V.Putinas pripažino, kad masinis smūgis Ukrainai – tai kerštas už Sevastopolį

Naujausias antradienio žinias iš Ukrainos sekite čia.

Vien pirmadienį Rusija prieš Ukrainos civilius objektus panaudojo 55 sparnuotąsias raketas Ch-101 ir vieną valdomąją aviacinę raketą Ch-59, 22 zenitines raketas S-300, 4 bepiločius orlaivius „Shahed-136“ ir vieną bepilotį orlaivį „Lancet-3“.

Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.

„Ar kitos šalys atlaikytų tokį spaudimą?“ – klausė jis. Tuo pat metu jis pareiškė, kad Ukraina laikosi ir „mes persigrupuojame, kaupiame atsargas, stipriname savo gynybą ir palaipsniui išlaisviname gimtąją žemę“.

V.Zalužnas priminė, kad Ukraina kariauja su šalimi, kuri yra 28 kartus didesnė už Ukrainą, turi 4 kartus daugiau gyventojų ir kurios karinis potencialas daug kartų viršija Ukrainos pajėgumus.

„Kariaujame karą sausumoje, ore, jūroje, kibernetinėje erdvėje. Mes kariaujame ne 8 mėnesius, o 8 metus ir 8 mėnesius. Visa tai rodo mūsų tvirtumą, drąsą ginti tai, kas sava, ir pergalės troškimą“, – sakė jis.

Kartu jis pabrėžė, kad pergalės siekti yra labai sunku, bet ji neabejotinai ateis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tradiciniame vakariniame kreipimesi kalbėjo apie mažą Rusijos kariuomenės efektyvumą. Jei prieš karą prieš Ukrainą ji buvo vadinama „antrąja pasaulio armija“, tai dabar, pasak jo, ji nėra net dvidešimt antra.

„Jau dabar dešimčiai pataikymų teroristai turi išleisti bent keturis kartus daugiau raketų. Dar blogesni yra Rusijos dronų, įskaitant tuos, kuriuos jai tiekia Irano bendrininkai, rodikliai. Ir pasaulis tai mato. Jis mato, kad buvusi „antroji pasaulio armija“ nebėra net dvidešimt antra pagal veiksmingumą. Ir mes padarysime viską, kad ji apskritai nusmuktų į antrąjį šimtuką“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Prezidentas teigė, kad Rusijai neabejotinai teks atsakyti už pirmadienį surengtą raketų smūgį. 

„Kiekvienas naujas Rusijos smūgis mūsų civiliams taikiniams tik palengvina ir priartina tarptautinį sutarimą dėl Rusijos atsakomybės. Rusijos raketos nuolaužos, nukritusios Moldovos teritorijoje, tik primena, kaip svarbu kartu gintis nuo šio blogio – nuo rašizmo, kuris nepripažįsta nei valstybių sienų, nei žmogiškųjų vertybių“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad masinis Ukrainos apšaudymas raketomis pirmadienį „iš dalies“ buvo atsakas į Juodosios jūros laivyno laivų apšaudymą Sevastopolyje.

Rusijos prezidentas tai pripažino per spaudos konferenciją Sočyje, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar masiniai smūgiai į Ukrainos teritoriją yra atsakas į pastarojo meto įvykius Sevastopolyje.

„Iš dalies taip ir yra. Tačiau tai ne viskas, ką galėjome padaryti“, – pareiškė V.Putinas.

Šeštadienį pranešta apie sprogimus okupuotame Sevastopolyje.

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tariamai šeštadienį 4 val. ryto bepiločiais įrenginiais atakavo okupuotą Sevastopolį. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad buvo apgadintas minų traleris „Ivan Golubec“.

Vėliau paaiškėjo, kad šeštadienį į mažiausiai tris Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus, tarp jų ir į flagmaną „Admiral Makarov“, pataikė bepiločiai įrenginiai kamikadzės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pavadino nesąmonėmis Rusijos teiginius, kad į Juodosios jūros laivyno laivus Sevastopolyje buvo paleisti dronai iš civilinio laivo, kuris buvo naudojamas vykdant grūdų sutartį.

Pirmadienį Rusija Ukrainos karinės ir civilinės infrastruktūros objektus atakavo 55-iomis valdomomis raketomis. Ukrainiečiai teigia numušę 45 iš jų.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais.

Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

„Apie objektų šioje zonoje saugumo garantijas, kokie tie objektai bebūtų, negali būti jokios kalbos, kol Ukraina nėra prisiėmusi papildomų įsipareigojimų nenaudoti šio maršruto kariniais tikslais“, – rašoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Ministerija taip pat paragino Jungtines Tautas „gauti Ukrainos garantijų, kad ji nenaudos humanitarinio koridoriaus ir žemės ūkio produktų eksportui skirtų Ukrainos uostų priešiškiems veiksmams prieš Rusiją“.

Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas pirmadienį atmetė Rusijos teiginį, neva rengiant dronų ataką prieš Rusiją galėjo būti pasinaudota civiliniu krovininiu laivu, kuriuo buvo gabenami ukrainietiški grūdai.

