Vasarį vykusiuose Moldovos parlamento rinkimuose nė viena partija nesurinko aiškios daugumos. Prorusiška tuometinio šalies prezidento Igorio Dodono vedama Socialistų partija iš 101 vietos gavo 35, įtakingo oligarcho Vladimiro Plachotniuko Demokratų partija – 30 vietų, proeuropietiškas aljansas ACUM – 26 vietas.
Birželio 8 dieną parlamentas patvirtino naują vyriausybę, kurią sudaro prorusiški socialistai ir provakarietiškas aljansas ACUM. Dieną prieš V.Plachotniukui pavaldus Konstitucinis Teismas paskelbė nuosprendį, kad turi būti surengti nauji rinkimai: esą todėl, kad koaliciją reikėjo suformuoti iki birželio 7-osios, todėl ji nėra teisėta.
Sekmadienį Konstitucinis Teismas laikinai nušalino nuo pareigų prezidentą I.Dodoną, premjerui Pavelui Filipui pavedė eiti valstybės vadovo pareigas. Jis pasirašė dekretą, kuriuo paleido parlamentą ir sušaukė pirmalaikius rinkimus.
Savo ruožtu naujoji premjerė, ACUM lyderė Maia Sandu paragino valstybės pareigūnus toliau remti naujai suformuotą vyriausybę.
Unikalus susivienijimas
– Kodėl Europos Sąjunga, JAV ir Rusija susivienijo prieš Plachotniuką?
– Tai – labai unikali situacija, kai vietos oligarchas yra labai nepatogus visai tarptautinei bendruomenei, pagrindiniams žaidėjams regione. Paprastai matome situaciją, pavyzdžiui, Ukrainoje, kai oligarchai yra glaudžiai susiję su Rusija, todėl Maskva juos remia.
Plachotniukas tapo persona non grata Vakarų sostinėms po to, kai šalyje įvedė mišrią rinkimų sistemą. Požiūris (į Plachotniuką – red.) dar labiau pablogėjo po to, kai pernai Kišiniove buvo atšaukti mero rinkimai.
Tuo pat metu Plachotniukas išvystė labai antirusišką retoriką, save pastaraisiais metais izoliuodamas ir nuo Rytų, ir nuo Vakarų.
– Kiek galingas Moldovoje yra Plachotniukas?
– Šiuo metu matome, kad Moldovoje negali įvykti valdžios perdavimas, nes institucijos ar bent jau jų lyderystė yra tiesiogiai kontroliuojama Plachotniuko.
Galbūt tose institucijoje yra žmonių, kurie mielai judėtų pirmyn, tačiau vadovai priklauso artimam Plachotniuko ratui, todėl toks jų noras negali materializuotis.
– Vadinasi, Rusija siekia nuversti Plachotniuką tam, kad sustiprėtų prorusiška Socialistų partija, o Maskva ir toliau darytų įtaką Moldovai?
– Būtent. Rusija puikiai supranta, ką gali prarasti, todėl nori išnaudoti politinę krizę dviem tikslais. Visų pirma tam, kad sustiprintų socialistus ir tokiu būdu savo įtaką sprendimų priėmimo procese. Visų antra tam, kad pagerintų savo įvaizdį regione.
Jei Rusija sugebės sustiprinti įtaką Moldovoje, Kijevas, jautrus prorusiškoms vyriausybėms, atsidurs labai nepatogioje situacijoje. Nuo 2016-ųjų, kai turėjome prorusišką prezidentą, kuris niekada nebandė slėpti simpatijų Putinui, Kijevas labai atsargiai vertino Moldovą.
Iš Ukrainos pareiškimo apie krizę Moldovoje galime suprasti, kad, viena vertus, jie palaiko žmonių išrinktą parlamentą, kitą vertus, juos nemaloniai nustebino faktas, kad Moldovos federalizacija buvo panaudota kaip viena iš nuolaidų Dodono ir Rusijos derybose. Tai lėmė diskusijas apie Padniestrės regioną, kuris Ukrainai visada yra skausmingas klausimas.
