Analitikas: Rusijos pajėgos turėjo gerą karinę doktriną, bet keli veiksniai sutrukdė joms laimėti karą

Analitinių tyrimų centro „RAND“ Rusijos karinis ekspertas Scottas Bostonas, įvertinęs dokumentą, pareiškė, kad Rusija turėjo progą laimėti karą, tačiau tam tikri veiksniai jai pakišo koją.

„Daugelis pagrindinių šios doktrinos elementų yra pakankamai pagrįsti, kad galėtų būti sėkmingų operacijų pagrindu. Tačiau jų reikia laikytis.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukraina

Teigiama, kad parengtame JAV kariuomenės vadove – ATP7-100.1 „Rusijos taktika“ – nurodoma, kad jis „nėra skirtas atspindėti, kaip rusai šiuo metu kariauja Ukrainoje“. Nepaisant to, kariuomenės stengiasi kovoti pagal savo doktriną, arba pagrindinius principus, kuriais siekia vadovautis karinėse operacijose.

Pavyzdžiui, kai Rusijos divizija ar brigada rengia puolimą, daliniai turi judėti keliais ešelonais – arba bangomis – karių ir tankų, glaudžiai sinchronizuotais su žvalgybos, flangų apsaugos, inžinerijos, artilerijos ir priešlėktuvinės gynybos elementais. Tikslas – smogti smarkiai, judėti greitai, pralaužti gynybą ir prasiveržti giliai į priešo užnugarį.

Tam, kad sumažintų pasipriešinimą, su kuriuo susiduria, puolamieji daliniai turėtų susitelkti į kelias kolonas, kad „išsklaidytų puolančius dalinius tiek į plotį, tiek į gylį ir taip išskirstytų bei sumažintų ugnies poveikį“, aiškinama ATP7-100.1 vadove.

Tačiau kai Rusija pirmosiomis karo dienomis bandė žaibiškai užimti Kyjvą, šarvuočių kolonos buvo siunčiamos siaurais, perpildytais keliais. Užspaustos kelių blokadų ir pasalų, jos buvo naikinamos ukrainiečių artilerijos, bepiločių orlaivių ir prieštankinių raketų.

Daugelis jų klaidų buvo nesugebėjimas laikytis doktrininių nurodymų, kurie yra parengti ne be priežasties. Pavyzdžiui, turėti priekyje apsaugos pajėgas, kad pagrindinė kariuomenės dalis nepatektų į mūšį ir neįsitrauktų į lemiamą kovą.

Nors vadove nėra analizuojama, kaip Rusijos kariuomenė kovoja šiandien, ekspertas pastebėjo, jog vietoje greito ir gerai koordinuoto manevravimo, pasitelkus kadaise girtas Aviacijos ir kosmoso pajėgas, atakos remiasi Ukrainos gynybos triuškinimu artilerija ar sklendžiančiomis bombomis arba užtvindymu dideliu skaičiumi išlaisvintų nuteistųjų ir kitų „vienkartinių pėstininkų“.

Nusižengimo savo pačių karinei doktrinai kaina buvo milžiniška: maždaug 450 000 rusų aukų ir 3 000 sunaikintų tankų. Geriausi Maskvos kariuomenės daliniai buvo sunaikinti, o jos tankai ir kita technika – sugadinta.

„Doktriniškai pagrįstos atakos taip pat gali žlugti, – pabrėžė S.Bostonas. – Tačiau daugelis jų klaidų buvo nesugebėjimas laikytis doktrininių nurodymų, kurie yra parengti ne be priežasties. Pavyzdžiui, turėti priekyje apsaugos pajėgas, kad pagrindinė kariuomenės dalis nepatektų į mūšį ir neįsitrauktų į lemiamą kovą. Nesistenkite siųsti visų savo pajėgų ten, kur per mažai kelių. Nepalikite savo pagalbinių pajėgų be apsaugos. Tai buvo gana elementarūs dalykai.“

Įvertinti dabartinę Rusijos doktriną sudėtinga. Didžioji jos dalis yra kilusi iš sovietinių laikų, kai masinės kariuomenės buvo griežtai kontroliuojamos.

„Vadas vadovauja kovai, yra atsakingas už pagrindinius plano elementus ir paprastai nesitiki iš savo pavaldinių iniciatyvos ar lankstumo, kaip kad elgiasi geras Jungtinių Valstijų kariuomenės vadas“, – aiškino ekspertas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donbase

Jo nuomone, po 2008 m. – tais metais Rusijos pajėgos įsisveržė į Sakartvelą – priimtos karinės reformos turėjo sukurti mažesnes ir lankstesnes vakarietiško tipo pajėgas.

