ES turėtų parodyti Aliaksandro Lukašenkos režimui, kad nebetoleruos spaudimo migrantų pavidalu, 15min sakė G.Gresselis. Esą kaip ir kiekvieną sykį, kai susiduriama su šantažu, būtų pavojinga nusileisti, nes agresorius reikalaus tik dar daugiau.
Vis dėlto ekspertas interviu pripažino, kad krizė labai reali, o galimybes iš jos išbristi mažina Lenkijos konfliktas su ES dėl teisės viršenybės.
Varšuva, kaip ir Vilnius, anot G.Gresselio, galėtų kreiptis į kitas Bendrijos nares dėl migrantų paskirstymo po ES šalis.
Tačiau šiuo metu, kai su Briuseliu ir didžiųjų šalių sostinėmis, švelniai tariant, nesutariama, toks pagalbos prašymas valdantiesiems Lenkijoje būtų keistas – galvojant apie vidaus auditoriją.
Be to, bendri veiksmai su ES reikštų, kad Bendrija galėtų iš arti stebėti, kaip elgiamasi pasienyje, kur neįleidžiami nei medikai, nei nevyriausybininkai, nei žurnalistai. „Todėl Varšuvai parankiau veikti vienai“, – 15min tvirtino G.Gresselis.
Kita vertus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį nuvyko į Lenkiją, kur pareiškė, kad ES solidarizuojasi su Varšuva „hibridinės atakos“ akivaizdoje. O Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad gina viso „ES rytų sparno sieną“.
Lenkija nori veikti viena
– Pone Gresseli, akivaizdu, kad Baltarusija naudoja migraciją kaip ginklą. Kaip, jūsų manymu, turėtų atsakyti ES? Ką manote apie svarstomus veiksmus? Juk, tarkime, galimos sankcijos „Belavia“ ir kitoms avialinijoms įsigaliotų tik po kokio mėnesio, o per tą laiką Lukašenka į Baltarusiją galėtų įsileisti dar keliolika tūkstančių migrantų.