D.Peskovas prakalbo apie derybas su V.Zelenskiu

Vokietija ir Danija susitarė statyti didelį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, kad sumažintų energetinę priklausomybę nuo Rusijos, rašo svoboda.org.

Bendras pajėgumas bus daugiau kaip 3 gigavatai, kurie aprūpins elektra 4,5 mln. žmonių. Statybas tikimasi baigti 2030 m.

Planuojama, kad tada prie projekto galės prisijungti Lenkija ir Baltijos šalys.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį išreiškė viltį, kad Vokietija taps pagrindine veikėja, padėsiančia Kyjivui stiprinti priešlėktuvinę gynybą, ir kad Berlynas jo šaliai skirs daugiau sunkiosios ginkluotės.

D.Šmyhalis tapo pirmuoju per kelis mėnesius aukšto rango ukrainiečių pareigūnu, apsilankiusiu Vokietijoje – tai ženklas, kad įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno slūgsta.

Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Vokietijos pradinė vangi reakcija dėl karinės paramos Kyjivui teikimo sukėlė susirūpinimą.

Tačiau D.Šmyhalis per savo vizitą pripažino, kad nuo to laiko Vokietija gerokai padidino savo karinę pagalbą, o sunkioji ginkluotė, pavyzdžiui, haubicos „2000“ ar raketų paleidimo įrenginiai MARS, „puikiai veikia mūšio lauke“.

Oro gynybos sistemą IRIS-T tikimasi gauti rudenį, sakė jis ir pridūrė, kad Ukraina „tikisi, jog Vokietija taps viena iš lyderių vystant Ukrainos oro gynybą“.

Pirmadienį sakydamas kalbą apie savo viziją Europai, kancleris Olafas Scholzas sakė, kad Vokietija prisiima „ypatingą atsakomybę“ padėti Ukrainai patobulinti savo artilerijos ir oro gynybos sistemas.

Ketvirtadienį NATO sąjungininkių gynybos ministrai turėtų atvykti į Vokietiją, kur vyks Jungtinių Valstijų vadovaujamas susitikimas, skirtas koordinuoti karinius poreikius Ukrainai.

Prieš derybas O.Scholzas pabrėžė Vokietijos įsipareigojimą remti Ukrainą, tačiau pridūrė, kad tai bus daroma bendradarbiaujant su „mūsų draugais ir sąjungininkais“.

„Solidarumas“

Pirmoji D.Šmyhalio kelionės stotelė Berlyne buvo susitikimas su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, su kuriuo ukrainiečių premjeras „aptarė karinę padėtį, sankcijų griežtinimą ir būtinybę aprūpinti Ukrainą ginklais“.

D.Šmyhalis taip pat padėkojo Vokietijai „už solidarumą su ukrainiečiais ir paramą“.

Pasak Vokietijos prezidento atstovės spaudai, F.-W.Steinmeieris patikino svečią, kad Berlynas „ir toliau patikimai palaikys Ukrainą“.

Tokie pareiškimai žymi akivaizdžiai pasikeitusį toną, palyginti su ankstesniais mėnesiais. Balandį F.-W.Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W.Steinmeieriui – buvusiam socialdemokratų užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

O.Scholzo socialdemokratai istoriškai buvo persisunkę Šaltojo karo laikų draugiškų santykių gerinimo idėjomis, kurias puoselėjo jo pirmtakas Willy Brandtas.

Ši tradicija iš dalies lėmė tai, kad Vokietija iš pradžių atsisakė tiekti Kyjivui bet kokius ginklus, o po to paskelbtas sprendimas nusiųsti ukrainiečiams tik 5 000 šalmų sukėlė pyktį ir pašaipas.

Tačiau O.Scholzo koalicija, kuriai taip pat priklauso žalieji ir liberalioji partija FDP, nuo to laiko pakeitė savo poziciją.

Kyjivui, be kita ko, Vokietija pristatė haubicų, raketų paleidimo įrenginių ir priešlėktuvinių raketų.

Sunkesnė ginkluotė, pavyzdžiui, priešlėktuvinės sistemos IRIS-T, raketų paleidimo įrenginiai, montuojami ant pikapų, ir antidroninė įranga, turi būti įtraukta į kitą karinės pagalbos paketą, kurio vertė viršija 500 mln. eurų.

Ukrainiečių kariai šiuo metu Vokietijoje apmokomi naudotis tankais „Leopard“.

Po viešnagės Berlyne D.Šmyhalis vyks į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos tarybos posėdyje.

Sekmadienio vakarą Rusijos kariai apšaudė du Charkivo rajonus, du žmonės buvo sužeisti.

Baigęs savo kadenciją, sekmadienį Maskvą paliko JAV ambasadorius Johnas Sullivanas, informavo ambasada Rusijoje.

62-ejų D.Sullivanas ambasadoriumi Maskvoje paskirtas 2019 metų gruodį.

„Išvykęs jis baigs savo karjerą valstybės tarnyboje, trukusią keturis dešimtmečius ir besitęsusią valdant penkiems JAV prezidentams“, – sakoma ambasados pranešime žiniasklaidai.

