Užėmusios sugriautą Avdijivkos miestą, Rusijos pajėgos nestipriai juda į priekį kitose fronto teritorijose. Kol kas Ukrainos gynėjams pavyksta atsilaikyti: statomos naujos gynybos linijos ir skaičiuojami šaudmenys, kurių pastaruoju metu taip trūksta.
Per praėjusius metus stipriai išaugo Rusijos gyvosios jėgos, medžiagų ir gynybos produkcijos pranašumas, o sumažintas amunicijos tiekimas iš Jungtinių Valstijų kelia pavojų, kad jis greitu metu gali būti visiškai nutrauktas, nes JAV Kongresas atsidūrė aklavietėje dėl finansavimo.
„Dabartinė mūšio lauko dinamika neturi vienos priežasties: ji daugiausia susijusi su sprendimais, kurie buvo priimti nuo 2022 m. rudens. Kai Rusija mobilizavo savo karo ekonomiką, Vakarai to nepadarė, o Ukraina negalėjo. Kai Rusija pastatė šimtų mylių ilgio ir kelių sluoksnių gynybinių įtvirtinimų tinklą, Ukraina to nepadarė. Rusija iš savo partnerių, įskaitant Iraną ir Šiaurės Korėją, įsigijo daugiau kaip milijoną (kai kuriais vertinimais, tris milijonus) artilerijos sviedinių ir tūkstančius dronų. Vakarai negalėjo tuo prilygti, nes jau buvo pasiekę panašių išteklių dugną. Maskva labai stengėsi atkurti personalą ir papildyti savo pajėgas, o Kyjivas dar turi visiškai mobilizuotis“, – rašė D.Massicot.
Anot analitikės, jei Vakarų karinė pagalba nebus padidinta ir Kyjivo strategija nebus iš esmės pakeista, Ukrainos padėtis mūšio lauke toliau blogės, kol pasieks kritinį tašką. Ji prognozuoja, kad tai gali įvykti net iki šios vasaros.
„Esant dabartinei padėčiai, kai Ukrainos amunicijos ir gyvosios jėgos poreikiai nebus patenkinti, Ukrainos daliniai greičiausiai ištuštės, todėl Rusijos proveržis taps akivaizdžiai įmanomas. Tačiau dabar ne laikas nevilčiai – laikas imtis skubių veiksmų. Rusijos pajėgos turi pažeidžiamų vietų, kuriomis galima pasinaudoti, ir pranašumų, kuriuos ilgainiui galima sumažinti, bet tik tuo atveju, jei Ukraina gaus tai, ko jai reikia dabar“, – „Foreign Affairs“ straipsnyje pridūrė D.Massicot.
Pirmaisiais karo mėnesiais Kremlius nenoriai pripažino, kad jo pradinis žaibiškas karas Ukrainoje buvo nesėkmingas. Iki 2022 m. rugpjūčio pažeisti rusų daliniai tapo trapūs, o išbandyti Ukrainos pajėgų jie žlugo Charkive ir pasitraukė iš Chersono.
Tačiau, analitikė pastebi, kad nuo to laiko Rusija susitaikė su užsitęsusio konflikto reikalavimais ir išlaidomis.
„Supratęs, kad karo pastangoms gresia pavojus, Kremlius padarė tai, ko anksčiau nenorėjo daryti: mobilizavo 300 000 vyrų, smarkiai padidino išlaidas gynybai ir iš partnerių įsigijo būtiniausių ginklų, kad užpildytų spragas. Dabar Kyjivas atsidūrė išlaikymo krizėje, panašioje į tą, kurią Maskva patyrė prieš dvejus metus.“
D.Massicot nurodė, kad kitaip nei Rusija, Kyjivas negali mobilizuoti savo gynybos pramonės ir greitai padidinti gamybos apimčių. Jis vis dar turi pasikliauti Vakarų karine pagalba. Ukraina taip pat turi mažiau gyventojų nei Rusija, o tai reiškia, kad jos nuostoliai jaučiami giliau.
Kai Ukrainos pajėgos yra pakankamai sukomplektuotos, aprūpintos ir įsitvirtinusios, jos įrodė, kad gali sukelti didelių nuostolių Rusijos pajėgoms ir sutrukdyti jai paversti savo popierinį pranašumą lemiamais laimėjimais. Naujausias pavyzdys – mūšis dėl Avdijivkos.
Rusija, dažnai paskliaudama oro antskrydžiais ir pasitelkdama iki 30 tūkst. karių iš dešimties dalinių, vis tiek užėmė sugriautą miestą per penkis mėnesius. Rusija labai norėjo Avdijivkos ir ją gavo.
Pasak pranešimų, apgulties metu ji neteko daugiau kaip 600 šarvuočių ir tikriausiai tūkstančių karių. Dideli nuostoliai pabrėžia, kad Rusijos puolamieji pajėgumai vis dar nepakankami, kai bandoma įveikti parengtą Ukrainos gynybą.
„Tačiau fronto linijoje liko nedaug vietovių, kurios būtų taip stipriai ginamos, kaip Avdijivka, o tai reiškia, kad ateityje Rusijos puolimas gali būti lengvesnis. Be to, Rusijos silpnosios vietos turės labai mažą reikšmę, jei išsekę Ukrainos daliniai nebegalės užtikrinti gynybos arba jei jie negalės greitai pakartoti Avdijivkoje per dešimt metų sukurtos gynybos“, – teigia „Foreign Affairs“.
Analitikė išskyrė du pagrindinius Rusijos pranašumus kare prieš Ukrainą: ginklai ir gyvoji jėga. Tačiau pažymėjo, kad jie nėra tokie stiprūs, kaip Kremlius norėtų, kad jo priešai manytų.
„Paimkime didžiules Rusijos ginkluotės atsargas: nuo 2022 m. jos pajėgos neteko mažiausiai 14 000 vienetų technikos. Dalį šių nuostolių Rusijos generalinis štabas kompensavo ekshumuodamas sovietinės kariuomenės kapines ir atnaujindamas naudojimui tūkstančius užkonservuotų tankų ir šarvuočių.
2023 m. Rusija atgaivino 1 200 tankų ir 2 500 šarvuotų transporto priemonių, kurios anksčiau buvo ilgai saugomos, o pagamino tik 200 naujų ar modernizuotų tankų. Tačiau šios atsargos nėra begalinės. Kai kurie tyrėjai pažymėjo, kad Rusija jau išėmė nuo 25 iki 40 proc. savo strateginių atsargų, priklausomai nuo įrangos tipo, o geriausia įranga tikriausiai buvo išimta anksčiau. Tai, kas liko, greičiausiai bus prastesnės būklės arba net nepataisoma. Jei Rusija ir toliau laikysis tokio tempo, per artimiausius porą metų jos likusios atsargos sumažės, todėl jos ateities galimybės bus ribotos. Tai, žinoma, priklauso nuo to, ar Ukraina turės išteklių aktyviai gynybai ir savo kovinei galiai atkurti.“
