Analizė: ką turi padaryti Ukraina, kad susilpnintų Rusiją?

Atremdami Rusijos puolimą, pasak „The Wall Street Journal“, ukrainiečiai galėtų padaryti rusams daug daugiau žalos ir patirti mažiau nuostolių nei pradėdami dar vieną savo kontrpuolimą.

Straipsnio autoriai atkreipė dėmesį į vis dažniau ir garsiau Vakaruose pasigirstančius balsus, jog vėlavimas perduoti vakarietišką ginkluotę buvo viena iš priežasčių, neužtikrinusių sėkmės Ukrainos kontrpuolimui. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Po truputį pripažįstama, kad dabartinė situacija mūšio lauke atsidūrė aklavietėje, o ginklų, kurių pristatymas galėtų iš esmės pakeisti karo eigą, nėra.

Pastebima, kad su problemomis susiduria ne tik ukrainiečiai, bet ir rusai. Geriausiai tai iliustruoja spalio mėnesį atnaujintos Rusijos pajėgų pastangos užimti Avdijivką. Jų teritoriniai laimėjimai vietovėje yra labai riboti, o nuostoliai tiesiog drakoniški. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas, komentuodamas padėtį prie Avdijivkos, nurodė, kad Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai gali siekti net 10 tūkst. karių.

Pasak „The Wall Street Journal“, atsižvelgiant į didesnius Rusijos mobilizacinius išteklius ir karinės gamybos pajėgumus, Ukrainai bus nenaudinga skirti ir taip ribotus išteklius savo puolimui.

„Atsižvelgiant į ribotas Ukrainos galimybes perimti iniciatyvą mūšio lauke prieš Rusijos karius, kai kurie išorės stebėtojai teigia, kad saugiausia Kyjivui būtų laikytis gynybinės pozicijos ir priversti Rusiją eikvoti savo karius ir techniką siekiant laimėjimų. Tokio požiūrio Ukraina tam tikru mastu laikėsi Avdijivkoje“, – pažymėjo straipsnio autoriai.

„Reuters“/„Scanpix“/Avdijivka

Dmitrijus Gorenburgas, buvusios Sovietų Sąjungos ekspertas iš JAV karinio jūrų laivyno studijų centro, leidiniui nurodė, kad tokia strategija neabejotinai lems nedidelius teritorinius nuostolius, o kai kas gali manyti, kad Ukraina eina pralaimėjimo link. Tačiau iš tiesų, atkreipė dėmesį ekspertas, tokia strategija suteiks Ukrainai saugesnę padėtį ir galimybę atkurti savo pajėgas bei atsargas.

„Galbūt gynybos opcija nėra ideali, tačiau kaip karinė strategija ilgame kare ji gali būti prasminga priverčiant rusus išeikvoti savo išteklius, atsigauti ir vėliau grįžti į puolimą“, – sakė D.Gorenburgas.

Pastaruoju metu Vakarų žiniasklaidoje netrūksta receptų, ką turėtų daryti Ukraina karo aklavietės akivaizdoje.

Sekmadienį buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso su sąlyga, kad okupuotoms teritorijoms nebus taikomas Kolektyvinės gynybos chartijos 5 straipsnis. Jo nuomone, tai ne tik apsaugotų pasaulį nuo automatinės NATO karo prieš Rusiją pradžios, bet ir atgrasytų Kremlių nuo bandymo užgrobti daugiau Ukrainos teritorijų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos karys

Buvęs NATO pajėgų Europoje vadas Jamesas Stavridis siūlė kažką panašaus, tačiau pabrėžė, kad reikia pasiekti laikinas paliaubas dabartinėje kontaktinėje linijoje. Lygindamas situaciją su Korėjos karu, jis mano, kad Ukraina turėtų susitaikyti su laikinu teritorijos praradimu, kad galėtų atkurti ekonomikos augimą ir pakartoti Pietų Korėjos sėkmę.