas prognozavo, kas vyks Ukrainos fronte 2023 m. Interviu „RBC-Ukraina“ jis teigė, kad Rusija neatsisakys bandymų kontroliuoti visos Ukrainos teritoriją.

Pasak S.Najevo, rusai ir toliau vykdys puolamuosius veiksmus, siekdamas visiškai užimti Donecko ir Luhansko sritis, statys gynybines linijas ir dislokuos mobilizuotus karius laikinai okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių teritorijose.

„Ateityje agresorius nori užgrobti naujų teritorijų, kad sukurtų buferines zonas ir užtikrintų „saugumą“ okupuotoms Ukrainos teritorijoms, kurios jau „įjungtos į Rusijos Federaciją“, – sakė jis.

Per pastarąją parą Ukrainos gynėjai smogė priešo susitelkimo vietoms ir karinei technikai ir atrėmė beveik 70 atakų, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

Rusijos okupantai surengė 6 raketinius ir 13 oro smūgių, 56 kartus iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų apšaudė visų pirma Donecko ir Zaporižios sričių civilinę infrastruktūrą. 

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasidžiaugė savo aljanso tvirtumu, kinų vadovui vykstant į Maskvą, kur vyks aukščiausiojo lygio susitikimas su tarptautinėje izoliacijoje atsidūrusiu Rusijos prezidentu.

Xi Jinpingas savo vizitą apibūdino kaip „draugystės, bendradarbiavimo ir taikos kelionę“, nors Vakarų šalys kritikuoja Kiniją dėl, jų nuomone, tylaus Rusijos karo Ukrainoje palaikymo ir diplomatinės priedangos.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos lyderis Xi Jinpingas paskutinio susitikimo su Rusijos prezidentu V.Putinu metu

„Tikiuosi bendradarbiauti su prezidentu Putinu, kad kartu priimtume naują santykių viziją“, – rašė Xi Jinpingas pasirašytame straipsnyje Rusijos laikraštyje „Russian Gazette“, kurį taip pat perdavė Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Kinija stengėsi vaizduoti save kaip neutralią Ukrainos karo šalį, o jos Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad Pekinas „atliks konstruktyvų vaidmenį skatinant taikos derybas“ tarp Kyjivo ir Maskvos.

V.Putinas palankiai įvertino Pekino veiksmus dėl Ukrainos, kurie rodo norą atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ nutraukiant konfliktą, ir teigė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai yra „aukščiausiame taške“.

Xi Jinpingo kelionė padės sustiprinti izoliuotą V.Putiną, kuris sekmadienį išvyko į Ukrainos Mariupolio miestą ir pirmą kartą nuo Maskvos invazijos 2022 metų vasario mėnesį apsilankė Kyjivo užgrobtoje teritorijoje.

Xi Jinpingo vizitas taip pat vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Plačiau skaitykite ČIA.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.

Joje numatoma aptarti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, situaciją Tunise ir Irane bei Belgrado-Prištinos dialogą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

ES užsienio reikalų ministrai kalbės apie Rusijos atsakomybę už padarytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimą ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dėl Rusijos agresijos globalių pasekmių klausimus.  

Ministrai taip pat aptars bendradarbiavimo su Tunisu perspektyvas, migracijos srautų iššūkius ir galimą pagalbą šiai šaliai.

Bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje bus kalbama apie bendrijos karinę paramą Ukrainai, ES strateginio kompaso įgyvendinimą. Planuoja diskutuoti, kaip kuo skubiau ir efektyviau teikti amuniciją Ukrainai bei kaip ES Bendros saugumo ir gynybos iniciatyvos prisidėjo prie paramos teikimo Ukrainai besitęsiančios Rusijos agresijos kontekste.

Kovo 19 d. paskelbta geolokacinė medžiaga rodo, kad Ukrainos pajėgos surengė sėkmingą kontrpuolimą į pietvakarius nuo Ivanivske (6 km į vakarus nuo Bachmuto) ir nustūmė Rusijos pajėgas, sako Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje.

Ten pat pažymima, kad Rusijos tinklaraščiuose netrūksta svarstymų, kad Ukrainos pajėgos šiuo metu yra pajėgios suintensyvinti kontratakas, kad stabilizuotų fronto liniją aplink Bachmutą.

„Vis dažnesnės Rusijos diskusijos apie neišvengiamą Ukrainos kontrpuolimą Bachmuto rajone rodo, kad Rusijos informaciniai šaltiniai vis labiau abejoja Rusijos kariuomenės galimybėmis išlaikyti iniciatyvą aplink Bachmutą“, - sako ISW analitikai.

Taip pat manoma, kad Ukrainos kariuomenės pareigūnų pareiškimai apie dabartinių Rusijos puolamųjų operacijų tempą ir perspektyvas gali rodyti, kad bendras Rusijos pavasario puolimas artėja prie kulminacijos.

„Tikėtina, kad Rusijos pavasario puolimas artėja prie kulminacijos. Per pirmuosius 2023 m. mėnesius Rusijos vykdomi puolimai palei Svatovės-Kreminos liniją, aplink Bachmutą, Avdijivkos-Donecko miesto ir Vuchlavo fronto linijose nepadėjo pasiekti daugiau nei pavienių taktinių laimėjimų. Šiems įvairiems puolimo veiksmams Rusija skyrė maždaug 300 tūkst. mobilizuotų karių, kurie 2022 m. rugsėjį. buvo pašaukti dalinės mobilizacijos būdu būtent tokiam pavasario puolimui vykdyti. Jei 300 tūkst. Rusijos karių nesugebėjo suteikti Rusijai lemiamo puolamojo pranašumo Ukrainoje, mažai tikėtina, kad papildomų pajėgų skyrimas per būsimas mobilizacijos bangas šiais metais duos kardinaliai kitokių rezultatų. Todėl Ukraina turi visas galimybes susigrąžinti iniciatyvą ir pradėti kontrpuolimus svarbiausiuose dabartinės fronto linijos sektoriuose“, - mano analitikai.

Kiti ataskaitos akcentai:

• Rusijos pajėgos tęsia ribotas puolamąsias operacijas išilgai linijos Kupjanskas-Svatovė-Kremina
• Rusijos pajėgos greičiausiai pasiekė nedidelių laimėjimų prie Bohdanivkos (6 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto), tęsiant Rusijos puolamąsias operacijas Bachmute ir jo apylinkėse
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas Donecko miesto pakraščiuose ir galbūt pasistūmėjo link Berdičių (apie 10 km į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos)
• Rusijos pajėgos toliau stato gynybinius įtvirtinimus visoje pietų Ukrainoje
• Rusijos federalinė ryšių priežiūros institucija užblokavo interneto svetainę, kuri padėjo rusams išvengti mobilizacijos, tęsdama kovą su pasipriešinimu mobilizacijai