Panašu, kad ilgametė patirtis kanclerės poste A.Merkel buvo itin naudinga. Nors ir negalinti pasigirti puikiais oratorės įgūdžiais, ji debatuose atrodė atsipalaidavusi, patyrusi bei sugebanti įtikinti.
Manoma, kad didžiausią pavojų Krikščionių demokratų sąjungos populiarumui kelia 2015-aisiais A.Merkel priimtas sprendimas atverti sienas pabėgėliams, kurių į Vokietiją suplūdo jau daugiau nei milijonas.
Todėl nenuostabu, kad pabėgėlių ir jų integracijos klausimas buvo iškeltas debatų metu.
A.Merkel buvo paprašyta įtikinti visuomenę, kad islamas dera su vokiečių kultūra. Kanclerė teigė, kad „islamas dera su Vokietija, tačiau tik tuo atveju, jei neprieštarauja konstitucijai“.
Tiesa, A.Merkel pridūrė, kad integruoti milijoną pabėgėlių – „labai sunki užduotis“.
„Musulmonų bendruomenė turi patvirtinti, kad (islamistinis terorizmas) neturi nieko bendro su islamu“, – sakė kanclerė. Ji tikino, kad mečetės turi būti uždarytos tuo atveju, jei jose „vyksta nepriimtini dalykai“.
M.Schulzas pridūrė, kad atvykėliai iš musulmoniškų šalių gali turėti kitokias vertybes, ir pabrėžė, jog daugiausia dėmesio turi būti skiriama jų švietimui.
Atvirų sienų politikos klausimas
Debatų vedėjai kanclerės klausė, ar ji jaučiasi atsakinga už tai, kad pirmą kartą pokario laikų Vokietijoje į Bundestagą gali patekti kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Ši partija išpopuliarėjo pasinaudojusi prieš migrantus nukreipta retorika.
A.Merkel, omenyje turėdama atvirų sienų politiką ir pabėgėlių antplūdį, atsakė „toje dramatiškoje situacijoje priėmusi teisingą sprendimą“.
„Tai galbūt buvo dramatiška situacija, bet kodėl vėliau sienos nebuvo uždarytos?“ – klausė debatų vedėjas. Į šį klausimą A.Merkel taip pat atsakė klausimu: „O kokios buvo to alternatyvos – prieš pabėgėlius panaudoti vandens patrankas?“
A.Merkel: „O kokios buvo to alternatyvos – prieš pabėgėlius panaudoti vandens patrankas?“
Tuomet M.Schulzas puolė kanclerę dėl jos veiksmų pabėgėlių krizės metu. Tiesa, ne dėl atvertų sienų, o todėl, kad ji nesugebėjo susitarti su kitų Europos valstybių vadovais.
„Šią situaciją matau skirtingai, – sakė A.Merkel. – Vengrija nebuvo pasiruošusi pademonstruoti solidarumo.“
Tiesa, M.Schulzas taip pat nėra nusiteikęs prieš pabėgėlius. „Žmonės bėga nuo „Islamo valstybės“ (IS), nuo masinio prievartavimo, smurto, jie atvyksta čia ir mes esame pasiruošę juos apsaugoti. Tuo Vokietijoje didžiuojamės“, – pridūrė socialdemokratų lyderis.
M.Schulzas pažadėjo pagreitinti deportaciją tų prieglobsčio prašytojų, kurie neturi teisės pasilikti Vokietijoje. Vis dėlto M.Schulzas sakė nepritariantis masinėms deportacijoms, kadangi „kiekvienas atvejis turi būti įvertintas individualiai“.
A.Merkel gynė prieštaringai vertinamą Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos susitarimą, pasirašytą 2016 metų kovą. Juo Turkija įsipareigojo, kad visi nauji iš Turkijos į Graikijos salas bandantys patekti migrantai bus grąžinami į Turkiją.
Už kiekvieną į Turkiją iš Graikijos salų grąžintą sirą kitas Sirijos pilietis bus perkeltas į ES. Savo ruožtu Turkija įsipareigojo panaikinti visus naujai atsiveriančius jūros ar žemės kelius iš Turkijos į ES. Už tai ES pažadėjo Turkijoje esantiems pabėgėliams skirti 3 milijardų eurų paramą
„Manau, kad tai buvo teisingas sprendimas“, – sakė A.Merkel.
