„Tikslas buvo nužudyti visus“, – sakė 33-ejų ultradešinysis teisme ir pridūrė, jog pirmiau planavęs sučiupti buvusią ministrę pirmininkę Gro Harlem Brundtland, nukirsti jai galvą, ir visa tai filmuoti, o paskui paskleisti vaizdo įrašą internete.
„Aš esu už Utioją, ir tai, ką dariau, daryčiau vėl“, – sakė jis, kai išgyvenusieji žudynes ir aukų artimieji tyliai verkė ar pasipiktinę purtė galvas.
A.B.Breivikas teisiamas dėl „teroro išpuolių“ – dviejų atakų pernai liepos 22-ąją.
Iš pradžių jis nužudė aštuonis žmones susprogdindamas užminuotą automobilį prie vyriausybės pastato, kuriame buvo Darbo partijos premjero Jenso Stoltenbergo biuras; laimei, jo tuo metu biure nebuvo.
Tada A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kurioje vilkėdamas policininko uniformą ilgiau kaip valandą metodiškai šaudė į Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklos dalyvius ir nužudė 69 žmones, daugiausia 14-17 metų jaunuolius. Saloje tuo metu buvo, anot policijos, 569 žmonės.
A.B.Breivikas tvirtino nesąs „vaikų žudikas“ ir pabrėžė manęs, jog dalyvauti stovykloje leista tik vyresniems kaip 16 metų asmenims, ir visiškai „nenorėjęs“ žudyti bet kurį jaunesnį nei 18 metų.
Jis taip pat pabrėžė, kad „tą dieną Norvegijoje nebuvo geresnio politinio taikinio“ ir pakartojo, kad dauguma jo nužudytų asmenų buvo jaunimo grupės „vadovaujančiuose postuose“, todėl jis laikąs juos „B kategorijos“ išdavikais.
Paklaustas, ką jis jautęs per tokį siautėjimą su šaudymu, A.B.Breivikas prisipažino, jog „tai buvo labai sunku daryti... Tai iš esmės prieštarauja žmogaus prigimčiai“.
Tačiau jis tvirtino, jog Norvegijos ir Europos valdžia privertė jį ir kitus „karinguosius nacionalistus“ vykdyti „šaudymo operacijas“, nes esą sunku gauti sprogmenų.
„Mes priversti taip elgtis, nes ... valdžia atėmė iš mūsų bet kokią galimybę panaudoti sprogmenis“, – sakė jis ir pridūrė, jog jis būtų pasirinkęs susprogdinti dar vieną bombą.
„Lengva paspausti mygtuką… Nepalyginamai sunkiau elgtis taip barbariškai kaip per šaudymo operaciją“, – sakė jis teismui.