„Tuo laikotarpiu visiškai nieko nežinojau ir buvau apolitiškas, tačiau jo absoliuti nepagarba mano kultūrai (ir visai Vakarų kultūrai) įžiebė mano domėjimąsi ja ir aistrą jai“, – rašo Norvegiją sukrėtusių kruvinų penktadienio išpuolių – sprogdinimo ir masinių šaudynių – įtariamasis savo 1 500 puslapių manifeste.
Pasak 32 metų norvego, paskutiniu lašu, perpildžiusiu jo kantrybės taurę, tapo NATO pajėgų vykdytas Serbijos bombardavimas 1999-aisiais, nes jis prijautė serbams, siekusiems susidoroti su etniniais albanais musulmonais Kosove.
Po metų A.Behringas Breivikas teigia suvokęs, kad to, ką jis vadina „Europos islamizacija“, taikiomis priemonėmis sustabdyti nebeįmanoma.
Policija ir norvego advokatas nurodė, kad jis prisipažino dėl penktadienio sprogdinimo prie vyriausybinio pastato Osle ir kiek vėliau tą pačią dieną surengtų žudynių valdančiosios Darbo partijos jaunimo sueigoje vienoje saloje, bet neigia savo kriminalinę atsakomybę. Per šiuos išpuolius žuvo mažiausiai 93 žmonės.
A.Behringo Breiviko manifeste surašyti įvykiai, sustiprinę jo panieką musulmonams ir „marksistams“, kuriuos jis kaltino dėl multikultūralizmo Europoje. Norvegas užsimena, kad jo draugai nė nenutuokė, ką jis rezga. Tai patvirtina ir kelių žmonių, bendravusių su šiuo tyliu šviesiaplaukiu vyriškiu, pasisakymai.
Šiaurės Rytų universiteto Bostone, Masačusetse, profesorius Jackas Levinas, parašęs virtinę knygų apie daug žmonių nužudžiusius nusikaltėlius, sakė, kad manifestas leidžia A.Behringui Breivikui parodyti save labiau žmogiškesniu.
„Jo dėka žudikas labiau panašus į auką, o ne piktadarį“, – sakė J.Levinas.
Nuo 2009-ųjų rugsėjo iki praėjusių metų spalio A.Behringas Breivikas parašė daugiau nei 70 žinučių Norvegijos tinklalapyje „Dokument.no“, kuriame išsakomas kritiškas požiūris į islamą ir imigraciją. Viename komentarų būsimas žudikas pasisako už idėją įkurti ultrakonservatyvų Europos arbatėlės judėjimą.
2009 metų gruodį A.Behringas Breivikas pasirodė tinklalapio darbuotojų organizuotame susitikime.
„Jis atrodė kiek keistokas. Kaip buvo matyti iš jo įrašų, jis akivaizdžiai daug skaitė, bet nelabai suvokė“, – sakė tinklalapio redaktorius Hansas Rustadas.
Tačiau H.Rustadas pabrėžė, jog jis nė nenutuokė apie kruvinus A.Behringo Breiviko planus.
„Kiti žmonės dėsto panašius įsitikinimus internete, tačiau jie nesiima veiksmų ir netampa masiniais žudikais. Taigi, kaip galima tai numatyti?“ – sakė jis naujienų agentūrai AP.
Manifeste A.Behringas Breivikas apibūdina save kaip konservatyvų krikščionį, patriotą ir nacionalistą. Jis su panieka žiūri į neonacius, kuriuos vadina „ūmaus būdo neprivilegijuotais rasistais skustagalviais“.
„Niekuomet nebuvau skustagalvis. Jų aprangos stilius ir muzikinis skonis man nemalonus. Mano nuomone, jie per daug radikalūs“, – rašo A.B.Breivikas.
Dalis A.Behringo Breiviko dokumento beveik pažodžiui atkartoja kelis pirmuosius sprogdintojo Theodore'o Johno Kaczynskio, kuris žinomas „Unabomberio“ slapyvardžiu, manifesto prieš technologinę pažangą puslapius.
Th.J.Kaczynskis šiuo metu atlieka bausmę JAV federaliniame kalėjime už tai, kad laikotarpiu nuo aštuntojo iki dešimtojo dešimtmečio paštu siuntinėjo bombas, kurios nusinešė tris gyvybes, o dar 23 žmones sužeidė.
A.Behringas Breivikas savo dokumente necituoja „Unabomberio“, tačiau pateikia daugybės kitų žmonių išsakytas mintis.
Tačiau „kairuoliškumą“, kuris buvo pagrindinis Th.J.Kaczynskio taikinys, jis pakeitė žodžiais „multikultūralizmas“ ir „kultūrinis marksizmas“.
Pavyzdžiui, Th.J.Kaczynskis rašė: „Viena iš labiausiai paplitusių mūsų pasaulio beprotybės apraiškų yra kairuoliškumas, tad kairuoliškumo psichologijos aptarimas gali būti laikomas įvadu į šiuolaikinės visuomenės problemų apskritai aptarimą.“
O A.Behringas Breivikas savo manifeste rašo: „Viena iš labiausiai paplitusių mūsų pasaulio beprotybės apraiškų yra multikultūralizmas, tad multikultūralizmo psichologijos aptarimas gali būti laikomas įvadu į Vakarų Europos problemų apskritai aptarimą.“
Viduriniosios klasės šeimoje Osle augęs A.Behringas Breivikas savo auklėjimą vadina privilegijuotu, nors jo tėvai išsiskyrė, kai jam tebuvo vieneri, ir jo ryšiai su tėvu paauglystėje visiškai nutrūko. Būsimo žudiko tėvai pasuko skirtingais keliais, kai šeima gyveno Londone, kur Anderso tėvas diplomatas Jensas Breivikas dirbo Norvegijos ambasadoje.
