V.Orbano iniciatyvos sėkmė yra nepaprastas pasiekimas. Vengrijos lyderiui pavyko pertvarkyti Europos kraštutinę dešinę pagal savo ir savo partijos „Fidesz“ įvaizdį po to, kai 2019 m. teko trauktis iš centro dešiniosios Europos liaudies partijos frakcijos.
„Patriotų“ grupės sukūrimas rodo, kad V.Orbanas yra kur kas mažiau izoliuotas, nei manyta iš pradžių, ir gali suburti bendraminčių sąjungininkų koaliciją, kurie pritaria jo strateginiam tikslui – sukurti „nacionalinių valstybių Europą“. Tai rodo, kad ES kraštutinių dešiniųjų grupės labiau nei bet kada anksčiau pritaria šiai vizijai. Ir jos yra tiesioginis iššūkis pragmatiškesniam populizmui, kurį palaiko Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni“, – sako analitikas Mujtaba Rahmanas savo komentare leidiniui „Politico“.
V.Orbanas sustiprino savo sąjungą su Prancūzijos Nacionaliniu susivienijimu – didžiausia kraštutinių dešiniųjų partija žemyne, nepaisant to, kad jai nepavyko gauti daugumos per pirmalaikius rinkimus šalyje. Panašiai ir Geerto Wilderso Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, laimėjusi praėjusių metų Nyderlandų rinkimus ir pirmą kartą patekusi į koalicinę vyriausybę, iš buvusios parlamento kraštutinių dešiniųjų frakcijos – „Identiteto ir demokratijos“ – taip pat perėjo pas „Patriotus“.
Vis dėlto ši konsolidacija nelabai pakeis jėgų pusiausvyrą Parlamente ir vargu ar turės reikšmingos įtakos ES politikos formavimui – bent jau trumpuoju laikotarpiu, tvirtina analitikas.
Centristinės proeuropietiškos partijos išlaikė didelę daugumą Briuselyje. Kartu su žaliaisiais jos lengvai surinko pakankamai balsų, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen būtų paskirta antrai kadencijai, taip pat kad būtų remiami jos teisėkūros prioritetai.
Taigi „Patriotai“ ir toliau liks opozicijoje, o jų galimybės daryti įtaką ES teisėkūros procesui bus ribotos. Dėl frakcijos dydžio jai bus suteikta šiek tiek daugiau lėšų, matomumo ir svarbos parlamentiniuose procesuose, tačiau jai nebus reikšmingai atstovaujama parlamento vadovaujančiuose organuose, pavyzdžiui, komitetų pirmininkų pareigose.
Tačiau vidutinės trukmės iššūkiai kelia daug didesnį susirūpinimą.
Kaip minėta, „Patriotai“ yra tiesioginis iššūkis G.Meloni konstruktyvaus populizmo „trečiajam keliui“. Jos vadovaujama Europos konservatorių ir reformistų frakcija (ECR) nesijungs su „Patriotais“. O du pagrindiniai jos nariai – G.Meloni partija „Italijos broliai“ ir pagrindinė Lenkijos opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ – atsisakė prisijungti prie V.Orbano.
Tai reiškia, kad kol kas G.Meloni ir toliau bus tarp kraštutinių dešiniųjų ir ES isteblišmento, tačiau jos pasirinkimo galimybės lieka atviros. Jos įstatymų leidėjai dabar siūlo savo frakciją kaip tiltą tarp šių dviejų stovyklų. O tai, kad Nacionalinio susivienijimo pažanga buvo sustabdyta antrajame Prancūzijos parlamento rinkimų ture, suteikė jai dar vieną priežastį neskubėti ir toliau konstruktyviai bendradarbiauti su Briuseliu, Berlynu ir Paryžiumi siekiant įgyvendinti Italijos prioritetus.
Tačiau ECR praranda pozicijas. Jos ambicijos tapti trečia pagal dydį frakcija Parlamente buvo sužlugdytos. Ir nepaisant tvirtų santykių su „Italijos broliais“, Ispanijos Vox partija pasitraukė ir prisijungė prie „Patriotų“.
Be to, sulaukusi žaliųjų paramos, U.von der Leyen dabar bus mažiau priklausoma nuo Italijos vadovės – tai iš dalies paaiškina, kodėl ji susilaikė Europos Vadovų Tarybai priimant sprendimą suteikti vokietei dar vieną kadenciją. Tai buvo mėginimas dar kartą pabrėžti savo svarbą ir nustatyti tam tikrą įtaką U.von der Leyen ateityje.
Taip yra todėl, kad laikui bėgant galios pusiausvyros pokyčiai Taryboje – tikrojoje ES valdžios būstinėje – gali turėti daugiau pasekmių.
Šiuo metu „Patriotai“ kontroliuoja tik vieną vietą Taryboje – tai V.Orbano balsas. Tačiau jie turi netiesioginės įtakos dar dviem balsams – Nyderlanduose ir Italijoje, kur Laisvės partija ir kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ yra savo šalių valdančiųjų koalicijų partnerės, todėl gali daryti tam tikrą įtaką vyriausybei.
Gali pakenkti Ukrainai
Tačiau tikėtina, kad ilgainiui „Patriotų“ skaičius Taryboje didės, nes artimiausiais mėnesiais ir metais įvyks keli nacionaliniai rinkimai, per kuriuos gali atsirasti daugiau kraštutinių dešiniųjų vyriausybių. Pavyzdžiui, rugsėjo mėn. vyks rinkimai Austrijoje, kur apklausose pirmauja kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, o kitų metų rudenį – Čekijoje, kur tvirtai pirmauja buvusio ministro pirmininko Andrejaus Babišo nacionalistinė Nepatenkintų piliečių akcija.
Taigi, nors kraštutinių dešiniųjų partijos patirs daugiau vidinių nesutarimų dėl politikos, o U.von der Leyen vis dar galės valdyti iš centrinių pozicijų, kelių nacionalinių rinkimų rezultatai gali suteikti šiai frakcijai daugiau atstovų. O tai gali pakenkti ES sanglaudai svarbiausiose srityse, visų pirma ES biudžeto, plėtros ir užsienio politikos, ypač kai kalbama apie Ukrainą, srityse.
Iki šiol ES rado būdų, kaip apeiti V.Orbano pakartotinį veto dėl Ukrainos, pasitelkdama įkalbinėjimus ir finansines priemones. Tačiau didesnę ir ryžtingesnę nenorinčių dalyvauti vyriausybių grupę suvaldyti būtų daug sunkiau, pastebi analtikas.
Tačiau to numatyti iš anksto negalima. G.Meloni ir toliau aktyviai palaiko Kyjivą. Slovakijos ministras pirmininkas populistas Robertas Fico nesilaikė savo kritikos dėl karinės pagalbos Kyjivui ir nesiėmė veto teisės. Tas pats pasakytina ir apie Nyderlandų Laisvės partiją, kuri sušvelnino savo poziciją po to, kai sutiko išlaikyti Hagos paramą Ukrainai kaip centro dešiniųjų koalicinės vyriausybės dalis.
Gali būti, kad kitos Rusijai palankios kraštutinių dešiniųjų partijos gali būti panašiai modifikuotos. Tačiau rizika, kad Europos sanglauda bus pažeista – ypač jei lapkričio mėn. prezidento rinkimus laimės buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas – dabar akivaizdžiai didėja, apibendrina analitikas.
