Gali įsitraukti į karą labiau nei planavo
Per ataką į pasirinktus taikinius Sirijoje penktadienio vakarą D.Trumpo administracija siekė įspėti Sirijos lyderį, kad jis daugiau nenaudotų nelegalaus cheminio ginklo, kuris buvo panaudotas praėjusią savaitę netoli Damasko ir dėl kurio nukentėjo daug civilių gyventojų, rašo naujienų "The Washington Post".
Administracija apskaičiavo, kad būtinybė nusiųsti signalą B.al Assadui dėl cheminio ginklo nusveria riziką išprovokuoti jo sąjungininkų, Rusijos ar Irano, atsakomąją reakciją Sirijoje, kitose Artimųjų Rytų teritorijose ar netgi kibernetinėje erdvėje.
Pasak analitikų, tokiu būdu JAV rizikuoja įtraukti amerikiečių karius į Sirijos konfliktą labiau nei planavo.
„Atsižvelgiant į Rusijos, Irano ir B.al Assado ryšius, puolimas, kurį mes laikome apribotu ir tiksliu, gali būti neteisingai suprastas vienos ar kelių iš šių trijų šalių. Jos gali pasinaudoti juo, kad pateisintų savo atsakomąjį smūgį, – teigė buvęs JAV kariuomenės generolas, Karo tyrimų instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Jamesas Dubikas. – Taigi ką mes darome?“
Abejonės dėl smūgių veiksmingumo
Galimi atsakomųjų veiksmų scenarijai – Irano kariuomenės atsakomasis puolimas prieš JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose, pačioje Sirijoje arba „asimetrinis atsakas“, pavyzdžiui, kibernetinės atakos.
Lieka neaišku, ar šis JAV veiksmas sustabdys B.al Assadą nuo cheminio ginklo panaudojimo ateityje. Mat Sirijos lyderis stengiasi išplėsti savo įtaką visoje šalies teritorijoje.
Robertas Fordas, buvęs JAV ambasadorius Sirijoje ir Artimųjų Rytų instituto mokslinis bendradarbis, mano, kad kariniai veiksmai privers B.al Assadą daugiau nenaudoti cheminio ginklo tik tuo atveju, jeigu JAV ir toliau po kiekvieno žvėriškumo akto vykdys tokius puolimus.
Jo manymu, B.al Assadas tikrina ribas, todėl JAV teks dar kartą atsakyti kariniais veiksmais.
Kad puolimai gali būti nevienkartiniai, užsiminė ir D.Trumpas. Jis tikino, kad jie tęsis, kol B.al Assadas nesiliaus naudoti cheminio ginklo.
Palaikantieji karinius veiksmus teigia, kad net jeigu nepavyks priversti Sirijos lyderį nebenaudoti cheminio ginklo, tokiu būdu bus siunčiama žinutė, kad tarptautinė bendruomenė stebi situaciją ir pasiryžusi užtikrinti, kad cheminis ginklas nebūtų naudojamas ateityje. Dėl cheminio ginklo uždraudimo buvo susitarta dar po Pirmojo pasaulinio karo.
Politologai: D.Trumpo impulsai prieštaringi
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May teigė, kad kariniai veiksmai, kuriuose dalyvavo Didžioji Britanija ir Prancūzija, „siunčia aiškų signalą visiems, kurie mano, kad nebaudžiami gali naudoti cheminį ginklą“. Kalbėdama apie paskutinį britų agento išpuolį prieš buvusį Rusijos šnipą Salisburyje, ji pasakė: „Mes negalime leisti, kad cheminis ginklas būtų naudojamas Sirijoje, Jungtinės Karalystės gatvėse ar dar kur nors mūsų pasaulyje“.
Kita vertus, vykstant Sirijos pilietiniam karui, Vašingtonas daugiau nei septynerius metus vengė pašalinti B.al-Assadą. Dabar D.Trumpas nori, kad Pentagonas išvestų JAV karius iš Sirijos, kai Sirijos kurdai, kuriuos remia Vašingtonas, galutinai sutriuškins islamo teroristines grupuotes.