Martinas Griffithsas Saugumo Tarybai Niujorke pareiškė, jog šeštadienį atakos metu grūdų koridoriaus „saugiojoje zonoje“ Juodojoje jūroje nebuvo nė vieno tokio laivo.

„Savaitgalį nė vienas laivas nepranešė apie jokį incidentą“, – pridūrė jis.

Anot jo, „šis koridorius yra tiesiog linijos žemėlapyje: kai zonoje nėra iniciatyvos laivų, šis koridorius neturi jokio ypatingo statuso. Jis neužtikrina nei priedangos, nei apsaugos puolamiesiems ar gynybiniams kariniams veiksmams.“

Rusija savaitgalį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.

Maskva tuomet teigė, kad per dronų ataką buvo pasinaudota grūdų koridoriaus „saugiąja zona“, o bepiločiai orlaiviai galėjo būti paleisti iš civilinio laivo.

Šiuos kaltinimus Rusijos ambasadorius pirmadienį pakartojo ir Saugumo Taryboje.

Nepaisant šių Rusijos žingsnių, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pažadėjo toliau dėti pastangas, kad susitarimas išliktų galiojantis.

Tad pirmadienį iš Ukrainos uostų išplaukė mažiausiai šeši laivai, įskaitant laivą „Ikaria Angel“, frachtuojami pagal Pasaulio maisto programą ir pakrauti 30 tūkst. tonų kviečių, rašoma jūrų eismą stebinčiame tinklalapyje.

Tačiau Kremlius pareiškė, kad tolesnis susitarimo vykdymas Rusijai nedalyvaujant būtų „pavojingas“.

Rusija „negali leisti, kad laivai laisvai judėtų be mūsų patikrinimų“, pareiškė Tarybai Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia.

„Ir mums teks imtis savų priemonių kontroliuoti tai, ką leido Jungtinis koordinavimo centras be mūsų sutikimo“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį su savo Turkijos kolega Hulusi Akaru kalbėjosi apie Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą susitarime, kuris leido atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą. 

„Buvo aptarti klausimai dėl Rusijos sustabdyto „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“ susitarimo dėl žemės ūkio produktų eksporto iš ukrainietiškų uostų įgyvendinimo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Odesos uostas

Rusija šeštadienį pareiškė stabdanti savo dalyvavimą susitarime, pagal kurį leidžiama eksportuoti grūdus iš Ukrainos, ir apkaltino Ukrainą dronų atakomis prieš jos laivus okupuotame Kryme.

Kyjivas Kremliaus kaltinimus pavadino „melaginga dingstimi“.

Maskva taip pat atsisakė atlikti laivų patikrinimus, kurie buvo privalomi pagal susitarimą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Mykolajivo srityje rusai apšaudė du uosto civilinius buksyrus. Per šią Rusijos ataką žuvo ir buvo sužeista žmonių. Tai pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas Vladyslavas Nazarovas.

„Priešas toliau apšaudo uosto infrastruktūrą Očakivo kryptimi. Po smūgio į du civilinius uosto vilkikus, kurie transportavo baržą su grūdais, kilo gaisras ir buvo prarasta laivų kontrolė. Du įgulos nariai žuvo, vienas sužeistasis išgelbėtas, kito likimas nežinomas“, – sakė jis.

Čekijos Respublikos ministras pirmininkas lankėsi Ukrainoje ir atvyko į sostinę netrukus po to, kai pirmadienį Rusija surengė raketų atakas.

Petras Fiala pasidalijo nuotrauka, kurioje jis ir pareigūnai vaikšto po Kyjivą, o kitoje – spaudžia ranką Ukrainos ministrui pirmininkui D.Šmihaliui.

„Ukrainiečiai kovoja ne tik už savo šalį, bet ir už visą Europą. Mūsų parama turi tęstis“, – rašė jis tviteryje.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad dalinė mobilizacija baigta.

Rusijos Federacijos generalinio štabo atstovė, informavo, kad karinių komisariatų ir „Rusijos Federaciją sudarančių subjektų vykdomosios valdžios institucijų vykdoma veikla, susijusi su piliečių šaukimu į karinę tarnybą, yra nutraukta.“

Tai reiškia, kad sustabdytas šaukimų į kariuomenę rengimas ir įteikimas. Visiems karinių komisariatų darbuotojams, dalyvavusiems užtikrinant dalinę mobilizaciją, įsakyta spalio 31 d. grįžti vykdyti savo pareigas įprasta tvarka.

Skelbiama, kad nuo šiol  karinių komisariatų darbas bus susijęs priimant savanorius ir kandidatus į karinę tarnybą pagal sutartis.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

Spalio 28-ąją Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per televiziją transliuotame susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad šalis per daugiau nei mėnesį mobilizavo 300 000 rezervistų, kurie prisijungė prie Maskvos vykdomo karo Ukrainoje.

Taip pat skaitykite ČIA.