Pasak jo, kad ir ką Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketino pasiekti šiuo kontrpuolimu Rusijos teritorijoje, jau pasiekta, o tai, ko padaryti nepavyko, dabar tęsti per vėlu.
Pradėti puolimą prieš Rusiją Ukrainai visada buvo rizikinga, atkreipė dėmesį analitikas. Jo teigimu, dėl ženkliai mažesnių pajėgų ir ginkluotės šansai pasiekti strateginę sėkmę niekada nebuvo dideli.
„Tačiau likti gynyboje ir kariauti išsekimo karą su stipresniu priešu būtų garantuotas pralaimėjimas. Kariaujant ar žaidžiant, reikia dirbti su turimomis, o ne trokštamomis kortomis“, – kontrpuolimo paralelę su žaidimu kortomis išvedė M.Peckas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais Ukraina ir jos karinė vadovybė sulaukė aštrios kritikos dėl nesėkmingu laikomo 2023 m. kontrpuolimo. Tačiau, pasak analitiko, šį kartą Ukrainos negalima kaltinti dėl nepakankamo pasirengimo ar saugumo trūkumo.
Ukrainiečiams pavyko aptikti silpnai ginamą Rusijos fronto linijos sektorių, sutelkti geriausias savo brigadas – mažiausiai 10-15 tūkst. karių – ir pasiekti taktinio bei operatyvinio netikėtumo efektą.
„Užimti maždaug 1294 kvadratinius kilometrus Rusijos teritorijos – nemenkas pasiekimas“, – pridūrė M.Peckas.
Eksperto vertinimu, didžiausia problema buvo ta, kad iš šios operacijos tikėtasi per daug. Ukraina vylėsi, kad Rusija atitrauks didelę dalį savo pajėgų iš puolimo Pietų ar Rytų Ukrainoje, kad apsaugotų savo tėvynę. Manyta, kad Rusija pasaulio akyse patirs pažeminimą, nes į jos teritoriją pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų įžengė svetimi kariškiai. Be to, karo perkėlimas į Rusijos teritoriją galėjo sukelti ir antikarinių nuotaikų pliūpsnį šalyje. Tačiau taip neįvyko.
„Valstybėje, kurioje egzistuoja sveika politinė atskaitomybės sistema, tokie dalykai galėjo nutikti. Pavyzdžiui, prezidentas Lyndonas Johnsonas nusprendė nebekandidatuoti po to, kai prieš pat Teto puolimą pasakė garsiąją kalbą apie „šviesą tunelio gale“ Vietnamo kare. Tačiau Rusija nėra sveika. Valdžia, kuri savo karius laiko žmonėmis-kulkomis, o savo žmones – kūdikių fabrikais naujai rekrutų kartai, – yra atspari gėdai. Nepaisant dvejus metus trukusio netinkamai valdomo karo ir 600 tūkst. aukų, vienintelės galvos, kurios krenta, priklauso tiems, kurie prieštarauja Vladimirui Putinui“, – dėstė M.Peckas.
Jo vertinimu, despotiškas Rusijos režimas į savo teritorijos praradimą žiūri kaip į verslo sąnaudas: užuot nukreipusi karius nuo Donecko puolimo, Maskva užtvėrė skverbimąsi antrosios linijos pajėgomis, kurioms vadovauja buvęs V.Putino asmens sargybinis.
Šiuo metu, pažymėjo ekspertas, Rusija, atrodo, spaudžia abi Kursko salyno puses su mažiausiai 50 tūkst. karių, įskaitant daugiau kaip 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie nekalba rusiškai, bet „gali sugerti kulką taip pat gerai, kaip ir bet kuris maskvietis“.
Kontratakuojantiems rusams Kurske jau pavyko atkovoti beveik pusę Ukrainos užimtų žemių.
„Kovodami Rusijos viduje, neturėdami tvirtų įtvirtinimų ir mūšių namų teritorijoje pranašumo, Ukrainos kariai atsidūrė mėsmalėje, juos suvalgys rusų artilerija ir bepiločiai orlaiviai. Dabar Ukrainai atėjo laikas atsiimti laimėjimą“, – rašė analitikas.
Kyjivo ėjimas, M.Pecko nuomone, pakeitė strateginę pusiausvyrą, Rusija nebegali tikėtis prabangos sutelkti savo pajėgų kada nori ir kur nori, taip priversdama Ukrainą reaguoti.
„Vietoje to Rusijos vadovai turės prisiimti apskaičiuotą riziką: sutelkti pajėgas Donecke reiškia, kad kiti beveik tūkstančio kilometrų ilgio fronto linijos sektoriai bus silpnai ginami. Tiesa, kad Ukraina neturi išteklių rengti daug didelių kontrpuolimų. Bet ar Vladimiras Putinas nori rizikuoti?“, – klausė ekspertas.
Tačiau, jo vertinimu, Ukrainai jau atėjo laikas pasitraukti iš Kursko, pailsinti ir atnaujinti šturmo brigadas, perskirstyti jas į tuos rajonus, kuriems kyla grėsmė, tokius kaip Charkivo, Donecko ir Pokrovsko.
„Pasitraukimas, kai į tave šaudo, yra skausmingas tiek kariniu, tiek psichologiniu požiūriu. Rusijos propaganda vaizduos tai kaip didelę pergalę ir nepamirš paminėti savininkiškumą ir nekompetenciją, kurie leido Ukrainai surengti netikėtą puolimą.
Ne mažiau nemalonūs bus ir Vakarų kritikai, kurie nuo pat pradžių smerkė Ukrainos kontrpuolimą. Jie teigia, kad geriausi Ukrainos kariai būtų buvę naudingesni, jei būtų sustiprinę sutriuškintus dalinius, gynusius strateginius miestus, tokius kaip Pokrovskas.
Galbūt tai būtų buvęs išmintingesnis pasirinkimas. O gal tie elitiniai ukrainiečiai būtų buvę sutriuškinti ir užgniaužti rusų sklendžiančių bombų ir pėstininkų bangų atakų. Kaip ir vokiečiai prieš 80 metų, jei Rusija nori užimti žemės gabalą, ji patirs begalę aukų, kad jį užimtų. Gynėjai pritrūks šaudmenų anksčiau, nei rusams pritrūks kareivių. Ukraina pasirinko. Dabar atėjo laikas pasitraukti iš žaidimo“, – reziumavo M.Peckas.