Šaltinių teigimu, V.Putinas ambasadoriams apie pasiūlymą surengti referendumą paskelbė tuomet, kai žiniasklaida buvo išprašyta iš salės.
Jis esą sutiko neviešinti idėjos, kad D.Trumpas pagalvotų, todėl per baigiamąją spaudos konferenciją jos neminėjo.
Kol kas Baltieji rūmai šios informacijos nekomentavo. Tiesa, net aukščiausi žvalgybos pareigūnai pripažįsta nežinantys, ką Helsinkyje privataus pokalbio metu aptarė V.Putinas ir D.Trumpas.
Štai JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas tik iš žurnalistės sužinojo, kad šiuo metu deramasi dėl V.Putino vizito Vašingtone.
Rusiją lygina su nacistine Vokietija
Prahoje įsikūrusio tyrimų centro „European Values“ Kremliaus stebėjimo programos direktoriaus pavaduotojas Jakubas Janda 15min teigė, kad toks V.Putino pasiūlymas tik įrodo, jog „Rusija neketina pasitraukti iš teritorijos, kurią per jėgą okupavo“.
„Trumpo Baltųjų rūmų reakcijos įrodo, kad prezidentas svarstė panašiai neįmanomus Putino pasiūlymus. Pavyzdžiui, leidimas Rusijai apklausti buvusį JAV ambasadorių prilygtų leidimui teroristinei grupuotei „Islamo valstybė“ apklausti JAV karį“, – teigė J.Janda.
Anot analitiko, Rusijos pasiūlymas suorganizuoti referendumą Donbase primena situaciją Čekoslovakijos Sudetų krašte 1938 metais. Tuomet nacistinė Vokietija, neva gindama čia gausiai gyvenančių vokiečių teises, galiausiai okupavo teritoriją.
„Okupuoti teritoriją ir po ketverių metu suorganizuoti referendumą – absurdas. Referendumas, organizuojamas užsienio jėgų okupacijos metu, negali pateisinti okupacijos.
J.Janda: „Okupuoti teritoriją ir po ketverių metu suorganizuoti referendumą – absurdas. Referendumas, organizuojamas užsienio jėgų okupacijos metu, negali pateisinti okupacijos.“
Todėl visas civilizuotas pasaulis niekada nepripažino Rusijos organizuoto referendumo Kryme. Trumpas nedelsdamas turėtų atmesti šį pasiūlymą“, – 15min sakė analitikas.
Pasiūlymas greičiausiai nebus priimtas
Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala mano, kad scenarijus, kuriame D.Trumpas priimtų V.Putino pasiūlymą surengti referendumą Rytų Ukrainoje, nėra realistiškas.
„Vis dėlto tai būtų didelis smūgis Ukrainai. Visi supranta, kad situacija Kryme dabar yra ženkliai pasikeitusi, kad tai jau yra Rusijos aneksuota teritorija, ir praėjus daugiau nei ketveriems metams ieškoma būdų legitimizuoti tai, kas įvyko.
Akivaizdu, kad kalbėti apie referendumą, kuriame būtų atspindėta reali nuomonė, yra labai sudėtinga. Manau, kad į tai bus atsižvelgiama, tarptautinės teisės požiūriu daugelis valstybių tokios idėjos nepalaikytų“ – 15min teigė L.Kojala.
Politologas tikino, kad šiuo metu JAV netrūksta chaoso, kadangi nė aukščiausio rango pareigūnai nežino, ką Helsinkyje dviese kalbėjosi D.Trumpas ir V.Putinas.
„Dauguma žinučių apie tai, kas buvo potencialiai sutarta ar apie ką kalbėta, mus pasiekia iš Rusijos, viešų Putino pasisakymų, o ne amerikiečių. Jie patys tai daugiau sužino iš Maskvos, o ne savo atstovų.
Ši nežinios ir chaoso atmosfera neleidžia aiškiai nuspręsti, kaip vertinti dabartinę padėtį, kuria kryptimi turėtų būti judama. Panašu, kad strategijos šiuo atžvilgiu kol kas nėra, o tai apsunkina svarstymus, kokie sprendimai turėtų būti priimti konkrečių dilemų atžvilgiu“, – sakė jis.
Vis dėlto J.Kojala siūlo pasitikėti JAV ir nemanyti, kad tokios drastiškos priemonės, kaip, pavyzdžiui, nauji referendumai, galėtų būti taip lengvai priimtos.
L.Kojala: „Nors Amerikoje prezidentas yra svarbiausias asmuo užsienio politikoje, daug veikia ir Senatas, Kongresas. Todėl bet kokios iniciatyvos turės pereiti daug filtrų.“
„Nors Amerikoje prezidentas yra svarbiausias asmuo užsienio politikoje, daug veikia ir Senatas, Kongresas. Todėl bet kokios iniciatyvos turės pereiti daug filtrų“, – 15min teigė politogolas.
Krizė Kryme: kas nutiko?
2014-ųjų vasario 27-28 d., kol Ukrainoje tęsėsi Maidano revoliucija, ginkluotos pajėgos, dėvinčios uniformas be atpažinimo ženklų užėmė pagrindinių valstybinių institucijų Krymo sostinėje Simferpolyje pastatus, pasirodė prie pagrindinių pusiasalio oro uostų.
Kovo 1-ąją Rusijos parlamentas pritarė V.Putino prašymui į Ukrainą įvesti ginkluotąsias pajėgas siekiant „apginti“ šioje kaimyninėje šalyje gyvenančių rusų interesus.
Kovo 16-ąją surengtas referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos. Organizatorių teigimu, 97 proc. rinkėjų išreiškė valią atsiskirti nuo Ukrainos. Vakarai tokius rezultatus vadina neteisėtais, o Krymo prijungimą prie Rusijos laiko okupacija.
Kitą dieną Europos Sąjunga (ES) ir JAV paskelbė sankcijas Rusijai.
Balandžio 7-ąją protestuotojai Rytų Ukrainos miestuose Donecke, Luhanske ir Charkove užėmė valstybinių institucijų pastatus reikalaudami nepriklausomybės. Kitą dieną Ukrainos pajėgos atgavo kontrolę Charkove.
Balandžio 15-ąją laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė pradedantis „antiteroristinę operaciją“ prieš prorusiškus separatistus.
Gegužės 11-ąją prorusiški separatistai Donecke ir Luhanske po neteisėtais laikomų referendumų paskelbė nepriklausomybę. Tokiu būdu buvo įkurtos apsišaukėliškos Donecko liaudies respublika (DLR) ir Luhansko liaudies respublika (LLR).
2014-aisiais Rytų Ukrainoje prasidėjęs konfliktas vis dar įšaldytas, jo metu žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
