Tai rodo stiprėjančius Pchenjano ir Maskvos ryšius, kurie kelia susirūpinimą Vakarų šalims.
Izoliuota Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) valdoma šalis, kuri tikina turinti branduolinių ginklų, kovodama su COVID-19 pandemija, 2020 metų pradžioje uždarė savo sienas ir tik praėjusiais metais vėl pradėjo leisti vykdyti ribotus tarptautinius skrydžius.
Atnaujinus tarptautinius skrydžius šalyje jau įvyko apie 350 skrydžių, teigiama Pietų Korėjoje įsikūrusios specializuotos svetainės „NK Pro“ analizėje. Iš dalies tai siejama su tuo, kad „beprecedentiškai padaugėjo atvykstančių Rusijos lėktuvų“.
„Įrašai rodo, kad nuo 2023-iųjų liepos iki 2024-ųjų rugpjūčio, po to, kai trejiems su puse metų buvo beveik visiškai sustojusios kelionės oru, skrydžių skaičius nuolat didėjo, įskaitant Rusijos vyriausybinių ir karinių skrydžių padaugėjimą, kuris gerokai viršijo iki pandemijos buvusį lygį“, – teigiama ataskaitoje.
„Staigus Rusijos oro eismo padidėjimas rodo, kad stiprėja Maskvos ir Pchenjano ryšiai, o šią tendenciją dar labiau sustiprino didėjanti Rusijos tarptautinė izoliacija po jos invazijos į Ukrainą“, – priduriama joje.
Pastaraisiais metais Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai stiprėjo, o šių metų birželį Kim Jong Unas pasirašė abipusės gynybos susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, atvykusiu reto vizito į Pchenjaną.
Vašingtonas ir Seulas teigia, kad Šiaurės Korėja, pažeisdama ginklų kontrolės priemones, tiekia ginklus Rusijai, reikalingus jos karui Ukrainoje.
Jungtinės Valstijos jau seniai teigia, kad Rusija Ukrainoje toliau naudoja šaudmenis ir praranda sunkiąją techniką, todėl yra priversta kreiptis paramos į nedidelį būrį savo sąjungininkų, įskaitant Šiaurės Korėją.
Šiaurės Korėjos suartėjimas su Rusija neišvengiamai kelia nerimą ir Pietų Korėjai, abiejų Korėjų santykiams esant istorinėse žemumose.
„NK Pro“ ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant oro eismo, Šiaurės Korėjos oro vežėjo „Air Koryo“ skrydžiai apskritai atsigauna vangiai, o tai rodo, kad „ekonominiai ryšiai su Kinija ne visiškai atsigavo, nors COVID-19 apribojimai buvo sušvelninti“.
Turizmas iš Kinijos buvo svarbus Šiaurės Korėjos užsienio valiutos šaltinis iki pandemijos.
Asano instituto tyrėjas Lee Dong-gyu (Li Dongju) naujienų agentūrai AFP sakė, kad Kinija taip pat nėra patenkinta stiprėjančiais Pchenjano ir Maskvos ryšiais.
„Manau, kad Kinija yra nepatenkinta Šiaurės Korėja, kuri palaiko glaudžius karinius ryšius su Rusija, ir bando tai išreikšti Šiaurės Korėjai neatnaujindama turizmo“, – sakė jis.
„Nors Šiaurės Korėja pabrėžė, kad atnaujins turizmą, Kinija nepasakė nė žodžio“, – pridūrė jis.
„Manau, kad Kinija ketina daryti spaudimą Šiaurės Korėjai turizmo sektoriuje (...) šiuo metu, kai Šiaurės Korėja neturi kito pasirinkimo, kaip tik ekonomiškai priklausyti nuo Kinijos“, – pažymėjo jis.