Paskelbęs, kad „Amerika sugrįžo“, J.Bidenas užsienio politikoje susiduria su dviem iššūkiais.
Vienas jų – daugelyje šalių egzistuojantis požiūris, kad JAV atsakas į pandemiją buvo chaotiškas ir apskritai JAV galia pasaulinėje arenoje nyksta, sako Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos programos direktorius Chrisas Milleris.
Nuo pandemijos pradžios Jungtinėse Valstijose nustatyta virš 32 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 588 tūkst. mirčių nuo COVID-19. Tačiau šalyje vyksta ir sparti vakcinacija: bent vieną dozę jau gavo 52 proc. amerikiečių.
„Antras susijęs iššūkis – išlaikyti visus egzistuojančius Amerikos įsipareigojimus ir prioritetus tuo pat metu atremiant kylančią Kiniją.
Šiuos du klausimus Bideno administracija įvardijo kaip prioritetus. Dar per anksti pasakyti, ar pavyks su jais susitvarkyti“, – laidoje „Kompasas“ kalbėjo Ch.Milleris.
„Nenori galvoti apie Rusiją“
Per pirmąsias šimtą dienų J.Bidenas pavadino Rusijos prezidentą V.Putiną „žudiku“, Vašingtonas skyrė naujas sankcijas Rusijai dėl kišimosi į rinkimus, plataus masto kibernetinės atakos prieš JAV, disidentų ir žurnalistų persekiojimo Rusijoje, keliamo pavojaus šalyse, kurios yra svarbios JAV nacionaliniam saugumui.
JAV taip pat nurodė iš šalies išvykti 10 šnipinėjimu įtariamų rusų diplomatų.
Tuo pat metu Rusija telkė tūkstančius karių prie Ukrainos sienos ir okupuotame Kryme, taip sukeldama nerimą dėl jau septynerius metus besitęsiančio karo eskalacijos.
Pasak Ch.Millerio, J.Bideno administracija išbandė „subalansuotą atsaką“ Rusijai: sankcijomis nubaudė, tačiau J.Bideno pasiūlymas surengti viršūnių susitikimą su V.Putinu „neutralioje šalyje“ Kremliuje yra laikomas jam naudingu.
Analitiko teigimu, tikėtina, kad susitikimas ir pokalbis su J.Bidenu galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl Rusija apskritai nusiuntė pajėgas prie Ukrainos.
„Iššūkis JAV ir Rusijos santykiuose yra tas, kad JAV nenori galvoti apie Rusiją. Yra problemų namuose, o svarbiausias užsienio politikos prioritetas yra Kinija.
Tačiau Rusijos vyriausybė nėra nusiteikusi leisti Bidenui ją ignoruoti. Ir ji turi daugybę įrankių, įskaitant kariuomenę, priversti Vašingtoną į Rusiją žiūrėti rimtai“, – sakė Ch.Milleris.
Analitiko teigimu, vargu ar J.Bideno ir V.Putino susitikime bus daug esmės, nes jų nuomonės svarbiausiais klausimais – Ukrainos, karo Sirijoje, kibernetinių operacijų – smarkiai išsiskiria.
Be to, J.Bidenas siekia pagerinti santykius su sąjungininkėmis Vakarų Europoje, ypač – Vokietija.
„Panašu, kad Rusija susidurs su vieningesniu transatlantiniu aljansu nei prie ankstesnės JAV administracijos. Bideno administracija tikisi, kad sustiprintos transatlantinės vienybės užteks daryti spaudimą Rusijai, priversti ją daryti nuolaidas“, – 15min laidoje „Kompasas“ kalbėjo Ch.Milleris.
Prioritetas – Kinija
Pirmajame J.Bideno administracijos ir Kinijos atstovų susitikime netrūko žiežirbų. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas išreiškė Vašingtono „gilų susirūpinimą“ dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir agresyvaus elgesio užsienyje.
Kinijos atstovai pažėrė kritikos JAV demokratijos būklei, atkreipė dėmesį į su rasiniu teisingumu susijusias problemas.
Pasak Ch.Millerio, J.Bideno administracija iš dalies tęsia Donaldo Trumpo politiką: tiek tuomet, tiek dabar galioja abiejų partijų sutarimas, kad Kinija yra grėsmė.
„Bideno administracija taip pat laikosi šio konsensuso: laiko santykius su Kinija pirmiausia konkurencijos klausimu, bendradarbiavimas vyksta tokiais klausimais kaip klimatas, tačiau (JAV) neatsitraukia nuo poreikio varžytis su Kinija tiek Indijos-Ramiojo vandenyno regione, tiek globaliai,“, – teigė analitikas.
Jo manymu, santykių su Kinija fone J.Bideno administracijai yra svarbu sutelkti sąjungininkes Europoje ir Azijoje.
Pirmųjų 100 dienų proga skaitydamas pranešimą Kongrese J.Bidenas pareiškė, kad Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pirmojo telefoninio pokalbio metu sakė, jog JAV „neieško konflikto“.
„Tačiau labai aiškiai pasakiau, kad mes ginsime Amerikos interesus. Amerika stos prieš neteisingą prekybos praktiką, kenkiančią Amerikos darbuotojams ir pramonei, pavyzdžiui, subsidijas valstybinėms įmonėms ir Amerikos technologijų bei intelektinės nuosavybės vogimą“, – kalbėjo J.Bidenas.
Prezidentas tikino Xi Jinpingą informavęs, kad JAV laikys didelį karinį kontingentą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Ch.Milleris įžvelgia D.Trumpo politikos tęstinumą Kinijos, kurią laiko strategine varžove, ir Vidurio Rytų atžvilgiu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Donaldo Trumpo užsienio politikos palikimas: Kinija kaip grėsmė bus matoma ilgai
J.Bidenas paskelbė, kad JAV sieks iki rugsėjo 11-osios išvesti visus amerikiečių karius iš Afganistano. Jungtinių Valstijų pavydžiu paseks ir kitos NATO narės bei partnerės.
Po teroristinių išpuolių JAV 2001 metais amerikiečiai įsiveržė į Afganistaną. Gana greitai buvo išardytas teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ tinklas, tačiau taika nebuvo pasiekta.
Dalis afganų nerimauja, kad į valdžią sugrįžęs Talibanas kels grėsmę jų saugumui ir žmogaus teisėms.