JAV karių išvedimas, karo strategų teigimu, greičiausiai sutvirtins B.Assado, kurį remia Rusija, Iranas ir Libanas, padėtį šalyje.
Taigi analitikai įžvelgia prieštaringumą D.Trumpo impulsuose. Viena vertus, jis nori, kad JAV neturėtų nieko bendra su Sirija. Kita vertus, mūšio lauke Sirijoje jis nori diktuoti normas, pagal kurias reikėtų elgtis, ir kurių nesilaikymas jam kelia nepasitenkinimą.
Daugiausiai nerimo kelia V.Putino ketinimai
Tie, kurie neigiamai vertina JAV ketinimą kaskart atakuoti Siriją atsakant į cheminio ginklo panaudojimą, teigia, kad JAV praleido progą pamėginti užtikrinti B.al Assado atsitraukimą, o tai reiškia, kad jo pajėgos ir toliau žudys tuos, kuriuos norės, jų įtaka stiprės, net jeigu bus naudojami tik įprasti ginklai.
„Kol jūs naudojate strategiją, kuri leidžia B.al Assadui išlikti savo pozicijoje ir žudyti savo žmones, jis tai darys, – teigė buvęs CŽV analitikas Kennethis Pollackas. – Ir jis greičiausiai naudos cheminį ginklą“.
Jeigu Vašingtonas nori, kad B.al Assadas liautųsi žudęs savo šalies piliečius, „reikia pasirinkti režimo pakeitimo scenarijų, kadangi B.al Assadas bombarduoja beveik kasdien“, tikino Robertas Fordas, buvęs JAV ambasadorius Sirijoje ir Artimųjų Rytų instituto mokslinis bendradarbis.
K.Pollackas spėja, kad Sirijos režimas ir Iranas neatsakys JAV kariniais veiksmais, kadangi D.Trumpas yra pažadėjęs išvesti savo karius, ir jiems nesinorėtų imtis jokių veiksmų, kurie sukliudytų šiam sprendimui, kuris jiems būtų didelė pergalė.
Tuo tarpu Rusija, pasak K.Pollacko, gali turėti daugiau motyvų atsakomajai atakai, nors JAV iš anksto įspėja Rusiją apie savo veiksmus.
„Rusija – laukinė korta, – teigė jis. – V.Putino interesai platesni nei Sirija. Viskas priklausys nuo to, kiek jis leis JAV veikti be apribojimų ir kiek jis norės parodyti, kad gali pasipriešinti“.
Moralinė dilema: kodėl reaguojama tik į cheminį ginklą?
Paskutinės JAV atakos D.Trumpo administracijai taip pat kelia sunkius klausimus, kodėl norima įsikišti, kai B.al-Assadas naudoja cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, bet ketinama nereaguoti į įprastų ginklų panaudojimą,kuriais jis išžudys kur kas daugiau žmonių. Taigi kuo cheminis ginklas skiriasi nuo barbariškų veiksmų, atliekamų įprastais ginklais?
„Kai kurie dalykai neatleistini, jie peržengia ribas ne tik Konvencijos dėl cheminio ginklo atžvilgiu, bet ir pačios civilizacijos atžvilgiu“, – teigė Gynybos sekretorius Jimas Mattisas, aiškindamas, kodėl D.Trumpo administracija nusprendė pulti.
Kai kuriems politologams ši logika atrodo slidi, kadangi JAV į karinius veiksmus įsitraukia dėl humanistinių priežasčių atsižvelgdama tik į žudynių rūšį.
„Žiauru, kad mus jaudina tik vienas iš Sirijos vaikų žudynių būdų, o kiti – ne, – teigė Mara Karlin, buvusi vyriausioji Pentagono pareigūnė Obamos administracijoje ir docentė Johns Hopkinso aukštųjų tarptautinių tyrimų mokykloje.
Tokių atakų žavesys, pasak K.Pollacko, tas, kad jie yra „gerai atrodantys kariniai veiksmai“, kurie leidžia Amerikos visuomenei manyti, kad ji kažką padarė, jog padėtų Sirijos gyventojams.
„Ne, mes to nepadarėme, – teigė Pollackas. – 500 tūkst. iš jų žuvo ir mes nieko nepadarėme“.