„Kai pirmaisiais mėnesiais po 2022 m. vasario ši sistema jiems nepasiteisino, jie grįžo prie senesnių, labiau tradicinių metodų, kurie galiausiai apėmė daug didesnį dėmesį masei“, – pažymėjo S.Bostonas, buvęs JAV kariuomenės artilerijos pajėgų karininkas.

Tačiau problema galėjo būti ne tiek Rusijos doktrina, kiek bendra karo Ukrainoje strategija.

Sovietų Sąjungos planai įsiveržti į Vakarų Europą buvo grindžiami milijonų sovietų ir Varšuvos pakto karių dislokavimu, kuriuos palaikė didžiulės ginklų ir atsargų atsargos. Turėdama tik 180 tūkst. karių pradines puolamąsias pajėgas, puolančias per kone tūkstantį kilometrų besidriekiančią fronto liniją, prieš mažesnę, bet vis dar didelę Ukrainos kariuomenę, Rusija negalėjo sukurti didžiulės masės, kaip tikėjosi savo doktrinoje.

Rusijos vadovai, kaip ir daugelis Vakarų ekspertų, prognozavo, kad Ukrainos pasipriešinimas žlugs ir šalis bus greitai okupuota. Puolamieji daliniai net nebuvo informuoti apie puolimą iki pat karo pradžios.

Rusija turėjo nemažai pranašumų, kuriuos iššvaistė įgyvendindama pradinį planą ir lėtai prisitaikydama laikui bėgant. Jei Rusija būtų bandžiusi įgyvendinti geresnį planą, Ukrainos situacija būtų pablogėjusi daug greičiau.

„Neįmanoma laimėti mūšių su nelanksčia kariuomene, tačiau norint turėti pagrįstų šansų tai padaryti, labai padeda geras planas“, – pažymėjo karybos žinovas.

Jis atkreipė dėmesį į JAV invaziją į Iraką 2003 m. Anot jo, vadai tikėjosi, kad Irako pajėgos nesutelks stipraus pasipriešinimo, tačiau invazijos plane buvo daroma prielaida, kad jos gali pasipriešinti.

„JAV kariškiams būtų buvę neatsakinga elgtis kitaip. Tačiau Rusijos planas šiuo atžvlgiu buvo neatsakingas. Vienetams buvo nurodyta įžengti į Ukrainą ir užimti svarbiausias vietoves pagal agresyvų grafiką, be reikšmingo įspėjimo ar laiko planuoti, kad viskas gali nepavykti. Doktrina ir mokymas gali pastarnauti tik tiek, kiek reikia, kai siunčiama daryti netinkamą dalyką su netinkamomis darbo priemonėmis.“

Tiesą sakant, kai kurios Rusijos doktrinos sritys pasirodė esančios gana patikimos, ypač gynybos srityje, kai Rusija praėjusią vasarą sustabdė Ukrainos kontrpuolimą.

„Yra daugybė jų gynybos aspektų, kurie visiškai atitinka jų istorinę praktiką ir doktriną, – nurodė S.Bostonas. – O kai kuriais atvejais jie patobulino savo doktriną, pavyzdžiui, išplėsdami minų laukų gylį ir tankumą.“

Paklaustas, ar Rusija galėjo užimti Kyjivą – ir tikriausiai laimėti karą – pirmosiomis invazijos dienomis, karybos ekspertas atkreipė dėmesį, kad tai sudėtingas klausimas.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariai mūšyje

„Jei Rusija būtų tinkamai pasiruošusi, Ukraina galėjo tai pastebėti ir reaguoti kitaip. Tačiau Rusija turėjo nemažai pranašumų, kuriuos iššvaistė įgyvendindama pradinį planą ir lėtai prisitaikydama laikui bėgant. Jei Rusija būtų bandžiusi įgyvendinti geresnį planą, Ukrainos situacija būtų pablogėjusi daug greičiau.“

S.Bostonas taip pat mano, kad, menkinant Rusijos karinį meistriškumą, daroma meškos paslauga Ukrainos įgūdžiams. Esą, jei Rusijos kariuomenė buvo tokia prasta, tai gal ir Ukrainos kariuomenė nebuvo tokia gera?

„Mes nepakankamai įvertiname, kiek žalos ukrainiečiai padarė prieš tikrąjį Rusijos karinį pajėgumą, jei manome, kad visi rusai buvo siaubingai prasti, – kalbėjo analitikas. – Nemanau, kad jie buvo prasti. Galvoju, kad jie buvo prastai paruošti savo karinės vadovybės.“