Savaitgalį nutrauktas „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino, kuris po žygio Maskvos link paskelbė staigų atsitraukimą, vadovautas sukilimas pakenkė V.Putino įvaizdžiui, pakėlė Ukrainos karių moralę ir sukėlė sumaištį.
Tai – didžiausias iššūkis per ilgą V.Putino valdymo laikotarpį ir rimčiausia saugumo krizė Rusijoje nuo pat jo atėjimo į valdžią 1999 metais.
Tačiau neaišku, ar tai tiesiogiai atsispindės mūšio lauke – kaip pabrėžia Robas Lee iš Filadelfijoje, Jungtinėse Valstijose įsikūrusio strateginių studijų centro „Foreign Policy Research Institute“, „Wagner“ nebeturėjo pagrindinio vaidmens Ukrainos karo teatre.
„Gegužės pabaigoje–birželio pradžioje „Wagner“ pajėgos buvo pakeistos Bachmute“, Rytų Ukrainos mieste, ilgiausio ir kruviniausio karo mūšio vietoje, rašė R.Lee socialiniame tinkle „Twitter“.
„Nemanau, kad koks nors „Wagner“ karys šiuo metu yra fronto linijose ar buvo iš ten atšauktas dėl šio įvykio. „Wagner“ sukurtas puolimui, o ne gynybinėms operacijoms. Niekada nebuvo aišku, kokį vaidmenį jie atliks Ukrainos kontrpuolimo metu“, – pridūrė jis.
Sekmadienį iš fronto linijos grįžę ukrainiečių kariai sakė, kad „Wagner“ maištas neturėjo pastebimos įtakos kovoms aplink Bachmutą Rytų Ukrainoje.
Susilpnėjęs V.Putino patikimumas
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad nutrauktas „Wagner“ sukilimas atskleidė tikras spragas V.Putino valdžioje.
J.Prigožino maištas yra tiesioginis iššūkis Putino valdžiai, teigė aukščiausio rango JAV diplomatas.
Panašios pozicijos laikėsi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, sakydamas, kad šis sukilimas „rodo Rusijos stovykloje egzistuojantį susiskaldymą ir jos karinių bei pagalbinių pajėgų trapumą“.
Ilgai besitęsiantys J.Prigožino nesutarimai su kariuomenės vadovybe dėl Rusijos karo Ukrainoje eigos užvirė šeštadienį, kai „Wagner“ pajėgos užėmė karinį štabą Rostove prie Dono ir pajudėjo sostinės link.
Šeštadienį sakydamas ugningą kalbą V.Putinas apkaltino J.Prigožiną išdavyste ir pažadėjo nubausti kaltininkus, teigdamas, kad jie privedė Rusiją prie pilietinio karo slenksčio.
Tačiau jau po kelių valandų jis sutiko su Minsko tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį J.Prigožinas išvyksta į kaimyninę Baltarusiją, kuri remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o jam grėsę kaltinimai dėl ginkluoto maišto rengimo panaikinami.
„Šis epizodas menkina pasitikėjimą V.Putinu, kuris šeštadienį per televiziją atrodė apimtas panikos“, – naujienų agentūrai AFP sakė britų strateginių studijų centro „International Institute for Strategic Studies“ analitikas Williamas Alberque'as.
„Visi Maskvoje klausia: „Jei tai buvo penkių minučių sukilimas, kodėl prezidentas kalbėjo apie pilietinį karą?“ Kita vertus, jei Prigožinas liks gyvas, visi Rusijos saugumo veikėjai jausis nebaudžiami“, – perspėjo jis.
Baltarusijos grėsmė
Kyjivas šeštadienį pareiškė, kad neramumai suteikė galimybę ilgai lauktam jos kontrpuolimui.
Tačiau Maskva tvirtino, kad maištas neturės įtakos jos operacijoms Ukrainoje. Rusijos smūgiai tęsėsi ir šeštadienį, o Kyjive, anot miesto mero, žuvo penki žmonės.
Sekmadienį Rusija pranešė, kad atrėmė kelis Ukrainos puolimus šalies rytuose ir pietuose, kur Kyjivas buvo paskelbęs apie laimėjimus.
Tačiau ekspertai mano, kad maištas suduos smūgį Rusijos karių Ukrainoje, kurie per 16 mėnesių patyrė didelių nuostolių dėl nežymių teritorinių laimėjimų, moralei.
„Tai turi paveikti Rusijos moralę“, – sakė Prancūzijoje įsikūrusio nepriklausomo mokslinių tyrimų instituto „Mediterranean Foundation of Strategic Studies“ akademinis direktorius Pierre'as Razoux.
„Ukrainiečių pusėje, ko gero, yra postūmis, kurį galima išnaudoti fronto linijai pralaužti arba, bet kuriuo atveju, pozicijoms užimti“, – teigė jis.
Tačiau jis perspėjo, kad Ukraina „taip pat turės apsaugoti Baltarusijos sieną, nes ji nėra apsaugota nuo klastingo smūgio. Jei iš Baltarusijos atvyks 15 000 „Wagner“ vyrų, jie gali padaryti žalos. Galbūt dėl to Prigožinas ir derėjosi su Putinu“.