Rusija jau pirmą kartą šiais metais smarkiai padidino savo karių skaičių prie Ukrainos sienos. Balandį telkimas irgi buvo labai viešas bei akivaizdus, tada irgi netrūko nuogąstavimų, net panikos.
Eskalacija tąkart baigėsi po kelių savaičių, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė kariams grįžti į nuolatinės dislokacijos vietas.
Tada analitikai svarstė, kad toks manevras buvo vykdomas siekiant pagerinti Maskvos pozicijas prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV lyderio J.Bideno susitikimą Ženevoje birželį. Esą Kremlius norėjo parodyti Vašingtonui, kad gali sukelti rimtų problemų Ukrainoje ir bet kada „įjungti ar išjungti“ konfliktą Donbase.
-
Amerikos politikos ekspertas: JAV nesitraukia, bet Ukrainoje ją tenkina status quo
-
Rusija perjungia pavarą kelyje į Ukrainą: ko siekiama vis agresyvesne retorika?
-
„NY Times“: Kiek toli eis Joe Bidenas, kad apgintų Ukrainą?
-
JAV: bet kokia Rusijos agresija prieš Ukrainą sulauktų rimto atsako
-
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis: be tiesioginių derybų su Rusija karo pabaigos nebus
Dabar, žinia, vėl jaučiama įtampa ir dažnėja perspėjimai, kad Rusija puls. Tačiau lyg tyčia vėl planuojamas V.Putino ir J.Bideno viršūnių susitikimas – dar iki Naujųjų.
Ketvirtadienį Stokholme susitiks abiejų šalių diplomatijos vadovai Sergejus Lavrovas ir Antony Blinkenas.
Ar tai reiškia, kad kariniais manevrais vėl žaidžiami politiniai žaidimai? Kai kurie analitikai neabejoja, kad taip ir yra.
Ko siekia Kremlius?
Dėlionės dalis, anot B.Ariso, yra tai, kad Kremliui vis labiau nepatinka, paties V.Putino teigimu, Ukrainos de facto narystė NATO – net jei šaliai nėra oficialiai siūloma prisijungti prie Aljanso.
JAV šiais metais karinės pagalbos Ukrainai skiria 400 mln. dolerių, nors per 2019 ir 2020 metus Kijevas buvo sulaukęs 250 mln. dolerių. Amerikiečių karo laivai ką tik atgabeno į Odesą 80 tonų ginklų ir šaudmenų, bendradarbiavimą su Kijevu stiprina ir Londonas.
V.Putinui tai labai nepatinka – jis jau ne kartą (paskutinįsyk – antradienį) pareiškė, kad Vakarai ignoruoja Rusijos nubrėžtas „raudonąsias linijas“ dėl Ukrainos.
Nepaisant to, Ukraina spalio pabaigoje Donbase prieš separatistus panaudojo turkišką kovinį droną ir pirmą kartą paleido raketą iš amerikietiškos sistemos „Javelin“.
Maskva, tiesa, garsiai protestuoja ne tik dėl situacijos eskalavimo tokios ginkluotės pardavimais, bet ir dėl to, kad JAV esą specialiai kursto „isteriją“ dėl Rusijos pajėgų judėjimo.
A.Kortunovas: Putinui reikia dar vieno susitikimo su Bidenu. Atrodo, kad jis galvoja, jog europiečiai negali nieko padaryti be amerikiečių.
„Vis dėlto visi šie žingsniai gali būti interpretuojami kaip abiejų pusių žaidžiama multidimensinių šachmatų partija prieš artėjantį prezidentų susitikimą“, – rašo B.Aris.
Du Rusijos užsienio politikos strategų rate besisukantys „Reuters“ šaltiniai šiai naujienų agentūrai teigė, esą Kremlius, įsakydamas perkelti tūkstančius karių Ukrainos link, būtent ir norėjo išsireikalauti susitikimą su J.Bidenu bei iš anksto padiktuoti jo turinį.
Tų pačių šaltinių teigimu, dar vienas didesnis tikslas – Vakarams pasiųsti signalą, kad laikas nustoti padėti Ukrainai modernizuoti kariuomenę ir kad Kijevas neturėtų eskaluoti rusenančio konflikto Donbase.
„Putinui reikia dar vieno susitikimo su Bidenu. Atrodo, kad jis galvoja, jog europiečiai negali nieko padaryti be amerikiečių.
Jis yra nusprendęs, kad JAV prezidentas priima sprendimus dėl Europos saugumo viso Vakarų aljanso vardu“, – teigė Andrejus Kortunovas, Rusijos tarptautinių santykių tarybos, kuri artima Kremliui, vadovas.
Agresyvesnė linija – jau nuo vasario
Yra analitikų, teigiančių, kad V.Putinas, stumdamas karius prie sienos su Ukraina, bet nesutelkdamas jų tiek, jog būtų įmanoma invazija, kuria naują „Kubos krizę“ – esą jis taip siekia paspausti JAV Baltuosius rūmus prieš derybas.
Rusijos prezidentas esą nori pabrėžti, kad Maskva netoleruos, jei Ukraina bus paversta „didžiuliu nenuskandinamu lėktuvnešiu, priplukdytu prie Rusijos sienos“. Tokią analogiją neseniai pasitelkė Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas.
„Akivaizdu, kad jau balandį Maskva suprato, jog nauja Kubos krizė dėl Ukrainos galėtų labai efektyviai patraukti Bideno dėmesį“, – mano buvęs diplomatas Vladimiras Frolovas.
