Tądien ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistui prie vyriausybės pastatų Osle susprogdinus automobilyje padėtą bombą, žuvo aštuoni žmonės. Vėliau jis nuvyko į Utojos salą, esančią už 40 km į šiaurės vakarus nuo sostinės, ir daugiau kaip valandą metodiškai šaudė į žmones. Jis nušovė 67 asmenis, daugiausia – paauglius, kurie dalyvavo valdančiosios Darbo partijos jaunimo organizacijos surengtoje vasaros stovykloje. Dar du žuvo užsimušę ir nuskendę, kai mėgino pasprukti, 33 buvo sužeisti, daugelis sunkiai.
Teisme 33-ejų žudikas tvirtino, kad jo surengti išpuoliai buvo „būtini“ siekiant apginti jo „etninę grupę“ nuo multikultūralizmo ir „musulmonų invazijos“ į Norvegiją bei pareikalavo jį išteisinti. Nuosprendis A.B.Breivikui dėl 77 žmonių nužudymo turėtų būti paskelbtas rugpjūčio 24 d.
Dienraštis „Verdens Gang“ sukūrė interaktyvų žemėlapį, iš kurio nesunku suprasti, kaip įvyko sprogimas Oslo centre ir kaip per metus pasikeitė apgadinti pastatai.
Aukas gali pagerbti Bruce Springsteenas
Praėjus metams vyriausybės pastatų nebesupa saugumo įtvirtinimai. Po ištisas savaites Oslą merkusio lietaus, kurį tik pastarosiomis dienomis nutraukė šykšti saulė, atrodo, būtų nuodėmė sutrikdyti paprastų norvegų ir ypač politikų taip lauktas vasaros atostogas, rašo newsinenglish.no. Bet sekmadienį jie rinksis prisiminti žmones, kurių gyvybės nutrūko praėjusią liepą. Dauguma žadėjo vengti kalbų apie kančią ir skausmą – gerbdami aukas ir pabrėždami būtinybę žengti priekin. Kartu norima prisiminti norvegų solidarumą, kuris pernai suvienijo visą šalį, kai visuomenė į smurtą atsakė reikalaudama daugiau atvirumo, demokratijos ir rūpesčio.
Žmonės tuomet mojavo rožėmis, dainavo dainas ir puošė savo miestus gėlėmis – toks yra norvegų būdas kovoti su šoku bei liūdesiu, kurie apėmė išgirdus, kad vienas iš jų sukėlė galingą sprogimą pačiame Oslo centre, o vėliau surengė žudynes.
Nors daugybę sostinės gyventojų trikdo ir net siutina pačiame mieste įrengtos atvykėlių iš Rumunijos ir Bulgarijos stovyklos, jie nedvejodami pasmerkė savo paties tautiečio reakciją į imigraciją ir Norvegijos daugiakultūriškumą.
Pareigūnai nuo premjero Jenso Stoltenbergo iki nedidelių miestelių, iš kurių kilę jaunuoliai krito pakirsti kulkų, merų sekmadienį pagerbs žuvusiuosius ir kvies norvegus likti tolerantiškus bei demokratiškus. Vyriausybės vadovas, pernai sulaukęs pagyrų už savo laikyseną ir vadovavimą šaliai ištikus tragedijai, ketina padėti vainiką ten, kur pernai sprogo galingas užtaisas, apgadinęs jo paties darbovietę.
Bus atidengtas ne vienas paminklas žuvusiesiems. Dosnus anonimas pasiūlė kiekvienai savivaldybei, praradusiai savo gyventojų, padovanoti po tokį paminklą, ir dauguma jų šią auką priėmė.
Sekmadienio vakarą prie Oslo rotušės vyks didžiulis atminimo koncertas, kuriame ketina pasirodyti nemažai garsių Norvegijos atlikėjų. Pernai čia tyloje gedėjo apie 150 tūkst. žmonių. Žiniasklaidoje jau ne vieną mėnesį spėliojama, kad šiame renginyje gali pasirodyti garsus amerikiečių dainininkas Bruce Springsteenas. Šeštadienį jo vasaros turo po Europą koncertas vyko Osle, pirmadienį ir antradienį vyks Bergene, bet sekmadienį atlikėjas laisvas, taigi gali prisijungti prie norvegų ne tik Osle, bet ir Utojos saloje. Nei muzikantas, kuris buvo pareiškęs norą dalyvauti ceremonijose, nei jo atstovai šios informacijos nepatvirtino.
Norvegams ruošiantis minėti tragedijos metines, Oslo policija sustiprino saugumo priemones ir net užsimojo uždaryti kai kurias gatves. Portalo theforeigner.no cituojami pareigūnai tikino, jog nėra jokių požymių, kad kažkas gali įvykti. Nepaisant to, žadama pasitelkti daugiau uniformuotų ir civilius drabužius vilkinčių policininkų.
Grįžti į Utojos salą ar palikti ją atminimui?
Ar pernykštės žudynės pakeitė Norvegijos politiką? – klausiama Vokietijos žurnalo „Spiegel“ tinklalapyje. Po jų premjeras J.Stoltenbergas padėjo norvegams tvarkytis su didžiuliu siaubu, pasibaisėjimu ir netektimi. Šalis norėjo pademonstruoti demokratijos ir tolerancijos galią. Tačiau, praėjus vos metams, šiame paveiksle atsirado įtrūkimų.