Provokacijų baimė
– Yra nerimaujančių, kad, tęsiantis politinei krizei, gali prasiveržti smurtas. Ar tokia situacija įmanoma?
– Demokratams nereikia, kad įtampa išaugtų į smurtą. Jiems svarbu išlaikyti kiek įmanoma geresnį įvaizdį, nes šiuo metu jie bando įtvirtinti savo naratyvą, kad yra teisėta valdančioji partija.
Tačiau jie gali pradėti provokacijas, į kurias įtrauks eilinius piliečius ar savo tituškas. Pavyzdžiui, galima vykdyti provokacijas prieš ACUM ir socialistus, ir tokių konfrontacijų metu diskredituoti naują valdančiąją koaliciją.
– Kokia nuotaika šiuo metu tvyro Moldovoje? Ar piliečiai yra pasiryžę protestuoti?
– Kiek spėjau pajusti, ACUM rėmėjai yra labai suinteresuoti protestuoti. Tačiau šis aljansas prašo, kad žmonės neitų į gatves dėl provokacijų rizikos.
Savo ruožtu socialistai paskelbė prašysiantis, kad žmonės eitų protestuoti tuo atveju, jei neįvyks valdžios perdavimas. Tačiau nemanau, kad pati populiacija, politinės darbotvarkės neturintys žmonės yra pasiryžę eiti į gatves.
Koalicijoje – geopolitiniai skirtumai
– Ar prorusiškų ir proeuropietiškų jėgų koalicija, kokia buvo sudaryta šeštadienį, galėtų efektyviai dirbti krizei pasibaigus?
– Jie turi vieną svarbų tikslą, kurį nori įgyvendinti greitu metu – iš valdžios pašalinti demokratus. Tai – laikina darbotvarkė.
Partijų požiūris skiriasi dėl to, kokia geopolitine kryptimi turėtų judėti Moldova. Ypač dėl to, kokią ir kiek įtakos Moldovos užsienio politikai turėtų daryti Rusija.
Partijų požiūris skiriasi dėl to, kokia geopolitine kryptimi turėtų judėti Moldova. Ypač dėl to, kokią ir kiek įtakos Moldovos užsienio politikai turėtų daryti Rusija.
Dabar partijos yra pasiryžusios susivienyti prieš priešą, o tuomet ruošis ilgalaikei partnerystei, kuri galėtų tęstis, iki, pavyzdžiui, prezidento rinkimų 2020-aisiais.
2015-2016 metais vykusių protestų prieš Demokratų partiją metu ACUM ir socialistai taip pat susivienijo. Tuomet žmonės Moldovoje ir užsienyje tikėjosi, kad geopolitiniai skirtumai – įveikti, tačiau tokios viltys pasirodė esančios klaidingos. Partijos bando prisitaikyti prie savo elektoratų, o moldavai geopolitiniais klausimais vis dar yra labai susiskaldę.
– Vis dėlto, ar įmanoma pašalinti Plachotniuką iš valdžios?
– Kol kas nėra aiškaus plano, kaip tai padaryti. Akivaizdu, kad yra bandymų, kurie remiasi supratimu, jog Moldovos institucijos yra pavaldžios Demokratų partijai. Dabartinės situacijos diagnozė – valstybės užgrobimas.
Manau, kad svarbiausia priemonė, kurios šiuo metu reikėtų imtis – palaikyti išorinių veikėjų remiamą partijų dialogą. Nors dabar iš Europos Sąjungos, iš Europos Tarybos ir kitų organizacijų girdime žinutes apie dialogą, partijos jam nėra pasiruošusios – viena kitai kelia sąlygas.
Jos labai rūpinasi savo įvaizdžiu, moraliniais standartais, todėl nenori paspausti viena kitai rankos. Todėl reikėtų neutralaus tarpininko iš išorės. Vadinasi, dabartinė vyriausybė turėtų bandyti laimėti kuo daugiau labai tiesaus ir aiškaus tarptautinio pripažinimo.
O kai naujai vyriausybei reiškiama pusiau atvira parama, Demokratų partija tuo naudojasi: taip patvirtina savo naratyvą, kad jie, o ne konkurentai, yra teisėta valdžia.
