Analitikas paaiškino, kodėl V.Zelenskis metė branduolinio ginklo kortą

Rytų Europos studijų centro vadovas politologas Linas Kojala paaiškina, kodėl Ukrainos prezidentas metė branduolinio ginklo kortą: išsakydamas tokius žodžius, jis tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį.

„V.Zelenskis užkabino jautrią stygą: arba Ukraina bus NATO narė, arba sieks įgyti branduolinį ginklą. Kadangi ši mintis nuskambėjo susitikimo su Donaldu Trumpu metu, neatmestina, kad suveikė pastarojo verslininko instinktai pasiūlant ginklą parduoti.

Bet iš esmės visa JAV pokario strategija remiasi branduolinio ginklo neplatinimo principu, todėl valstybės, siekiančios jį įgyti, yra didžiulis galvos skausmas. Net jei jos yra sąjungininkės ar partnerės, jau nekalbant apie priešininkus ir teroristines organizacijas.

Ne veltui Lietuvą ir kitas NATO šalis, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją dengia JAV „branduolinis skėtis“. Tai nėra vien altruizmas; skėtis užtikrina atgrasymą, o tuo pačiu dramatiškai mažina po „skėčiu“ esančių valstybių paskatas įgyti ginklą pačioms. O kuo mažiau šalių turi ginklą, tuo mažesnė rizika, kad jis pateks į netinkamas rankas. Ir tuo mažesnės grėsmės kils JAV“, – sako L.Kojala.

Pasa jo, Vašingtone paramos Ukrainai sprendimai keliauja per branduolinės rizikos filtrą. Ir jokie raginimai iš ginklo neturinčių valstybių tai ignoruoti nėra vertinami rimtai, nes kompetencijos šiuo klausimu jos neturi.

„Ginklo panaudojimo tikimybė, nors ir nėra tikėtina, niekada nėra ir 0 proc. Tai ne tik būtų didžiulė tragedija savaime, bet ir nepaprasta paskata visoms valstybėms – nepaisant jokių skėčių – savo saugumą susieti su nacionalinio branduolinio ginklo įgijimu.

Tai yra ir rečiau įgarsinama silpnoji D.Trumpo beatodairiškos kritikos aljansams vieta. Skaičiuodamas tik BVP išlaidas gynybai – neabejotinai svarbų kriterijų, – jis ignoruoja kitus strateginės reikšmės aspektus. JAV interesas stabdyti branduolinio ginklo plėtrą nekinta keičiantis prezidentų administracijoms. Ir V.Zelenskis, mesdamas šią kortą, tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį“, – apibendrino analitikas.

„Prieš palikdamas šį pasaulį Henry Kissingeris tapo Ukrainos narystės NATO šalininku. Priežastis – stipri karine prasme, bet Vakarais nusivylusi Ukraina, ilgainiui taptų itin komplikuota partnere Vakarams. Branduolinio ginklo jis neminėjo, tačiau tai neabejotinai yra tokios loginės sekos dalis“, – sako L.Kojala.

V.Zelenskis atkreipė dėmesį į Vakarų įsipareigojimus

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Volodymyras Zelenskis

15min primena, kad ketvirtadienį kalbėdamas spaudos konferencijoje Briuselyje, V.Zelenskis papasakojo, kaip su Donaldu Trumpu kalbėjosi apie NATO panaudodamas Budapešto memorandumo pavyzdį, kai Ukraina atsisakė branduolinių ginklų.

„Man atrodo, kad tai suprantamas pavyzdys. Ukraina turėjo Budapešto memorandumą. Ten buvo branduolinės valstybės. Didžiausios pasaulio valstybės, kurios turi įtakos, kurios turi branduolinių ginklų. Tarp jų neabejotinai buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, Prancūzija. Be abejo, pagrindiniai žaidėjai, turintys branduolinį potencialą“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas priminė, kad sąlyga Ukrainai buvo atsisakyti labai didelio kiekio branduolinių ginklų ir iš šalių, prisijungusių prie Budapešto memorandumo, gauti teritorinio vientisumo ir suvereniteto garantijas nepriklausomai Ukrainai tarptautiniu mastu pripažintų sienų ribose 1991 m.

„Štai kas buvo dokumente. Ir jei Rusija pažeidė šį dokumentą, nors buvo šio memorandumo garantas, kaip galima tikėti šiuo dokumentu ir kaip galima tikėti visais partneriais, kurie garantavo mūsų teritorinio vientisumo ir suvereniteto išsaugojimą? O atsakymas labai paprastas: ar tai veikia? Ne, šis dokumentas neveikia! Ar veikia kitų didžiųjų partnerių susitarimai su Rusija? Ne, jie neveikia! Vadinasi, tai ne tik Ukrainos susitarimai su Rusija, bet ir Ukrainos susitarimai su visais partneriais. Taigi apskritai visi šie susitarimai nesuveikė“, – sakė V.Zelenskis.

Kartu prezidentas pabrėžė, kad nukentėjo tik Ukraina, o kitos branduolinių ginklų turinčios šalys nenukentėjo. Tik Ukraina atsisakė branduolinių ginklų, nes kitos to nepadarė. Ir šiandien Ukraina kariauja.

„Kalbėdamas su Donaldu Trumpu, aš jam pasakiau: „Taip yra, kokia išeitis? Arba Ukraina turės branduolinių ginklų, ir tada tai bus mūsų gynyba. Arba turime turėti kokį nors Aljansą. Be NATO, šiandien nežinome jokių veiksmingų aljansų. NATO šalys šiandien nekariauja. NATO šalys nekariauja. NATO šalyse visi žmonės yra gyvi... Štai kodėl mes renkamės NATO, o ne branduolinius ginklus. Mes renkamės NATO. Ir manau, kad Donaldas Trumpas mane išgirdo. Jis pasakė: jūs turite teisingų argumentų“, – pabrėžė V.Zelenskis.

V.Zelenskis tvirtino, kad D.Trumpas sutiko su jo argumentais.

15min primena, kad V.Zelenskis ir D.Trumpas rugsėjo 27 d. susitiko Niujorke. Tuomet į žurnalisto klausimą, ar po pokalbio su Ukrainos vadovu pakeitė savo nuomonę, D.Trumpas atsakė, kad „daug ko sužinojo“, bet nuomonės nepakeitė.

Jis pažymėjo, kad visi nori, jog karas baigtųsi kuo greičiau, tačiau V.Zelenskis, anot jo, nori teisingos karo pabaigos. Respublikonas pabrėžė, kad net V.Putinas nori, jog karas baigtųsi, ir tai yra „geras derinys“.