„Elizabeth Rood eis JAV ambasados Maskvoje reikalų patikėtinės pareigas, kol atvyks ambasadoriaus Sullivano įpėdinis“, – priduriama jame.

Daugiau informacijos ambasada nepateikė.

Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu J.Sullivanas dirbo valstybės sekretoriaus pavaduotoju. Per savo karjerą jam teko eiti aukštas pareigas Teisingumo, Gynybos ir Prekybos departamentuose.

J.Sullivano kadencija baigėsi Rusijos santykiams su JAV pablogėjus iki lygio, regėto Šaltojo karo laikais.

Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje, Jungtinės Valstijos Maskvai įvedė plataus masto ekonomines sankcijas, o Kyjivui suteikė didelę karinę pagalbą.

JAV ambasada pastarosiomis savaitėmis taip pat stengiasi pasiekti, kad būtų paleisti Rusijoje sulaikyti jos piliečiai, įskaitant krepšinio žvaigždę Brittney Griner, kurią Maskvos teismas praėjusį mėnesį pripažino kalta dėl narkotikų kontrabandos ir kuriai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. 

Ukrainos didvyrio Jaroslavo Melnyko vadovaujami kariai priešlėktuvinių raketų sistema „Buk M1“ sunaikino 28 priešo taikinius: 11 įvairių tipų kovinių lėktuvų, 2 rotorinius lėktuvus, 2 sparnuotąsias raketas ir 13 bepiločių orlaivių, skelbia ukrainiečių portalas „Pravda“. Vieną rusų lėktuvą kariai sunaikino gudraus manevro dėka.

Apie tai skaitykite čia.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sako, kad Maskva gali kalbėtis su Kyjivu, o pokalbio tema galėtų būti apie tai, kaip Ukraina ketina įvykdyti Rusijos keliamas sąlygas, skelbia rusų naujienų agentūra „Ria Novosti“ ir Ukrainos žiniasklaida.

Kaip rašo Ukrainos naujienų portalas Unian.net, V.Putino atstovas pabrėžė, kad bus kalbama, kaip Ukraina vykdys „specialiosios operacijos“ (taip Rusija vadina prieš Ukrainą pradėtą karą – 15min) užbaigimo sąlygas.

„Rusijos Federacija pasirengusi derėtis su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, kaip bus įvykdytos sąlygos „specialiajai operacijai“ nutraukti, ir vadovautis ne sąlygomis, o Rusijos interesais“, – Unian.net cituoja D.Peskovą.

Pasak šio naujienų portalo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nenori derybų ir palygino ją su riebiu aligatoriumi. Kiek anksčiau prezidentas derybas su Rusija pavadino „mirties nuosprendžiu“.

Anksčiau Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas sakė, kad kare su Rusija jau prasidėjo lūžis. To pavyzdžiai, anot jo, yra pastarojo meto įvykiai okupuotame Kryme, ypač reguliarūs sprogimai.

Skelbiama, kad Chersono srityje išlaisvintas ir Vysokopilijos miestas. Pranešama, kad sekmadienio rytą mieste suplevėsavo Ukrainos vėliava.

Ukrainos kariai išslaivino strategiškai svarbų Ozernojės miestelį, esanti už 32 kilometrus į rytus nuo Slovjansko.

Vienas įtakingiausių Kinijos pareigūnų, įstatymų leidėjas Li Zhanshu, kitą savaitę lankysis Rusijoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Li Zhanshu taps aukščiausio rango Komunistų partijos politiku, apsilankysiančiu šioje šalyje nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva suartėjo, stiprindami bendradarbiavimą, kurį vadina santykiais „be limitų“ ir atsvara Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulyje.

Tuo metu įtampa tarp Kinijos ir Vakarų išaugo, Pekinui atsisakant pasmerkti Maskvos įsiveržimą į Ukrainą, suteikiant diplomatinį užnugarį ir smerkiant Vakarų sankcijas Rusijai ir ginklų pardavimą Kyjivui.

Pasak oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“, nuo trečiadienio iki rugsėjo 17 dienos Li Zhanshu, kuris yra trečias įtakingiausias Kinijos pareigūnas, su oficialiais vizitais lankysis Rusijoje, Mongolijoje, Nepale ir Pietų Korėjoje.

Jis dalyvaus Rytų ekonomikos forume, kuris nuo pirmadienio keturias dienas vyks Rusijos tolimuosiuose rytuose esančiame Vladivostoko mieste, pranešė „Xinhua“.

Tikėtina, kad 72 metų Li Zhanshu pasitrauks iš savo pareigų Komunistų partijoje per kitą mėnesį vyksiantį svarbų suvažiavimą, kuriame, kaip tikimasi, prezidentas Xi Jinpingas užsitikrins beprecedentę trečią kadenciją iš eilės.

Pats Xi Jinpingas nebuvo išvykęs iš Kinijos nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020 metais.

Ukrainos gynybos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletas pareiškė, kad nuo karinės invazijos pradžios Rusijos Federacija į Ukrainą paleido mažiausiai 3 500 raketų.