Trečiadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad per gaisrą povandeniniame aparate AS-12, neoficialiai vadinamame „Lošarik“, branduolinis reaktorius nebuvo paveiktas. S.Šoigu nurodė, kad gaisras kilo akumuliatorių skyriuje.
Pranešama, kad per gaisrą apsinuodiję dūmais žuvo 14 karinio jūrų laivyno karininkų.
Rusijos pareigūnai atskleidė nedaug informacijos apie incidente dalyvavusį laivą, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad aparato misija yra susijusi su valstybės paslaptimis, todėl nebus viešinama.
Neaiški laivo funkcija
Pasak D.Gorenburgero, „Lošarik“ konstrukcija – neįprasta: jis turi dvigubą korpusą, kurio išorinė dalis yra pagaminta iš titano.
„Griežtai kalbant, tai nėra „realus“ povandeninis laivas, kadangi jis transportuojamas pasitelkiant didelius branduolinius povandeninius laivus, paprastai – „Orenburg“, tačiau gali būti panaudotas ir „Belgograd“, – RL/RFE sakė analitikas.
Jo teigimu, dėl vidinio branduolinio reaktoriaus „Lošarik“ gali išlikti paniręs ilgą laikotarpį, jis taip pat gali veikti praktiškai be garso. Pasak kai kurių šaltinių, tai – tyliausias povandeninis laivas Rusijos arsenale.
„Nėra visiškai aišku, kam jis skirtas. Oficialiai jie nesako, kad „Lošarik“ skirtas jūros dugno tyrinėjimui, tačiau JAV kariuomenės ekspertai mano, kad povandeninis laivas sukurtas prisitvirtinti prie povandeninių kabelių, jog būtų galima klausytis komunikacijų ar tuos kabelius sunaikinti konflikto atveju“, – sakė D.Gorenburgeras.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kas iš tiesų atsitiktų, jei Rusijos povandeniniai laivai nutrauktų interneto kabelius?
Analitiko manymu, šis povandeninis laivas galėtų sutrikdyti garso sekimo sistemos (SOSUS) funkcijas. Ši sistema, įdiegta Šiaurės Atlanto vandenyne tarp Grenlandijos ir Jungtinės Karalystės, buvo sukurta siekiant sekti Sovietų Sąjungos povandeninių laivų veiksmus.
„Šiuo atveju, pasak rusų šaltinių, aparatas buvo Rusijos teritoriniuose vandenyse netoli Murmansko. Greičiausiai jis užsiėmė jūros dugno tyrinėjimu siekiant pagerinti Rusijos povandeninių laivų navigacijos praktikas“, – teigė D.Gorenburgeras.
Pavojingos tendencijos
D.Gorenburgeras teigė, kad negalima daryti išvadų remiantis vienu incidentu, tačiau atsižvelgus į ilgalaikes tendencijas, galima matyti kai ką neįprasto.
Esą per pastaruosius 20 metų JAV kariniame jūrų laivyne buvo keli incidentai, kai susidūrė laivai – tiek povandeniniai, tiek paviršiniai.
Pasak analitiko, iš dalies tai galima paaiškinti JAV karinio jūrų laivyno operacijų mastu. Vis dėlto, D.Gorenburgeras atkreipia dėmesį, kad šiame laivyne beveik nekilo problemų, susijusių su technine laivų būkle, esminių sistemų gedimu ar nepatikimomis technologijomis.
„Rusijos flotilė patyrė kur kas daugiau incidentų. Neaišku, ar to priežastis – įgulos nesugebėjimas laikytis nustatytų procedūrų ir instrukcijų, ar fizinė laivų būklė, ar jų konstrukcijų defektai.
D.Gorenburgeras: „Rusijos flotilė patyrė kur kas daugiau incidentų. Neaišku, ar to priežastis – įgulos nesugebėjimas laikytis nustatytų procedūrų ir instrukcijų, fizinė laivų būklė, ar jų konstrukcijų defektai.“
Tačiau, jei atsižvelgsime į statistiką, kas penkerius ar šešerius metus įvyksta incidentas, susijęs su Rusijos povandeniniu laivu – gaisras ar gedimas, reikalaujantis rimto remonto. Amerikiečių povandeniniams laivams, neskaitant problemų, kurias sukėlė navigacijos klaidos, tokie incidentai pasitaiko kas 15 ar 20 metų“, –RL/RFE sakė jis.
Nerimas dėl radiacijos
Ar reikėtų nerimauti dėl povandeninio laivo viduje esančio branduolinio reaktoriaus? D.Gorenburgeras teigė, kad, jei laivas buvo nugabentas į bazę Severomorske ir ten prišvartuotas, greičiausiai nėra pavojaus dėl radiacijos nutekėjimo.
Analitiko teigimu, apskritai modernūs branduoliniai reaktoriai yra pakankamai patikimi ir gali atlaikyti labai rimtus gaisrus.
„Gali būti, kad gaisras prasidėjo ne reaktoriaus sekcijoje, todėl įgula sugebėjo užkirsti kelią gaisro plitimui į reaktorių“, – pridūrė jis.