Norvegijos ambasados Londone atstovas spaudai Steinas Iversenas patvirtino, kad Jensas Breivikas aštuntojo dešimtmečio pabaigoje dirbo diplomatinėje atstovybėje, tačiau atsisakė kalbėti apie savo ryšius su įtariamuoju Osle.
A.Behringas Breivikas rašė, kad abu jo tėvai rėmė Norvegijos centro kairės pakraipos Darbo partiją, į kurią, jo įsitikinimu, yra infiltravęsi marksistai.
Anderso motina laimėjo teisinę kovą su buvusiu vyru dėl vaiko globos, tačiau jis dar kurį laiką reguliariai lankė tėvą ir jo naująją žmoną Prancūzijoje, kur jie tuo metu buvo įsikūrę. Vis dėlto kai Andersui suėjo penkiolika metų, jo ryšiai su tėvu nutrūko.
Jensas Breivikas norvegų laikraščiui VG sakė, kad jo ryšiai su sūnumi nutrūko 1995 metais, tačiau tai įvyko Anderso iniciatyva.
„Niekuomet kartu negyvenome, tačiau palaikėme ryšius, kai jis dar buvo vaikas, – pasakojo jau pensijoje esantis ir Prancūzijoje tebegyvenantis J.Breivikas. – Vaikystėje jis buvo paprastas, bet uždaras berniukas. Tuo laikotarpiu jo nedomino politika.“
A.Behringo Breiviko motina gyvena gebenėmis apaugusiame plytiniame daugiabutyje Oslo vakarinėje dalyje. Moterį šiuo metu saugo policija. Kaimynai pasakojo jau kurį laiką prieš žudynes jos nematę. Policija nurodė kalbėjusi su moterimi, kuri pasakė pareigūnams nieko nežinojusi apie savo sūnaus planus.
Savo manifeste A.Behringas Breivikas rašo, kad jo vaikystėje nebūta neigiamų potyrių, nors jis turėjo tam tikrų nesutarimų su motina, kurią apibūdina kaip „nuosaikią feministę“.
„Nepritariu superliberaliam, matriarchatiniam auklėjimui, nors visiška disciplinos stoka prisidėjo prie to, kad buvau tam tikru mastu feminizuotas“, – sakė jis.
Tačiau A.Behringas Breivikas tvirtina, kad jam niekuomet nestigo drąsos. „Jei kyla grėsmė man ar mano draugams, net jei mūsų padėtis nepalankesnė, mes drąsiai sutinkame savo priešus, o ne paklūstame ir leidžiamės būti pažeminti“, – rašo jis.
Pasak A.Behringo Breiviko, toks požiūris nebūdingas etniniams norvegams, kurie linkę „prileisti į kelnes“.
Įvairiose Norvegijos interneto svetainėse paskelbtuose komentaruose, kurie priskiriami A.Behringui Breivikui, jis kaltina europines kairiosios pakraipos partijas, esą jos sunaikino senojo žemyno krikščioniškąjį paveldą ir atvėrė kelią masinei musulmonų imigracijai.
Pasak A.Behringo Breiviko, jis užmezgė kontaktus su bendraminčiais iš įvairių Europos šalių. Įkvėpti tamplierių – viduramžių ordino, įsteigto krikščionių maldininkams Šventojoje Žemėje ginti po Pirmojo kryžiaus žygio, kurį kartais garbina baltųjų dominavimo šalininkai, jie drauge įkūrė savo ordiną, kurio tikslas – iki 2083 metų surengus virtinę perversmų perimti valdžią Europoje.
Norvegijos policija nurodė negalinti pasakyti, ar tokia grupė, apie kurią rašo A.Behringas Breivikas, iš tiesų egzistuoja.
Du saugumo pareigūnai iš Europos, pageidavę neskelbti savo pavardžių, sakė, kad turi duomenų apie suintensyvėjusias diskusijas internete, kuriose dalyvauja asmenys, tvirtinantys, jog priklauso grupei, pasivadinusiai „Naujieji riteriai tamplieriai“.
A.Behringas Breivikas rašo, jog mėgino įsitraukti į vidaus politiką, todėl įstojo į Pažangos partiją – populistinę opozicinę politinę jėgą, raginančią griežčiau kontroliuoti imigraciją. Jis tvirtina, jog buvo populiarus partijoje ir prieš septynerius metus per plauką nebuvo išrinktas į Oslo miesto tarybą.
„Tai jis įsivaizdavo“, – sakė Joeranas Kallmyras, kurį A.Behringas Breivikas apibūdino kaip savo „varžovą“ partijoje.
Per dvejus narystės metus A.Behringas Breivikas dalyvavo vos penkiuose ar šešiuose partiečių susitikimuose ir galiausiai tyliai išstojo iš partijos, sakė J.Kallmyras, kuris dabar yra Oslo vicemeras.
„Jis buvo labai tylus, netgi drovus. Atrodė kaip gerai išsilavinęs žmogus. Jis vilkėdavo labai gerus drabužius ir būdavo labai mandagus. Jis visąlaik ryšėdavo kaklaraištį“, – pasakojo J.Kallmyras.
„Nemačiau jokių požymių, kad jis išgyvena asmenybės skilimą“, – pridūrė vicemeras.
A.Behringas Breivikas apie pasitraukimą iš Pažangos partijos pranešė paskelbęs laišką viename interneto forume, kuriame rašė, kad ši partija yra per daug atvira „daugiakultūriams reikalavimams“ ir „pragaištingoms humanizmo idėjoms“.
