„Šįkart sunku, jaučiamės prislėgti, bet tai ne (Didžiojo septyneto) galas“, – sakė kanclerė viename iš retų interviu visuomeninei televizijai ARD.
„Nenoriu, kad mes toliau eskaluotume savo retoriką“, – pridūrė A.Merkel, ironiškai pastebėjusi, kad jai, išsiskiriančiai savo santūrumu ir šaltakraujiškumu, neįprasta vartoti tokį žodį kaip „prislėgti“.
D.Trumpas ilgai neužsibuvo Kvebeke, kur šeštadienį vyko G7 derybos, ir išskrido į Singapūrą. Ten antradienį jis ketina susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.
Vos pakilęs iš Kvebeko D.Trumpas iš prezidentinio lėktuvo „Air Force One“ socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė virtinę piktų žinučių, kuriose pareiškė atmetantis G7 bendro pareiškimo tekstą. Anksčiau tokiuose konsensuso būdu parengtuose pareiškimuose buvo tradiciškai šlovinamos bendros Vakarų pasaulio vertybės ir tikslai bei Amerikos lyderystė juos įgyvendinant.
Paklausta apie D.Trumpo grasinimą įvesti muitus automobiliams – Vokietijai gyvybiškai svarbiai pramonės šakai su daugiau nei 800 tūkst. darbo vietų – A.Merkel atsakė: „Turėsime vėl pagalvoti, kaip elgtis“.
„Tikėkimės, Europos Sąjunga vėl elgsis taip pat kolektyviai kaip šįkart“, – pažymėjo kanclerė.
ES jau anksčiau nurodė, kad liepos 1 dieną paskelbs savo atsakomąsias priemones dėl D.Trumpo sprendimo nustatyti didelius metalų importo muitus.
A.Merkel taip pat atmetė D.Trumpo siūlymą vėl priimti Rusiją į pirmaujančių pasaulio ekonomikų klubą.
Rusija buvo pašalinta iš G7 po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. Ji taip pat sulaukė Vakarų pasmerkimo dėl savo karinės paramos Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado režmui.
„Mums reikia Rusijos nusiginklavimo deryboms“, taip pat diskusijoms dėl Ukrainos bei Sirijos, sakė A.Merkel.
„Tai visiškai aišku“, – pažymėjo ji ir pridūrė: „Tačiau, mano požiūriu, G7 yra grupė šalių, kurios laikosi bendrų principų“.
Kalbėdama apie kitą laukiantį svarbų susitikimą su D.Trumpu – liepą numatytas NATO valstybių lyderių derybas – A.Merkel pripažino, kad jos „nebus lengvos“.
Amerikos lyderis nekart pliekė europiečius, pirmiausia Vokietiją, už tai, kad skiria per mažai lėšų gynybai, tvirtindamos, kad Europa naudojasi JAV karine galia.
A.Merkel pažymėjo, kad kovai su būsimomis karinėmis grėsmėmis ES jau sutarė „sukurti papildomus pajėgumus prie NATO“.
Blokas turi plėtoti „bendrus strateginius principus“, sakė kanclerė, pridūrusi, kad priešingu atveju Europa liks labai stiprių galios centrų užnugaryje.
