„Esame kritinėje padėtyje. Turime savo veiksmais parodyti, kad galime pasitaisyti“, – žurnalistams sakė A.Merkel.
Pasak A.Merkel, blokas turi pagerinti padėtį „saugumo – vidaus ir išorinio – kovos su terorizmu, gynybos bendradarbiavimo srityse“.
Ji pridūrė, kad ES turi „tapti geresnė (ekonomikos) augimo ir darbo vietų kūrimo reikaluose“.
Susitiko aptarti bendras gaires
Europos Sąjungos lyderiai penktadienį susitiks Slovakijos sostinėje ir nedalyvaujant Didžiajai Britanijai mėgins nubrėžti bloko ateities po „Brexit“ gaires.
Daugiausiai dėmesio šiame neformaliame viršūnių susitikime bus skirta bendradarbiavimui gynybos srityje bei sienų apsaugai, blokui stengiantis įveikti gilius nesutarimus, ypač migracijos klausimu.
27-ių valstybių lyderiai susitiks Bratislavos pilyje prie Dunojaus parengti vadinamojo kelio gairių plano, kuris turėtų būti patvirtintas ateinančių metų kovą Romoje, kai bus minimos 60-osios ES steigiamosios sutarties metinės.
Europai dar neatsigavus po ją užklupusios sunkiausios migrantų krizės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat kruvinų teroro atakų ir 2008 metų finansų sistemos griūties padarinių, lyderiai nori pademonstruoti, kad jie gali pasimokyti iš visą Senąjį žemyną sukrėtusio britų referendumo, per kurį šalis nubalsavo už pasitraukimą iš ES.
Tačiau jie vis dar nesutaria dėl atsakymų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas viršūnių susitikimo išvakarėse sakė, kad lyderiai turi „blaiviai ir absoliučiai sąžiningai vertinti situaciją“.
Pasak D.Tusko, jis pristatys „kelio gaires“, ir viliasi, jog tai bus pirmas žingsnis, siekiant parodyti ES piliečiams, kad „išmokome „Brexit“ pamokas ir galime atkurti stabilumą“.
Migracijos politika neabejotinai bus vienas sunkiausių darbotvarkės klausimų. Ši tema tebekursto didžiulę įtampą Bendrijoje – tai atspindi ir šią savaitę Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jeano Asselborno išsakytas raginimas įšaldyti Vengrijos narystę bloke, nes ši šalis, anot jo, su pabėgėliais elgiasi kaip su „galvijais“.
Tuo tarpu Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris mano, kad ES ateičiai „pavojaus nėra“. Tai jis pareiškė trečiadienį Europos Parlamente Strasbūre pristatęs virtinę ekonomikos ir saugumo priemonių.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas viršūnių susitikimo išvakarėse sakė, kad lyderiai turi „blaiviai ir absoliučiai sąžiningai vertinti situaciją“.
Jo siūlymas steigti Europos karinę vadavietę aiškiai rodo, kad bendradarbiavimas gynybos srityje yra tai, kas gali sutelkti 27 bloko lyderius tokiu metu, kai jokiais kitais klausimais jie negali rasti bendros nuomonės.
Prancūzija ir Vokietija, dvi didžiosios bloko valstybės, parengė planus dėl „aktyvesnės gynybos politikos“, kuria būtų siekiama atkurti teroro išpuolių, migrantų krizės ir globalizacijos susilpnintą pasitikėjimą.
Viršūnių susitikimo išvakarėse Paryžiuje susitikę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as paragino parengti „kelio gairių planą“, kuris užtikrintų ES sienų saugumą ir leistų Europai išlikti „vilties žemynu“.
„Brexit“ atveria kelią pradėti įgyvendinti tokius planus, nes anksčiau Jungtinė Karalystė griežtai pasisakydavo prieš bet kokius žingsnius kurti bendrą ES kariuomenę. Londonas nuogąstavo, kad susitelkti į tokių ginkluotųjų pajėgų kūrimą reikštų susilpninti NATO vaidmenį.
ES lyderiai Bratislavoje oficialiai nesvarstys „Brexit“ derybų klausimo. Europa nekantriai laukia, kad Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May inicijuotų dvejus metus truksiantį išstojimo procesą ir išdėstys Londono reikalavimus dėl būsimų ryšių.
Skeldėjanti vienybė
Aukšto rango ES pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo pavardės, sakė, kad buvęs Lenkijos premjeras D.Tuskas, pastarosiomis savaitėmis keliavęs po Europos šalių sostines, kad išklausytų lyderių nuomonių, nori, kad Bratislavos susitikimas „atkurtų pasitikėjimą ES parodant, kad mes įsisąmoninome „Brexit“ žinią“.
„Negalime apeiti šios diskusijos Bratislavoje, net jei ji ne visada bus maloni. Visgi viliuosi, kad jis bus mandagi! – sakė pareigūnas.
Tuo pat metu D.Tuskas aiškiai pasakė, kad didesnių galių suteikimas Briuseliui „nėra pageidaujamas receptas“, nes dėl to išaugo parama „Brexit“.
Triskart finansiškai gelbėta Graikija praėjusią savaitę sukvietė į Atėnus daugiausia centro ir centro kairiosios pakraipos pietinių ES šalių lyderius.
Bendrija, turinti 500 mln. gyventojų, jaučia didžiulį spaudimą nuo 2008 metų pasaulinės finansų krizės, dėl kurios milijonai žmonių neteko darbo. Šios krizės paskatinta griežto taupymo politika privertė suabejoti Briuselio tvirtinimu, kad tik ES garantuoja geresnę ekonominę ateitį.
Tuo tarpu Rusijos intervencija Ukrainoje, migrantų krizė ir kruvini džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) išpuoliai Prancūzijoje ir Belgijoje – pačioje Europos širdyje – savo ruožtu pakirto tikėjimą, kad ES gali apsaugoti savo piliečius.
Visur Bendrijoje matyti ženklų, kad bloko vienybė skeldėja.
Triskart finansiškai gelbėta Graikija praėjusią savaitę sukvietė į Atėnus daugiausia centro ir centro kairiosios pakraipos pietinių ES šalių lyderius, kurie drauge paragino kolegas iš šiaurinių bloko valstybių prisiimti daugiau naštos sprendžiant migrantų krizę ir sušvelninti poziciją dėl taupymo.
Savo ruožtu rytinės Europos šalys – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija – atsisako priimti daugiau migrantų ir laikosi nuomonės, kad ES ateitis yra nacionalinės valstybės, o ne centralizuota supervalstybė.
Tuo tarpu Britanija palikta už borto ir, kaip rašo laikraštis „The Times“, su ja elgiamasi kaip su parijo statusą turinčia šalimi, nors Londonas turėtų dalyvauti sprendžiant klausimus, kurie svarbūs šaliai, kol ji tebėra bloko narė.