Iki tragedijos J.Stoltenbergas kiekvieną vasarą nuo 1974-ųjų atvykdavo į nedidelę Utojos salą. „Ji buvo mano jaunystės rojus, – stovėdamas ant akmenų pakrantėje, kur pernai aidėjo šūviai, prisiminė jis. – Bet virto pragaru.“ Utoja ir atakos tapo norvegų tapatybės bei istorijos dalimi. Premjeras, atplaukęs į salą vos antrą kartą po šaudymo, nemini A.B.Breiviko pavardės ir vartoja tik įvardį „jis“.
„Didžiulis žmonių pasiekimas, kad jis, nepaisant fakto, jog nutraukė tiek daug gyvybių ir tiek daug žmonių sužeidė, nesugebėjo pakeisti visuomenės. Tai buvo jo tikslas, tačiau Norvegija apgynė savo vertybes“, – įsitikinęs J.Stoltenbergas.
Kiekvienas, norėdamas išsiaiškinti, ar norvegai pasikeitė po liepos 22-osios išpuolio, gali daug ką suprasti iš premjero, stovinčio ant akmenų, paveikslo. Politikai vis dar yra tiesmuki. Nedingo pasitikėjimas. Šalyje neprasidėjo isterija dėl saugumo. Prie paties J.Stoltenbergo nepamatysi ginkluotų sargybinių.
Pernai Norvegija pasauliui padarė įspūdį – ne vien oriu gedulu, bet ir aiškiu demokratijos pripažinimu, sklandžiai surengtu A.B.Breiviko teismu, santūria reakcija į jo pareiškimus. Apklausos rodo, kad norvegų tikėjimas demokratija per pastaruosius metus netgi sustiprėjo.
Bet pastarosiomis savaitėmis tolerantiškos ir humaniškos Norvegijos įvaizdis kiek susvyravo. Kokią vietą savo Norvegijoje turi šis žudikas? Ar šalis, kurioje penktadalis žmonių savo simpatijas atiduoda dešiniųjų populistų Progreso partijai (FrP), pasikeitė politiškai? Dar iki tapdamas radikalu, A.B.Breivikas kurį laiką priklausė FrP jaunimo organizacijai. Nesena apklausa parodė, kad šią politinę jėgą remia net 22 proc. rinkėjų – kone dukart daugiau nei per vietos rinkimus, vykusius praėjus vos porai savaičių po atakų.
Istoriką Einhartą Lorenzą iš Oslo, kuris analizuoja dešiniojo sparno populizmą Norvegijoje, pribloškė toks FrP atgimimas. „Net jei nėra tiesioginės atsakomybės, esama ryšio tarp ksenofobinės atmosferos, kurią jie sukūrė, ir liepos 22–osios“, – pažymėjo jis.
Spaudoje pastaruoju metu dominuoja dar viena tema – romai, kurie, seniai įsikūrę daugelyje Europos šalių, pasiekė ir Oslą. Tai paskatino neapykantos tiradas interneto forumuose, kur iš jų ne tik tyčiojamasi, bet ir atvirai grasinama susidoroti. Ryškų įdegį televizijos ekranuose demonstruojanti FrP vadovė Siv Jensen net paragino romus deportuoti.
Ekspremjero Thorbjørno Jaglando įsitikinimu, nepriklausomai nuo to, ar A.B.Breivikas bus pripažintas psichiškai sveiku, jo išpuoliai turėjo socialinį pagrindą. Anot jo, galėjo būti ir kultūrinių sąsajų su augančia neapykanta bei prietarais romų atžvilgiu. „Mes tapome tokie turtingi ir patenkinti savo šalyje“, kad žmonės nebegalvoja apie tikrai reikšmingus dalykus, spaudoje rašė T.Jaglandas.
Kairuoliško laikraščio „Dagsavisen“ apžvalgininkas Stianas Bromarkas spėjo, kad atakos prieš romus gali tebūti po pernykščio teroro susikaupusios įtampos nuleidimas. Nors anksčiau kiekvienas galėjo garsiai piktintis stiprėjančia Norvegijos islamizacija, po žudynių tai tapo tabu. Norvegams reikia mokytis oponuoti ir ginčytis be neapykantos, pabrėžė filosofas Henrikas Syse.
Bet judama priešinga linkme – FrP atgauna populiarumą. Liepos 22-osios efekto neišvengė ir J.Stoltenbergo Darbo partijos, kuriai reiškiama parama grįžo į ankstesnį lygį. Premjeras po žudynių tapo tautos tėvu. Jis sugebėjo paguosti tautą, visų pirma dėl to, kad pats buvo asmeniškai paliestas tragedijos, nes neteko kolegų, taip pat buvo atakuota jo atstovaujama partija. Anksčiau atrodė, kad šis politikas domisi tik biudžetu ir ekonominiais reikalais.
Deja, jam naujo įvaizdžio nepavyko išlaikyti ir vis daugiau norvegų norėtų naujo lyderio. Birželį reitinguose J.Stoltenbergą pirmąkart aplenkė konservatorių vadovė Erna Solberg.
O likusieji gyvi po šaudymo ir Darbo partijos politikai negali sutarti, ar verta kada nors Utojos saloje vėl surengti jaunimo stovyklą. J.Stoltenbergas prisipažino nežinantis, ar tam reikėtų naudoti šią vietą. Mat, nors vieniems atrodo, kad čia jaunimas gali toliau prusti politiškai ir stiprinti demokratiją, kiti salą mato kaip memorialą aukoms. Ką nors joje veikti esą reikštų nepagarbą, būtų lyg šokiai ant kapų.
