Šis neįprastas disputas dėl Europos vertybių įvyko tuo metu, kai ginčai dėl migracijos kelia pavojų santarvei tarp Europos Sąjungos narių. Tiek A.Merkel, tiek V.Orbanas tvirtino esą ištikimi pagrindinių Bendrijos tikslų gynėjai.
„Problema – kaip aš ją suprantu ir kur glūdi esminis skirtumas – jog visada privalome atminti, kad kalbame apie žmones“, – A.Merkel pareiškė per bendrą spaudos konferenciją.
„Kalbame apie žmones, atvykstančius pas mus, ir apie pagrindinę Europos žinią. Ir ji yra žmoniškumas“, – pridūrė kanclerė.
A.Merkel aiškino, kad ES išorinių sienų apsaugos stiprinimas neturi virsti pastangomis sukurti „tvirtovę“, nukreiptą prieš žmones, gabenamus kontrabandininkų pavojingais keliais per Sacharos dykumą ir Viduržemio jūrą. Kanclerė sakė, kad blokui reikia pasirašyti sutarčių su Afrikos valstybėmis, išsaugosiančių galimybę žmonėms teisėtai emigruoti.
„Europos siela yra žmoniškumas. Jeigu norime šią sielą išsaugoti, jeigu Europai ir jos vertybėms lemta toliau atlikti vaidmenį pasaulyje, tuomet Europa negali tiesiog nusigręžti nuo sunkumų ir kančių“, – pabrėžė ji.
„Rimtas solidarumas“
Kovingo būdo populistas V.Orbanas, vadovaujantis kampanijai prieš A.Merkel tvirtai ginamą Europos prieglobsčio suteikimo politiką, Berlyne apsilankė pirmąsyk per pastaruosius trejus metus.
Vengrijos premjeras pripažino, kad jo ir A.Merkel požiūris į migraciją ir galimybes „humanitariškai padėti žmonėms“ fundamentaliai skiriasi.
V.Orbanas sakė, kad Vokietija turėtų būti dėkinga jo šaliai už Vengrijos pastatytas tvoras prie sienų su Serbija ir Kroatija, kurios, anot jo, yra saugomos „apskritą parą 8 000 ginkluotų žmonių“.
„Priešingu atveju į Vokietiją kasdien atvyktų po 4–5 tūkst. žmonių. Tai yra solidarumas – solidarumas, kuris turi būti vertinamas rimtai“, – perspėjo jis.
V.Orbanas pridūrė, kad „vienintelis sprendinys“ yra „uždaryti sienas ir padėti žmonėms“ jų pačių šalyse, „neleisti žmonėms atsinešti blogų dalykų“.
Šią savaitę A.Merkel pagaliau sugebėjo sušvelninti aštrią priešpriešą tarp jos ir griežtai konservatyvių pažiūrų vidaus reikalų ministro Horsto Seehoferio, kanclerei sutikus, kad sienų kontrolė būtų sugriežtinta ir kad prie sienos su Austrija būtų įkurti uždari „tranzito centrai“ migrantams laikyti.
Kelias savaites trukęs ginčas grasino sužlugdyti A.Merkel „didžiosios koalicijos“ vyriausybę, dirbančią dar tik 100 dienų. Įtakingas savaitraštis „Der Spiegel“ ketvirtadienį pažymėjo, kad sunkiai pasiektas kompromisas gali būti vadinamas A.Merkel politikos „orbanizacija“.
Bavarijos žemėje veikianti H.Seehoferio Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) pastaraisiais metais aktyviai stiprino ryšius su V.Orbanu – A.Merkel apmaudui.
„Der Spiegel“ rašo, kad dabar kanclerė atrodo pripažįstanti, jog ES radikaliosios stovyklos nebegalima ignoruoti arba izoliuoti.
„Moralinis imperializmas“
2015 metais A.Merkel priimtas lemtingas sprendimas atverti Vokietijos sienas žmonėms, pabėgusiems iš konfliktų zonų Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, buvo labiausiai paskatintas V.Orbano atsisakymo suteikti prieglobstį šiems atvykėliams ir jo pastangų blokuoti vadinamąjį Vakarų Balkanų maršrutą į Europos Sąjungą.
Tuo metu V.Orbanas tūžmingai kritikavo A.Merkel „moralinį imperializmą“, o kanclerė, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, sakė, kad per savo gyvenimą Europoje prisižiūrėjusi jau pakankamai sienų.
Nuo to laiko kraštutinės dešiniosios partijos pateko į svarbių Bendrijos šalių, tokių kaip Italija ir Austrija, vyriausybes. Be to, prieš imigrantus nusistačiusi partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo beveik 100 vietų Bundastage.
Vis dėlto pastaruoju metu A.Merkel tonas V.Orbano atžvilgiu šiek tiek sušvelnėjo.
Praeitą savaitę ji netgi padėkojo Vengrijos lyderiui už pastangas stiprinti ES išorines sienas. V.Orbanas savo ruožtu paskelbė jo griežtos politikos „didžiulę sėkmę“ formuojant praeitą savaitę vykusio ES viršūnių susitikimo išvadas.
Tačiau A.Merkel ketvirtadienį neigė aukojanti Europos atvirų sienų ir užuojautos prieglobsčio ieškotojams principus vardan politinio kompromiso.
Vokietijos kanclerė, sakiusi, kad migracijos klausimas gali nulemti Europos likimą, sakė, kad per ES viršūnių susitikimą ir su jos pačios vyriausybės nariais sudaryti susitarimai turi užtikrinti, kad prieglobsčio suteikimo sistema nežlugtų.
Tačiau Berlyno sprendinys yra priklausomas nuo dvišalių susitarimų su kitomis ES narėmis, kad jos sutiks priimti Vokietijos grąžinamus atvykėlius, anksčiau užsiregistravusius tose Bendrijos valstybėse.
Vengrija iki šiol griežtai atmesdavo tokį scenarijų, nors A.Merkel teigė, kad Vokietijos nesutinkamų priimti žmonių skaičius būtų „labai, labai mažas“.
H.Seehoferis ketvirtadienį nuvyko į Austriją, kur tariasi dėl panašaus bendradarbiavimo galimybių.
