Informacinio pasipriešinimo grupės karinis apžvalgininkas Aleksandras Kovalenko pažymi, kad dideli sugriovimai Sudžos mieste apsunkina Ukrainos karių gynybą, tačiau ten esantis natūralus reljefas, priešingai, palengvina gynybinių linijų kūrimą.
„Ukrainos kariai laiko pozicijas į pietus ir pietvakarius nuo Sudžos, ypač Gončarovkos vietovėje. Šią teritoriją mes ir toliau kontroliuojame, ir šiuo metu ten sulaikome į Budžą įžengusias Rusijos pajėgas, kad jos negalėtų greitai pasistūmėti link sienos. Formuojama buferinė zona, kuri sulaiko priešą“, – aiškino ekspertas.
Globalių studijų centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavlo Lakijčiukas pažymi, kad šiandien tiesioginės grėsmės apsupti Ukrainos pajėgas ten nėra. Nors priešas deda pastangas sutrikdyti Ukrainos logistiką.
Ekspertų teigimu, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų organizuoto atsitraukimo į linijas į vakarus nuo Sudžos priežastis – kelių veiksnių sutapimas.
Pirma, rusai pradėjo masinį puolimą ir tam tikruose rajonuose sugebėjo prasiveržti iki sienos, o tai jiems suteikė galimybę ugnimi kontroliuoti pagrindinį gynybos pajėgų logistikos kelią.
Antra, tam tikrą vaidmenį suvaidino laikinas amerikiečių pagalbos sustabdymas. Pasak Aleksandro Kovalenkos, ypač svarbus buvo kokybiškų ir operatyvinių žvalgybos duomenų trūkumas.
Tačiau nuo šiol padėtis stabilizuota. „Padėtis sudėtinga, dėl mūsų „labai patikimo“ partnerio, tačiau apokaliptiniai scenarijai, kuriuos aprašo kai kurie komentatoriai, dar neišsipildė“, – pabrėžė A.Kovalenko.
Stebėtojas neprognozuoja plataus masto Ukrainos kontrpuolimo šia kryptimi, nors ir leidžia tam tikrus pokyčius fronto linijoje.
„Buferinės zonos suformavimas Kursko srityje ir pasienio ruožo kontrolės išlaikymas išlieka pagrindiniais mūsų uždaviniais. Neatmetu galimybės, kad pakeisime taktiką, sumažindami įžengimo į Rusijos teritoriją gylį, tačiau išplėsime buferinę zoną palei sieną tiek į vakarus, tiek į rytus“, – priduria jis, tačiau kartu atmeta galimybę artimiausiu metu visiškai išvesti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Kursko srities.
Kaip pranešė UNIAN, anksčiau penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams sakė, kad kalbėjosi su V. Putinu, kuris jam papasakojo apie tariamą kelių tūkstančių Ukrainos karių apsupimą Kursko srityje. Kartu D. Trumpas pasigyrė, kad asmeniškai paprašė V. Putino jų pasigailėti.
Vėliau pats V. Putinas pareiškė, kad apsvarstys D. Trumpo prašymą pasigailėti tūkstančių apsuptų Ukrainos karių, bet tik su sąlyga, kad Ukrainos vadovybė lieps jiems sudėti ginklus.
Kariniai stebėtojai vienbalsiai paneigia V. Putino kalbas. Nėra jokių įrodymų, kad didelė dalis Ukrainos pajėgų yra apsuptos. D. Trumpo pareiškimą oficialiai paneigė ir Ukrainos generalinis štabas.