D.Trumpas – pernelyg nenuspėjamas
Debatų metu oponentai kalbėjosi ir apie naująjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
M.Schulzas Baltųjų rūmų vadovą pavadino „pernelyg nenuspėjamu“. „Niekada negali žinoti, ką jis parašys tviteryje. Reikia daugiau dėmesio skirti mūsų nuspėjamiems partneriams“, – sakė socialdemokratų lyderis.
M.Schulzas: „Paskutinį kartą rašydamas žinutes tviteryje jis mus nuvedė ant krizės slenksčio.“
M.Schulzas tikino, kad „prezidentas Donaldas Trumpas nėra tinkamas žmogus išspręsti Šiaurės Korėjos konfliktą“.
„Paskutinį kartą rašydamas žinutes tviteryje jis mus nuvedė ant krizės slenksčio“, – sakė socialdemokratų lyderis.
O A.Merkel apie konfliktą su Šiaurės Korėja kalbėjo kiek atsargiau. „Nemanau, kad galime išspręsti jį be JAV prezidento, tačiau svarstysime tik taikų diplomatinį sprendimą“, – debatuose sakė Vokietijos kanclerė.
„Mums reikia JAV kaip taikos galios, – sakė A.Merkel. – Mums reikia padaryti viską, kas įmanoma, kad juos užvestume ant teisingo ir protingo kelio.“
ES ateitis – be Turkijos
Bene daugiausia dėmesio sulaukė A.Merkel ketinimai nutraukti derybas su Turkija dėl jos narystės Europos Sąjungoje (ES).
Smarkiai eskaluodama ir taip aštrią diplomatinę dviejų NATO sąjungininkių krizę, A.Merkel sakė: „Aišku, kad Turkija neturėtų tapti Europos Sąjungos nare.“
A.Merkel: „Aišku, kad Turkija neturėtų tapti Europos Sąjungos nare.“
Pasak kanclerės, ji su kolegomis ES aiškinsis, ar „galime užbaigti šias narystės derybas“.
„Nematau (Turkijos), kada nors įstojančios, ir niekada netikėjau, kad tai nutiks“, – pridūrė ji.
Per vienintelius televizinius debatus akis į akį su savo varžovu A.Merkel sakė, kad Vokietija taip pat aiškinsis galimybes įvesti „realius suvaržymus ekonominiams kontaktams“ su Turkija ir, galbūt, paskelbti griežtesnį perspėjimą dėl kelionių į šią šalį.
Šią griežtą poziciją A.Merkel išsakė Ankarai areštavus dar du Vokietijos piliečius. Berlyno nuomone, jie buvo areštuoti dėl „politinių priežasčių“.
Dvišaliai senus istorinius ryšius turinčių valstybių santykiai smarkiai blogėti ėmė Vokietijai sukritikavus Ankarą dėl masinių griežtų priemonių, pradėtų taikyti po pernai Turkijoje nesėkmingai bandyto įvykdyti perversmo.
A.Merkel griežta pozicija dėl Ankaros, regis, atitraukė dėmesį nuo M.Schulzo, kuris keliomis minutėmis anksčiau taip pat ragino nutraukti derybas dėl Turkijos narystės ES.
A.Merkel pergalė
Po televizijos debatų paskelbti apklausų rezultatai parodė, kad šį svarbų susirėmimą laimėjo kanclerė.
A.Merkel Krikščionių demokratų partija ir jos sąjungininkė, Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), pagal populiarumą 17 proc. lenkia M.Schulzo socialdemokratus (SPD). Rinkimai įvyks rugsėjo 24 dieną.
Tačiau iki rinkimų likus trims savaitėms beveik pusė rinkėjų dar nėra apsisprendę, ir M.Schulzas tikėjosi, kad per geriausiu vakaro laiku rodytus debatus galės patraukti savo pusėn milijonus ir sustabdyti savo populiarumo mažėjimą.
Buvęs Europos Parlamento pirmininkas M.Schulzas sausio mėnesį perėmė vadovavimą SPD ir iš pradžių parama jam didėjo, tačiau vėliau šis pradinis susižavėjimas ėmė blėsti.
Dvi atskiros apklausos, atliktos po televizinių debatų, rodė, kad pirmauja A.Merkel. 55 proc. televizijos ARD apklausos respondentų sakė, kad kanclerė kalbėjo įtikinamiau. Apie M.Schulzą taip sakė tik 35 proc. respondentų.
Televizijos ZDF atliktos apklausos rezultatai buvo arčiau lygiųjų, bet vis tiek A.Merkel laimėtoja laikė 32 proc. respondentų, o M.Schulzo pasirodymą geriau įvertino 29 proc. respondentų.