Skaičiavimas, regis, toks. Kremliuje suvokiama, kad J.Bideno administracija nusiteikusi atidėti į šalį „Rusijos problemą“ ir pagrindinį dėmesį skirti Kinijai bei vidaus politikai.
Bet tai reiškia, kad Maskva gali bet kada parodyti Vašingtonui, jog sugeba sukalti įtampų su Ukraina – kada tik panorėjusi. Suprask, viliamasi, kad J.Bidenas galiausiai bus priverstas susitarti dėl tam tikrų garantijų, jog nebus peržengtos „raudonosios linijos“, ir galės grįžti prie svarbesnių prioritetų.
V.Putinas, atrodo, mano, kad tokia taktika veikia. Per kalbą Užsienio reikalų ministerijoje jis pabrėžė, esą Rusija nejaučia apetito karui, bet pridūrė manantis, kad šalies laikysena Rytų Europoje jau davė vaisių.
Maskva nebenori taikytis su dviguba politika, kurią esą vykdo Vakarai – viena ranka skelbia sankcijas dėl vertybinių klausimų, o kita prašo bendradarbiavimo dėl didelių geopolitinių problemų ar verslo sandorių.
Netrukus V.Putinas įsakė užsienio reikalų ministrui S.Lavrovui spausti Vakarus, kad šie suteiktų Rusijai „rimtas ilgalaikes garantijas“ dėl saugumo.
Rusijos prezidentas trečiadienį kaip tik paskelbė, kad Maskva siūlo pradėti „esmines“ derybas, kurių tikslas – užsitikrinti teisines garantijas, jog NATO nesiplės į Rytus.
Anot B.Ariso, Rusija agresyvesnės linijos santykiuose su Vakarais laikosi nuo vasario, kai S.Lavrovas pasakė garsiąją kalbą apie naujas žaidimo taisykles.
Rusijos diplomatijos vadovas tada pareiškė, kad Maskva nebenori taikytis su dviguba politika, kurią esą vykdo Vakarai – viena ranka skelbia sankcijas dėl vertybinių klausimų, o kita prašo bendradarbiavimo dėl didelių geopolitinių problemų ar verslo sandorių.
Negana to, S.Lavrovas netrukus paskelbė, kad Rusija yra pasiruošusi visiškai nutraukti diplomatinius santykius su Europa. Beje, spalį Kremlius iš tiesų nutraukė diplomatinius ryšius su NATO.
Galiausiai Rusija galbūt laukia, kol pradės karščiuotis Ukraina. Kai trečiadienį Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad laikas tiesiogiai derėtis su Rusija, S.Lavrovas iškart atitarė, kad būtina vykdyti Minsko susitarimus.
Vašingtonas įspaudė Rusiją į kampą?
Tiesa, B.Aris įžvelgia dar vieną galimą krizės paaiškinimą – esą galbūt kaip tik JAV dabar žaidžia taip, kaip Kremlius žaidė balandį, o karingą retoriką kursto norėdamos sustiprinti Europos paramą Ukrainai?
„Nagrinėjant šią teoriją svarbu tai, kad susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų judėjimo didžiąja dalimi skelbia JAV žvalgybos tarnybos. Rusija iš tiesų perkėlė kelis galingus karinius dalinius, bet Baltieji rūmai sutirštino spalvas tam, kad Maskva turėtų gintis ir neigti kokius nors planus“, – rašo analitikas.
Pirmieji pranešimai pasirodė „The Washington Post“ spalio pabaigoje. Bet situacija kitokia nei balandį – dabar nėra nei įtikinamų invazijos planų įrodymų, nei ryškesnio nerimo Kijeve. Ukrainiečiai analitikai kaip tik tvirtina, kad konflikto paūmėjimo laukti nereikėtų.
„Vienas įdomesnių niuansų visose šiose spekuliacijoje yra tai, kad šį kartą ne Ukraina, o Vakarų šalys kalba apie invazijos grėsmę“, – tviteryje parašė BBC žurnalistas Jonah Fisheris.
Analitikai mato, kad J.Bideno administracija daugiausia remiasi įslaptintais žvalgybos pranešimais ir kitų pareigūnų pareiškimais. Bet socialiniuose tinkluose solidžios informacijos, paremtos nuotraukomis ir įrašais iš regiono, gerokai mažiau nei balandį.
„Jei taip būtent Baltieji rūmai stengiasi nubrėžti būsimojo Bideno ir Putino susitikimo sąlygas, triukas veikia. Kremlius vis padrikiau žarsto neigimus, o skundai dėl raudonųjų linijų paskęsta šiame triukšme.
Kaip tik vis garsesnės žinutės dėl dar griežtesnių sankcijų – jos jau smogė Rusijos rubliui ir sustabdė akcijų rinkų spurtą, kuris tęsėsi beveik metus“, – pastebi B.Aris.
Ir atvirkščiai – jei Kremlius siekė išgąsdinti Vakarus ir priversti juos atsitraukti nuo Ukrainos, tai dabar sukurta tokia atmosfera, kai karinę pagalbą Kijevui galima lengvai padidinti, juolab kad tokie raginimai jau girdimi.
„Jei viskas vyks taip, kaip balandį, įtampa labai greitai po Bideno ir Putino susitikimo nuslūgs. Abi pusės leidžia suprasti, kad norėtų sumažinti įtampą, ir jau aktyviai derasi dėl naujų ginklų kontrolės susitarimų.
Bet įtampa vis dar didelė – abi pusės, bandydamos susitarti dėl naujų darbinių santykių ir jų taisyklių, nori parodyti, kad žaidžia sudėtingą geopolitinį žaidimą“, – mano B.Aris.
